Įkvepianti patirtis Panevėžyje

Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos ir net 30-ies jos padalinių darbuotojai leidosi į profesinę kelionę. Jie lankėsi Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje: sėmėsi gerosios patirties, analizavo kolegų pasiekimus ir ieškojo idėjų, kaip praturtinti Pakaunės krašto skaitytojų kasdienybę.

Erdvės, kurios stebina ir vaikus, ir suaugusiuosius

Panevėžiečių sukurta aplinka Kauno rajono specialistams paliko stiprų įspūdį – ne tik jos estetika, bet ir funkcionalumas. Ringaudų bibliotekos vyr. bibliotekininkė Vilija Mitkuvienė prisiminė, kad vos įžengusi į Vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos skyrių pasijuto „patekusi į vaikų pasakų pasaulį, kur ryškios spalvos, inovatyvūs sprendimai ir žaidimų erdvės harmoningai dera tarpusavyje“. Specialistę maloniai nustebino tai, kad vaikai čia ne tik mokosi, bet ir noriai organizuoja asmenines šventes, o jaunimui sukurtos patrauklios zonos leidžia kurti muziką, fotografiją ir užsiimti kitokių formų saviraiška.

Vilkijos bibliotekos vyr. bibliotekininkė Jolanta Bačėnienė taip pat džiaugėsi jaukiomis, šeimoms pritaikytomis erdvėmis, bet ją ypač sužavėjo pagarba kultūros paveldui. „Bibliotekoje itin šiuolaikiškai ir patraukliai pristatoma rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės asmenybė, o senųjų leidinių ekspozicijoje saugomi tikri raštijos lobiai“, – pasakojo Jolanta.

Edukacijų turinys – nuo tradicijų iki dirbtinio intelekto

Karmėlavos bibliotekos vyr. bibliotekininkė Daiva Jankauskienė detaliau paanalizavo edukacinį vizito aspektą. Ji papasakojo, kaip Vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos skyriaus vadovė T. Apynytė-Kirslienė Kauno rajono kolegoms aprodė prieš kelerius metus atnaujintas bibliotekos erdves, kurios yra ne tik estetiškos ir jaukios, bet ir puikiai pritaikytos darbui su vaikais. „Ryškios spalvos, išskirtiniai baldai ir įvairiose erdvėse integruoti bitutės elementai, susiję su bibliotekos vardu, kuria patrauklią, įkvepiančią ir aktyvų dalyvavimą skatinančią aplinką edukacinėms veikloms, todėl yra neatsiejama nuo edukacinių užsiėmimų sėkmės, – neabejojo Daiva. – Vis dėlto daugiausia dėmesio kreipėme ne į erdves, o į edukacijų turinį, jų organizavimo principus, darbo su vaikais bei paaugliais metodus.“

Edukacijose, kurių skaičius gerokai viršija 30, derinami skaitymo skatinimo, kūrybiškumo, emocinio ugdymo, ekologijos, technologijų ir kultūros pažinimo elementai. Temų laukas labai platus – nuo emocijų pažinimo per knygų skaitymą, dailės ir smėlio terapijos iki ekologinio sąmoningumo ugdymo bei dirbtinio intelekto panaudojimo kuriant knygų pristatymus.

Dauguma edukacijų pagrįstos aktyviu vaikų įsitraukimu – žaidimais, komandiniu darbu, praktinėmis užduotimis, judesiu, muzikos elementais ir šiuolaikinėmis technologijomis. Taip pat Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekos darbuotojai sukaupė daug patirties kurdami interaktyvius edukacinius testus ir žaidimus, kuriais dalijasi su kitų apskrities bibliotekų specialistais.

D. Jankauskienei itin patiko, kad šioje bibliotekoje daug dėmesio skiriama lietuvių kalbos ir kultūros puoselėjimui. Edukacijose kūrybiškai naudojamos lietuvių liaudies pasakos, tarmės, tautosaka ir kiti kultūrinio paveldo elementai. Tokiu būdu vaikai ir jaunimas skatinami pažinti savo kalbą, tradicijas bei suprasti jų svarbą šiandieniame pasaulyje. „Mums, iš kitų bibliotekų atvykusiems specialistams, patirtis buvo labai vertinga. Susipažinome su įvairiais darbo metodais, pasisėmėme idėjų edukacijoms ir pamatėme, kaip tradicinio kultūros paveldo temos gali būti patraukliai ir šiuolaikiškai pristatomos vaikams bei paaugliams. Tai paskatino ieškoti naujų būdų, kaip panašias veiklas pritaikyti savo bibliotekose“, – atskleidė Daiva.

Moderniųjų įrankių bei tarptautinio bendradarbiavimo svarbą išskyrė vyr. bibliotekininkė Indrė Palubeckienė. Jai labiausiai įsiminė „gausa interaktyvių įrenginių, naudojamų jauniausiems lankytojams pritraukti“. Taip pat Indrė labai susidomėjo „Erasmus+“ programos akredituotais tarptautiniais savanoriais ir svariu jų indėliu į bibliotekos veiklų įvairovę.

Praktinė nauda: teatro idėjos, išmaniosios dirbtuvės ir kt.

Gerosios patirties sklaida vertinga tuomet, kai virsta realiais sprendimais. Viešosios bibliotekos edukatorė Kristina Meilutė, apmąstydama kelionės patirčių praktinę vertę ir galimą tęstinumą, kėlė retorinius klausimus: „Ar Kauno rajono gyventojams būtų aktuali teatro erdvė bibliotekoje? Ar būtų norinčių kurti, užsiimti teatrinėmis veiklomis?“ Ji džiaugėsi parsivežusi ir labai praktiškų idėjų: pavyzdžiui, panevėžiečių įrengta „Atradimų erdvė“ suteikė naujų minčių, kaip būtų galima pertvarkyti ir patobulinti Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje veikiančio būrelio „Technologinės dirbtuvės“ patalpas. Taip pat Kristinai įstrigo sumanus sprendimas siūlyti lankytojams švenčių erdvę gimtadieniams su sąlyga, kad šie dalyvaus „Kultūros paso“ edukacijose. Kaip tvarumo entuziastę, Kristiną sužavėjo ir paprasta, bet bendruomeniška G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekos detalė – iš senų lentynų sukonstruotas dėlionių staliukas, prie kurio laisvą minutę gali prisėsti kiekvienas norintis.

Jautresnis žvilgsnis į lankytojus

Apsilankymas Panevėžyje leido plačiau pažvelgti ir į suaugusiųjų laisvalaikį – čia sėkmingai veikia Skaitytojų klubas, vyksta mezgimo užsiėmimai, ansamblio repeticijos, bendruomeninės mainytuvės ir daug kitų skirtingų veiklų. Apibendrindama kelionės naudą, Ringaudų bibliotekos vyr. bibliotekininkė V. Mitkuvienė pripažino, kad ši patirtis paskatino permąstyti savo kasdienį darbą: „Ėmiau svarstyti, kaip mūsų bibliotekoje būtų galima dar labiau paįvairinti veiklas, dar jautriau atsižvelgiant į lankytojų pomėgius ir poreikius.“

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešąja biblioteka ekskursantų įspūdžiai neapsiribojo: Kauno rajono bibliotekininkų dar laukė viešnagė vieno žinomiausių šiuolaikinių lietuvių dailininkų Stasio Eidrigevičiaus garbei pavadintame ir jo kūrybai dedikuotame šiuolaikinio meno muziejuje „Stasys Museum“, taip pat kitose edukacinėse, kultūrinėse, urbanistinėse, rekreacinėse Panevėžio erdvėse.

Sugrįžę į savo darbo vietas, Kauno rajono bibliotekininkai jau dabar ieško optimalių būdų, kaip parsivežtas naujoves bei kūrybiškus metodus pritaikyti Pakaunėje, kad vietos bibliotekos taptų dar gyvesniais ir jaukesniais bendruomenės traukos centrais.