Kraštotyra

Kryžiai ir koplytstulpiai Raudondvaryje

Čia rasite medžiagą apie kryžius ir koplytstulpius Raudondvario seniunijoje.

Raudondvario kultūros centras

Kraštotyrinį darbą paruošė:

Jūratė Pėveraitienė, Raudondvario kultūros centro meno vadovė

Nuotraukos:

Liudviko SimonavičiausRaudondvaris 2001 m.

Laukas, kelias, pieva, kryžius,
Šilo juosta mėlyna,
Debesėlių tankus ižas
Ir graudi graudi daina.

Jonas Aistis

Jautriai poetas nusakė Lietuvos gamtovaizdį ir laipiną subtilaus lyrizmo lietuvio sielos prigimtį. Kryžiai visada buvo ne tik kraštovaizdžio puošmena, bet ir didelis dvasinis, estetinis žmonių turtas.

Daugelį amžių lietuvius lydėjo senovinis paprotys statyti memorialinius paminklus ir džiaugsmo ir liūdesio valandą. Šis paprotys atėjo, matyt, dar iš tų laikų, kai baltai tebebuvo pagonys, kai jie ne tik garbino, bet ir padainavo, poetizavo tiek požemio, tiek dangaus karalystę, juos supančius augalus ir gyvūnus. Jie kūrė labai įvairią ir parsmingą ornamentiką. Visa ši mitologinė ir meninė įvairovė atsispindėjo memorialiniuose paminkluose - koplytėlėse, koplytstulpiuose, stogastulpiuose, kryžiuose, taip pat kulto pastatuose - bažnyčiose, koplyčiose, varpinėse.

Kryžiai, koplytstulpiai, koplytėlės buvo statomi iš medžio, granito ar mūro ir beveik visus juos puošė geležinės saulutės ir kitokie ornamentai. Jie buvo laikomi šventu daiktu ir niekas nedrįsdavo jų gadinti, nepagarbiai su jais ir jų aplinkoje elgtis.

Kryžiuose, stogastulpiuose, koplytėlėse daugiau nei kituose liaudies architektūros objektuose galėjo pasireikšti kaimo dailidžių, skulptorių ir raižytojų sugebėjimai. Čia liaudies meistrų nuo seno puoselėjamos kūrybinės tradicijos buvo realizuojamos aukšto meninio lygio darbuose. Liaudies meistrai savo kūriniais reiškė savo gyvenamojo meto kaimo žmonių džiaugsmus ir negandas, puošė ir taurino kasdieninę valstiečių buitį, juos supančią aplinką.