Smiltynų piliakalnis, Domeikavos sen.

Smiltynų piliakalnis, Domeikavos sen.

Smiltynų piliakalnis yra Kauno rajono savivaldybėje, Domeikavos seniūnijoje, Smiltynų I kaime, Staviščių miško pietvakarinėje dalyje, paribyje su Radikių sodų bendrijos gyvenviete. Jis stūkso Lapienės upelio kairiojo kranto ir bevardžio upelio santakoje, apie 0,95 km į šiaurės–šiaurės rytus nuo Lapienės upelio pralaidos kelyje Vilijampolė–Žeimiai–Šėta ir apie 350 m į šiaurę nuo Smiltynų I kaimo, Čiobrelių ir Samanų gatvių sankryžos. Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, kurį iš šiaurės ir rytų juosia gilios griovos, kurių dugnu teka nedidelis bevardis upeliukas. Vakaruose kyšulį riboja Lapienės upelis, o pietuose jis jungiasi su toliau besitęsiančia aukštuma.

Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio antrąja puse – II tūkstantmečio pradžia. Jo aikštelė netaisyklingo trikampio formos, apie 50 m ilgio ir iki 35 m pločio. Aikštelės paviršius gana lygus, nuolaidėjantis į šiaurę. Pietų–pietryčių aikštelės gale supiltas kiek lenktas, maždaug 5–7 m pločio ir iki 1 m aukščio pylimas. Jo išorinis šlaitas nusileidžia į 4–5 m pločio ir 0,3–0,5 m gylio griovį. Pylimas kiek nuskleistas, apardytas kasant duobes, jo vidurinėje dalyje, arčiau rytinio krašto, matyti įrengto įvažiavimo į aikštelę žymės.

Piliakalnio šlaitai statūs, maždaug 10–15 m aukščio, vietomis paveikti erozijos. Aikštelė, pylimas ir šlaitai apaugę medžiais bei krūmais. Teritorija anksčiau apardyta kasant duobes, aikštelėje matyti kelios senos nedidelės duobės. Kultūrinis sluoksnis netyrinėtas, tačiau kurmiarausiuose pastebėta degėsių ir aptikta lipdytos keramikos šukių.

Piliakalnio atradimas ir archeologiniai tyrinėjimai. 2022 m. balandžio 9 d. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos gavo Gyčio Juodėno pranešimą apie spėjamą piliakalnį. Pranešime nurodyta, kad piliakalnį juosia apsauginis pylimas ir griovys, o maždaug už 100 m į pietryčius yra apie 1 m aukščio pakiluma – terasa, atskirianti piliakalnio kyšulį nuo toliau besitęsiančios aukštumos. Taip pat pranešta apie kurmiarausiuose pastebėtus degėsius ir aptiktas lipdytinės keramikos šukes.

2022 m. rugsėjo 16 d. piliakalnį vietoje apžiūrėjo Kultūros paveldo centro archeologai Algirdas Skrupskelis ir Arūnas Strazdas. Apžiūros metu atkreiptas dėmesys į pietų–pietvakarių kryptimi nuo piliakalnio įtvirtinimų esančią maždaug 95 × 90 m dydžio aukštumos dalį. Ji išsiskiria reljefu, o jos rytiniame krašte pastebimas maždaug 1 m aukščio pakilimas, galimai susijęs su buvusiu pylimu. Archeologai neatmetė galimybės, kad piliakalnis galėjo turėti priešpilį, tačiau šią prielaidą reikėtų patvirtinti išsamesniais tyrimais.

Apylinkių archeologinis paveldas. Maždaug 1,2 km į pietvakarius nuo Smiltynų piliakalnio 1959 m. buvo tyrinėtas Radikių kapinynas. Tyrimų metu, kuriuos atliko K. Gabriūnaitė, aptikta IX–XII a. ir XIV–XVI a. kapų.  Smiltynų piliakalniui, įvertinus jo archeologinę ir kraštovaizdžio vertę, pasiūlyta suteikti teisinę apsaugą. Į Kultūros vertybių registrą jis įrašytas 2022 m. gruodžio 13 d., jam suteiktas unikalus kodas 47838. Piliakalnio teritorijos plotas – 6 284 kv. m. Tai nacionalinio reikšmingumo lygmens archeologinis ir kraštovaizdžio kultūros paveldo objektas.

Lit.:
https://lt.wikipedia.org/wiki/Smiltyn%C5%B3_piliakalnis
https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/3c7cb8c7-3815-41df-9395-7e50a63da7ec
file:///D:/Users/ilgproj/Desktop/informacija%20(1)%20(1).pdf

Nuotr.:
https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/3c7cb8c7-3815-41df-9395-7e50a63da7ec