Knygų mylėtojų klubas: Ingrida Jakubavičienė „Namai“

Birželio 22 dieną Knygų mylėtojų klubo susitikimas praėjo negausiai, bet išskirtinai jaukiai. Gaubiamos vasariško atsipalaidavimo, įsitaisiusios vienos iš klubo narių kieme su arbatos puodeliu, pasinėrėme į literatūrines diskusijas. Nors šį kartą susirinkome tik tryse, pokalbiai truko greičiausiai dar ilgiau ir buvo gilesni nei įprastai.
 
Pagrindinė vakaro ašis buvo istorikės Ingridos Jakubavičienės knyga „Namai“. Tai jautrus, gyvas ir netikėtų detalių kupinas pasakojimas apie tarpukario Kauno kasdienybę, atveriantis duris į to meto namus bei butus – nuo salono iki tarnaitės kambarėlio. Diskutuodamos ne tik analizavome šią nuostabią knygą, bet ir plačiau kalbėjomės apie patį tarpukarį bei senųjų Kauno namų istorijas.
 
Kūrinyje atgyjantys Kaune gyvenusių ir buitį kūrusių žmonių liudijimai, organiškai papildyti architektūros istorikų tyrimų ir to meto spaudos, paliko didelį įspūdį. Prie to prisidėjo ir autorės gebėjimas meistriškai valdyti medžiagą – humanitarinių mokslų daktarė, muziejininkė I. Jakubavičienė kasdien prisiliečia prie tarpukario žmonių likimų, o jos istoriniai pasakojimai, jau ne kartą pristatyti ir mūsų bibliotekoje, yra daug iškalbingesni už sausus faktus.
 
Klubo moderatorė Raimonda apie šį susitikimą pasakoja: „Knyga istorinė, parašyta moksliniu-publicistiniu stiliumi, tad skaitėsi negreitai. Tačiau labai įdomu buvo pratęsti tarpukario tematiką. Sužinojome, kad 1919 m. Kaunas, įgijęs laikinosios sostinės statusą, tikrai „neblizgėjo“: amžininkų atsiminimuose aprašytas kaip pilkas, apleistas, nualintas Pirmojo pasaulinio karo ir visai nepriminė europietiško didmiesčio. Įdomu buvo sužinoti, kad Kaunas iki 1929 m. neturėjo vandentiekio. Tačiau per 20 metų Kaunas sparčiai pasikeitė ir tapo modernus miestas. Įdomu buvo sužinoti, kaip tuo metu gyveno pasiturinčios miestiečių šeimos, kokia buvo jų buitis, kad beveik kiekviena pasiturinti šeima turėjo tarnaitę, virėją, auklę. „Išdygo“ labai įdomių, modernistinių pastatų ir namų. Visai kaip ir šiais laikais būstui įsigyti ar statyti buvo imamos banko paskolos. Knygos skaitymą labai praturtina daugybė istorinių to laikmečio nuotraukų. Dar vienas be galo svarbus ir įdomus faktas, kad 2023 m. Kauno tarpukario architektūra buvo įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.“
 
Nors birželio susitikimas buvo itin kamerinis, Knygų mylėtojų klubas visada atviras naujiems veidams. Mūsų rate nereikia būti literatūros ekspertu – pakanka smalsumo, noro skaityti ir dalytis mintimis. Kiekvieną mėnesį renkamės aptarti vis kitą knygą ir išgirsti skirtingus požiūrius, tad kviečiame nepraleisti progos ir prisijungti prie draugiškos knygų mylėtojų kompanijos ateityje.