Henrikos Bartkutės tapybos darbų paroda

Henrikos Bartkutės tapybos darbų paroda 

Gruodžio mėnesį bibliotekoje eksponuojama menininkės Henrikos Bartkutės tapybos darbų paroda „Saulės žaidimai“. Kviečiame apsilankyti.
 
Menininkės Henrikos Bartkutės profesiniame kraityje – daugiau nei pusšimtis personalinių tapybos parodų. Tekstilę studijavusi, o vėliau į tapybos pasaulį stačia galva nėrusi dailininkė sukūrė ypatingą autorinę techniką, kuria daugiau nei trisdešimt metų stebina meno mylėtojus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Lietuvos dailininkų sąjungos narė nuo 1992 metų. Šv. Fortūnos, menų globėjos, premijos laureatė.
 
„Visi mano darbai yra padaryti autorine technika. Tai svarbiausia. Norėčiau pabrėžti, kad tai yra aliejinė tapyba ant drobės. Aš ant drobės klijuoju daug sluoksnių, tokiu būdu išgaudama faktūras. Vėliau ant padaryto pagrindo tapau aliejiniais dažais. Paskui kūrinį lesiruoju, kad išryškėtų įtrūkiai. Šią autorinę techniką sugalvojau pati ir jau 30 metų dirbu naudodama ir tobulindama ją“, – kalbėjo H. Bartkutė. Visada dirbu gerai nusiteikusi ir pradėdama tapyti paveikslą pagalvoju, kad jis turėtų džiuginti žmones. Daugelis turime problemų, klimatas yra šaltas, ilga žiema. Nenaudoju jokių tamsių spalvų, noriu, kad kuo daugiau būtų saulės mano darbuose, kuo daugiau teigiamų emocijų jie atneštų žmonėms“, – teigė H. Bartkutė. Anot jos, žiūrovui pirmiausia turi patikti spalvų gama, o žiūrėdamas į paveikslą jis turi pajausti teigiamas emocijas. Dailininkė mėgsta kurti ir interjerams. Jos darbai yra labai šilti – primena šiek tiek odą, keramiką, freską, todėl puikiai tinka tiek privačioms, tiek ir visuomeninėms erdvėms. H. Bartkute yra dailininkė profesionalė. 
 
Publikacijos apie parodas: 
1999 m., žurnalas „Gabija“, L. Sipavičienės straipsnis „Šaknim į Lietuvą, šakom į Maskvą“, (iliustr., port.). 
2000 m., dienraštis „Kauno diena“, J. Zabulytės straipsnis apie parodą. 
2002 m. rugsėjo 21 d., „Lietuvos žinios“, informacinis straipsnis. 
2003 m., knyga „Kauno dailininkai. Pėdsakai laike“, sud. D. Draugelienė, apie H. Bartkutę 44–45 p. 
2003 m., žurnalas „Kultūros barai“, nr. 12, dr. V. Vitkienes straipsnis „Geroji ir išvirkščioji pusės“ apie tekstilės projektą, paminėta H. Bartkutės kūryba. 
2003 m. lapkričio 29 d., „Lietuvos žinios“, V. Rupeikaites straipsnis. 
2003 m., dienraštis „Kauno diena“, L. Stankevičiūtės straipsnis „Baltojoje salėje – „Šokėjos“. 
2004 m., savaitraščio „Šeimininkė“ kalendorius. 
2004 m., R. Šemelytės straipsnis. 
2005 m., „Business@exhibitions“, nr. 5, straipsnis „Darbai tarsi paženklinti laiko skeveldromis...“. 
2008 m., žurnalas „Suvalkija“, nr. 2, tekstas „Suvalkijos dailininkai“. 
2008 m., žurnalas „Kaliningradskije doma“, nr. 7, tekstas „Artobjekt“. 
2011 m. išleista menotyrininkės V. Mažrimienės knyga „Kauno dailė. Realijos en face“, V. Mažrimienės tekstas apie dailininkę.
  
Svarbiausios grupinės parodos nuo 2000 m.: 
2014 m. Baltijos šiuolaikinio dizaino mugė, Klaipėda, Lietuva 
2011 m. Radvilėnų rūmuose – dailės konkurso paroda „Lietuvos sakmė“
2009 m. grupinė paroda „Spalva-Nuotaika-Simbolis“, Galerija „Balta“, Kaunas, Lietuva 
2009 m. Tarptautinė meno paroda, Istorijos ir meno muziejus Kaliningrade, Rusija 
2006 m. 15-oji Europos meno paroda Ženevoje 
2005 m. Kauno meno bienalė „Textile 05“, Kaunas, Lietuva 
2003 m. Tarptautinė tekstilės bienalė „Geroji ir išvirkščioji pusės“, Kaunas, Lietuva 
2001 m. Tarptautinė tekstilės bienalė „Minkštas pasaulis“, Kaunas, Lietuva 
2000–2005 Mini tekstilės parodos, skirtos Motinos dienai, Kaunas, Lietuva 

Menininkė dalyvauja tarptautiniuose simpoziumuose, projektuose, rezidencijose, aukcionuose.

Rezidencijos: 
2015 m. rugsėjo1 d.–spalio 1 d., Abu Dabis, JAE 
2017 m. kovo 5 d.–balandžio 3 d., Abu Dabis, JAE

Jolanta Zabulytė (menotyrininkė): 
Šiuolaikinės lietuvių dailės kontekste H. Bartkutės kūryba išsiskiria autorinės technikos suformuota novatoriška plastika. Autorė drąsiai eksperimentuoja, išbando įvairias netradicines medžiagas, išgaudama intriguojančias faktūras ir jų derinius. Tapybos darbai pasižymi itin originalia faktūrų, spalvų bei piešinio darna, – tarsi laiko paženklintų plokštumų skeveldromis „restauruojamos“ naujų pasaulių erdvės ar jų fragmentai: priešistorinių žmonių išgyvenimo simboliai, senųjų olandų tapybą primenantys jaukūs natiurmortai, abstrakčios, lakoniškų formų kompozicijos. Menininkės sukurtame pasaulyje nėra monotonijos ar liūdesio, – čia žaidžiama kontrastais ir šviesia ramybe.
Vida Mažrimienė (2011 m. knygos „Kauno dailė. Realijos en face“ sudarytoja ir menotyrininkė): 
Įvairiapusis išsilavinimas suteikė galimybę meno kūrinį atlikti bet kuriuo stiliumi. Sukurta originali technika, kurios esminis bruožas – laiko paženklinto ir suskilusio paviršiaus faktūriškumo derinys – dailininkės kūrybos savastis. Menininkės biografija formuoja ir individualumo ženklus.