Sitkūnų radijo stotis

SITKŪNŲ RADIJO STOTIS

Sitkūnų radijo stotis – radiofoninė stotis Sitkūnuose, veikusi 1950–2017 m. ir transliavusi radijo programas, skirtas klausytojams Lietuvoje bei užsienyje. Stoties teritorija – tarp Sitkūnų gyvenvietės ir Nevėžio upės, 17 km į šiaurę nuo Kauno, vakarinėje Žemaičių plento pusėje.

ISTORIJA

XX a. ketvirtajame dešimtmetyje iškilo poreikis statyti galingą Lietuvos radijo stotį. Senosios Kauno radijo stoties signalai nepasiekdavo visos šalies, todėl 1936 m. Lietuva paskelbė tarptautinį konkursą statyti modernią radiofoninę stotį.
Technines sąlygas jai parengė Kauno radijo stoties viršininkas Aleksandras Stankevičius. Vieta pasirinkta netoli Kauno, Sitkūnuose. 1938–1939 m. pasirašytos sutartys su Anglijos firma „Standard Telephones and Cables Limited“ dėl 120 kW radijo siųstuvo pagaminimo, su Prancūzijos firma „S.F.R.“ – dėl antenos, su Šveicarijos firma „Gebrüder Sulzer“ – dėl elektros stoties statybos. Pagal sutartį radijo stotis turėjo pradėti veikti 1940 metais.
Iki 1940 m. okupacijos buvo pastatytas pagrindinis stoties pastatas (architektas Jonas Kovalskis), dyzelinė elektros stotis su vandens bokštu ir aušinimo baseinais. Baseinai atliko siųstuvų aušinimo funkciją, bet kartu buvo naudojami ir kaip dekoratyvinis elementas – juose įrengti fontanai. Anglijoje ir Prancūzijoje užsakytas 120 kW siųstuvas ir 240 m aukščio antenos įrenginiai.
Numatytą atidarymą sustabdė Antrasis pasaulinis karas: siųstuvą Anglijos valdžia rekvizavo karo reikmėms, o Prancūzijoje pagamintą antenos stiebą, gabenamą į Lietuvą, nuskandino vokiečiai. Vokiečių okupacijos laikotarpiu (1941–1944) stotis buvo naudojama kaip karinis kompleksas. 1944 m., vokiečiams traukiantis, stotis apgriauta – sunaikinta elektrinė. Pagrindinis techninis pastatas išliko, ir po 1945 m. jame veikė mokykla.
1948 m. pradėtas stoties atkūrimas. 1949 m. įkurta Sitkūnų radijo stoties direkcija, viršininku paskirtas Aleksejus Vasilčionokas. Stotis baigta statyti 1950 m. Čia buvo pastatyti du trumpųjų bangų 50 kW galios siųstuvai „Olympia“, vidutinių bangų siųstuvas „Lavr“.
1951 m. stotis pradėta eksploatuoti. Vidutine 216 m banga buvo transliuojama Lietuvos radijo programa, trumposiomis bangomis – Maskvos radijo laidos klausytojams užsienyje (vėliau pradėtos transliuoti ir Lietuvos radijo laidos užsieniui lietuvių bei anglų kalbomis).
1952 m. pastatyti 3 metaliniai bokštai antenoms. 1956 m. pradėta transliuoti antroji Lietuvos radijo programa. Per tą laikotarpį vienas siųstuvas buvo du kartus modernizuotas, jo galingumas pakeltas iki 200 kW, o vėliau – iki 250 kW. 
1963 m. pastatytas pagrindinio pastato priestatas.
1964 m. pradėjo veikti dar vienas 150 kW galios vidutinių bangų siųstuvas „Štorm“, kuriuo Lietuvos radijo II programa („Klasika“) buvo transliuojama iki 1997 m., o pagal kitus duomenis – iki 1999-ųjų.
1977 m. pirmąjį stoties siųstuvą pakeitė galingesnis ir modernesnis – 500 kW siųstuvas „Vichr.“ 1977–2009 m. juo transliuota Lietuvos radijo I programa, vėliau – įvairios laidos.
Mažėjant trumpųjų ir vidutinių bangų transliacijos poreikiui, 2009 m. buvo nutraukta Lietuvos radijo transliacija vidutinėmis bangomis. Stotis darbą baigė 2017-aisiais.
2022 m. rugpjūčio pradžioje Sitkūnų radijo stotis darbą atnaujino ir pradėjo transliuoti programą rusų kalba „Radio Pravda“. Šios transliacijos, skirtos Europos ir Azijos rusakalbiams, įskaitant Rusiją, Baltarusiją ir Ukrainą, yra nukreiptos prieš dezinformaciją, karą, siekiant kompensuoti rusišką, antiukrainietišką propagandą.
Pirmasis stoties viršininkas buvo Aleksejus Vasilčionokas, paskutinis – Virginijus Bernatonis.
Vyriausiuoju inžinieriumi nuo 1964 m. daugiau kaip 40 metų dirbo Petras Leškevičius.