Koplytstulpis S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui atminti Babtuose

Koplytstulpis S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui atminti Babtuose

1933 m. liepos 19 d., kai į Kauną buvo atvežti lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno kūnai, Babtų valsčiaus organizacijų ir visuomenės atstovai, pirmininkaujant generolui Vladui Nagevičiui, nutarė ant Stabaunyčios kalno pastatyti paminklą lakūnams S. Dariui ir S. Girėnui atminti.
Paminklo projektą rengė Vidaus reikalų ministerijos inžinierius Šalkauskas.
Paminklą buvo nutarta pastatyti iš seno Babtų miesto riboženklio - mūrinio kryžiaus liekanų. Statybos komiteto pirmininku buvo išrinktas Babtų valsčiaus šaulių būrio valdybos pirmininkas
P. Baronas.
Paminklas iškilmingai atidengtas ir pašventintas generalvikaro Šaulio 1933 m. spalio 1 d.
Šv. Mišias aukojo Babtų klebonas kun. J. Sirtautas. Tai - vienas pirmųjų paminklų S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui įamžinti. Į paminklo atidengimo šventę iš Kauno atvyko Italijos ministras Lietuvai P. Amadori, Popiežiaus nuncijus Lietuvai monsinjoras Arata, Krašto apsaugos ministras pulkininkas S. Giedraitis, švietimo ministras inž. K. Šakenis, generalinis vikaras K. Šaulys, pulkininkas S. Pundzevičius, pulkininkas J. Barzda, pulkininkas Ingilevičius.
Per iškilmes iš Kauno atskrido trys lėktuvai. Žemai skrisdami, jie barstė gėles ir mėtė vainikus ant paminklo. Grojo Kauno karo muziejaus dūdų orkestras.
1965 m. paminklas buvo nugriautas, 1989 m. - atstatytas.
Paminklo atstatymo iniciatoriai buvo Babtų vidurinės mokyklos direktorius S. Saulius, muziejaus vadovė mokytoja M. Markauskienė, instituto direktorius K. Palaima, Babtų klebonas kun.   
R. Mikutavičius.
Projektą pagal išlikusią paminklo nuotrauką ir išsaugotą skydą parengė architektas E. Kondratas. Darbams vadovavo inžinierius J. Jegerskas ir darbų vykdytojas G. Remeika.
Medinių skulptūrų paminklo nišose autorius - V. Šerdvytis, fundatorius - kun. R. Mikutavičius. Kryžius - viršūnė pastatytas taip pat kun. R. Mikutavičiaus lėšomis, tačiau kitoks negu 1933 m. Atstatytame paminkle panaudoti išlikę autentiški elementai - skydas (išsaugotas mokyklos muziejuje) ir metalinė lentelė su įrašu (išsaugota kun. R. Mikutavičiaus). Šie elementai įkomponuoti ne V, o R paminklo fasade. 1989 m. liepos 16 d. kun. Ričardas Mikutavičius pašventino atstatytą mūrinį koplytstulpį lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui atminti. 

1993 m. paminklas įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

„Tvirčiausias paminklas yra žmonių širdyje. Ir jo niekas nepajėgia išgriauti. Tas pamatas – Lietuva, jos žmonės. Šis paminklas dabarčiai. Tegul jis būna amžinas“./kun. Ričardas Mikutavičius/

Daugiau:
http://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/pirmieji-paminklai-lietuvos-lakunams-760902

Lit.:
Kauno rajono gamta ir kultūros vertybės / [knygą ruošė: Rapolas Vasiliauskas[et al.]. - Kaunas : Lututė, [1999].
Iš užmaršties sugrįžę: [ reklaminis leidinys] / V. Poškaitienė, A. Vaičius.– 1992.
http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search

Nuotr.:
https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/