Viršužiglio Švč. Mergelės apsilankymo koplyčia, Taurakiemio sen.

Viršužiglis – kaimas Kauno rajono savivaldybėje, pusiasalyje prie Kauno marių, 10 km į pietryčius nuo Vaišvydavos ir tiek pat į šiaurės vakarus nuo Piliuonos.
Viršužiglio istorija labai glaudžiai susijusi su buvusiu Kampiškių kaimu. Kampiškės –  buvęs bažnytkaimis Aukštosios Panemunės valsčiuje, Kauno apskrityje, pačiame Nemuno slėnyje, prie kairiojo jo kranto. 1883 m. Kampiškėse pastatyta koplyčia. 1909 m. įkurta atskira Kampiškių parapija, o praplėtus koplyčią pastatyta Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia.
Pastačius Kauno HE Kampiškių kaimas atsidūrė po vandeniu. Sovietinė valdžia leido gyventojams nusikelti trobesius, bažnytėlę, net išsikasti mirusius artimuosius. Klebonas suprojektavo bažnytėlę perkelti į Šlienavos kaimą. Tam buvo gautas ir komunistų partijos pritarimas. Tačiau kampiškiečiai sujudo, nesutiko, kad į kitą tolimą kaimą būtų perkelta bažnyčia, suorganizavo savo sargybą ir apie 100 parapijitradečių dieną naktį saugojo bažnyčią. Kampiškiečių pasiryžimas ginti savo bažnyčią nuskambėjo visoje Lietuvoje. Vis dėlto bažnyčia buvo nugriauta, jos dalys nugabentos į Šlienavos kaimą. 
Atgavus nepriklausomybę, 1991 m. Viršužiglyje pradėta statyti, o 1995 m. pašventinta nauja koplyčia. Jos projektą parengė architektas Liucijus Dringelis. Projektuota laikantis liaudies architektūros tradicijų, derinantis prie kaimo aplinkos bei atsižvelgiant į ribotas finansines bendruomenės galimybes. Statyba vyko bendruomenės lėšomis, architektas ir statybininkai dirbo be atlyginimo. 

Koplyčia stovi aukščiausioje Viršužiglio kapinių vietoje, pagrindiniu fasadu atgręžta į vakarus, o šoniniu – į kelią. Ji vienabokštė, pseudobazilikinė, kryžiaus formos plano, su į šonus išsikišusiomis zakristijomis ir trisiene apside.  Pagrindinio fasado kompozicija netradicinė – grakštus bokštas, dengtas keturšlaičiu stogu. Abipus fasado bokšto yra suporinti langai, kurių viršutinės nuožulnios linijos remiasi į stogo šlaitus. Portalą išryškina vienšlaitis stogelis, paremtas kolonėlėmis.  Šoninių fasadų kompozicija tradicinė – su aukštais stačiakampiais langais ir žemais zakristijų langeliais. 

Viduje navas skiria dvi poros stulpų. Vidurinė nava aukštesnė, šoninės nuosekliai žemėja lauko sienų link. Sienos ir lubos apkaltos lentelėmis.  Apsidėje stovi nedidelis, stilizuotų formų altorius.
Jo autorius – architektas L. Dringelis.

Lit.: 
https://www.miestai.net/forumas/forum/bendrosios-diskusijos/miestai-ir-architekt%C5%ABra/sakralin%C4%97-architekt%C5%ABra/7327-%E2%80%A0-kauno-r-ba%C5%BEny%C4%8Dios/page2
Martinaitienė, Gražina Marija (sud.). Lietuvos sakralinė dailė. T. 1: Vilkaviškio vyskupija. Kn. 4: Aleksoto dekanatas. Vilnius: Gervelė, 2000.