Pogrindžio spaustuvė „ab“

Pogrindžio spaustuvė „ab“ – tai unikalus ir išskirtinis Lietuvos rezistencijos laikotarpio paminklas, veikusis sovietinės okupacijos metais. Ji buvo įkurta 1979–1980 metais Salių kaime, Domeikavos seniūnijoje, Vytauto Andziulio ir jo bendraminčio Juozo Bacevičiaus iniciatyva. Spaustuvės pavadinimas „ab“ sudarytas iš įkūrėjų pavardžių pirmųjų raidžių. Tai buvo vienintelė tokio tipo pogrindinė spaustuvė Lietuvoje, sėkmingai veikusi dešimtmetį – nuo 1980 iki 1990 metų.
Spaustuvė buvo įrengta itin slapta, po paties V. ir B. Andziulių gyvenamuoju namu. Įėjimas į ją buvo sumaniai paslėptas šiltnamyje, po stumdomu vandens baseinu su lysve ant ratukų. Per nedidelę angą buvo patenkama į laipteliais nusileidžiamą tunelį, kuris vedė į mažą kambarėlį, kur stovėjo spaudos įranga. Visą spausdinimo techniką Vytautas Andziulis surinko pats, naudodamas pavienes detales. Tunelio statyba buvo ilgas ir sudėtingas darbas – žemė buvo išnešama po truputį, o sienos ir lubos sutvirtintos betonu. Kitas slaptas įėjimas į spaustuvę buvo įrengtas pačiuose namuose, už sunkios cementinės sienos, kuri galėjo apsisukti, taip užmaskuodama įėjimą. Slaptus įėjimus žinojo tik patys įkūrėjai ir V. Andziulio žmona Birutė – niekas kitas neturėjo galimybės jų aptikti.
Veikdami be beveik jokios ventiliacijos, spaustuvininkai rankomis rinko tekstą, spausdino leidinius, siuvo, įrišinėjo knygas ir platino jas po visą Lietuvą. Per dešimtmetį čia buvo išspausdinta net 23 pavadinimų leidinių, kurių bendras tiražas siekė 138 tūkstančius egzempliorių. Pirmasis išleistas leidinys buvo vyskupo K. Paltaroko „Tikybos pradžiamokslis“. Vėliau sekė Juozo Uršio prisiminimai, Adolfo Damušio studija apie genocidą Lietuvoje, taip pat poetų Juozo Gražulio, Rasūno (Romualdo Grigo), Kazio Genio kūryba ir kita patriotinė, religinė bei grožinė literatūra.
Nors pogrindinė spaustuvės veikla baigėsi 1990 m., jos techninė bazė buvo saugoma ir išliko beveik nepakeista iki šių dienų. Nuo 1997 metų V. ir B. Andziulių sodyboje pradėjo veikti Vytauto Didžiojo Karo muziejaus padalinys – spaustuvė-muziejus. Čia lankytojai gali apžiūrėti autentiškai išlikusią pogrindinę spaudos įrangą, susipažinti su rezistencinės spaudos istorija, išvysti dokumentų kopijas, leidinius, nuotraukas ir kitus eksponatus.
1999 metais spaustuvė „ab“ buvo įtraukta į Lietuvos kultūros vertybių registrą, o 2008 m. – ir į tarptautinį istoriškai vertingų Šaltojo karo laikotarpio objektų sąrašą. 
Spaustuvė buvo pristatyta tarptautiniame projekte, kurį inicijavo Baltijos šalių bendradarbiavimo ir ryšių sekretorius Johannesas Bachas Rasmusenas, o apie ją buvo sukurtas trumpametražis dokumentinis filmas, režisuotas Algio Kuzmicko (Genocido aukų muziejus). 

Daugiau apie spaustuvę:
http://tautosatmintis.weebly.com/straipsniai/vikte-jacyte-pogrindine-spaustuve-ab

Daugiau apie Vytautą Andziulį:
http://www.yrasalis.lt/desimt/tylus-kariai/vytautas-andziulis/

Daugiau apie Juozą Bacevičių:
http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2013/201303_bacevicius_biog.pdf

Rezistencinio paveldo bendrijos „Atmintis“ vadovo Domo Akstino straipsnis, 2005 m. :

KALNO PASLAPTIES AIDAS
„Nuo pat pirmųjų okupacijos dienų pogrindyje spausdintas ar net ranka parašytas žodis kovojo už laisvę ir nepriklausomybę. Jau 1940 m. rudenį studentai ir moksleiviai rašė ir platino atsišaukimus, kuriais protestavo prieš atėjūnų įsiveržimą, ragino organizuotis,nepalūžti ir ištverti sunkiuoju tėvynei momentu.
Prasidėjus karui ir paaiškėjus, kad nepriklausomybė neatstatoma, o tik pasikeitė okupacijos spalva, 1944 m. pogrindyje buvo leidžiama apie dvidešimt laikraščių ir biuletenių. Visi jie rašė apie susidariusią padėtį, ragino neprisidėti prie nacių užmojų,telkė ir būrė tautiečius, kad esant palankesnėms sąlygoms būtų galima vėl atgauti laisvę.Artėjant antrajai raudonųjų okupacijai, vieni traukėsi su frontu į Vakarus, kiti nuėję į miškus, ten, pogrindyje, spausdintu žodžiu ir ginklu stojo į kovą su daugelį kartų pranašesniu priešu. Jau 1944 m. pabaigoje rusų okupuotos Lietuvos dalyje, Utenos,Švenčionių apskrityse partizanai leido ir platino laikraštį ,,Laisvės kelias“, o 1945 m.tokius laikraščius leido beveik kiekviena partizanų apygarda ir net rinktinė. Iš viso per partizaninį karą, aišku, dar nepatikslintais duomenimis, leisti 54 periodiniai ir 18 neperiodinių leidinių, kurių tiražai – nuo 50 iki 5000 egz. Be laikraščių ir neperiodinių leidinių, buvo leidžiami poezijos rinkiniai, mūšių aprašymai, satyros knygelės ir maldaknygės.Nuslopinus partizaninį pasipriešinimą ir nutilus partizanų spausdintam žodžiui,Lietuvoje ir toliau ruseno nacionalinė savimonė, besireiškianti nelegalia spauda. Tai vienur, tai kitur susiorganizuodavo moksleivių ir studentų būreliai, kurie kūrė ir platino atsišaukimus bei bandydavo paskleisti trumpesnius ar ilgesnius antisovietinius rašinius.
Aišku, daug jų nukentėjo, daug žuvo kalėjimuose ir tremtyje, bet suimtųjų vieton stodavo nauji, ir iki nepriklausomybės atkūrimo okupuota Lietuva niekada nebuvo be
pogrindyje spausdinto, už jos laisvę kovojančio žodžio. Be visiems žinomos ,,Katalikų Bažnyčios kronikos“, Lietuvoje buvo leidžiami ,,Alma Mater“, ,,Pastogė“, ,,Kultūros archyvas“, ,,Ateitis“, ,,Aušra“, ,,Dievas ir Tėvynė“, ,,Laisvės šauklys“, ,,Perspektyvos“,,,Varpas“, ,,Rūpintojėlis“, ,,Katakombos“, ,,Vytis“ ir daugelis kitų leidinių,kurių šiandien dar niekas nesurinko ir nesukatalogavo. O kas suskaičiavo, kiek pogrindžio sąlygomis įvairiausiais būdais dauginant buvo išleista knygų ir brošiūrų? Aišku, pogrindžio sąlygomis rašomąja mašinėle perrašinėjant, fotografuojant, vėliau dauginimo aparatais daugintų knygų tiražai buvo nedideli, jie tenkindavo tik nedidelių grupelių poreikius. Tačiau norintieji ir besidomintieji susirasdavo ir įsigydavo tokių knygų.

Visoje pogrindyje leistoje spaudoje išskirtinę vietą užima ab spaustuvė ir leidykla, jos leidiniai.
Vytautas Andziulis gimė 1930 m. gruodžio 4 d. Šėtos miestelyje. Augęs gimtąjį kraštą mylinčių tėvų šeimoje, pokario metais, suolo draugui išėjus partizanauti, prašėsijo priimamas į partizanų gretas. Dėl jauno amžiaus ten jo nepriėmė, bet patarė grūdintis,ruoštis ateičiai. Galvodamas apie diversinę veiklą, išmoko iššokti iš visu greičiu lekiančių traukinių, gerai fiziškai užsigrūdino, įgijo spaustuvininko profesiją. Pradėjo dirbti Kauno ,,Spindulio“ spaustuvėje. Vėliau – Kupiškio, Troškūnų, po kurio laiko vėl grįžo į Kaune buvusią ,,Varpo“ spaustuvę.
1966 m. įstojęs į Bitininkų draugiją, gavo žemės sklypą kolektyviniam sodui Salių kaimo pakraštyje, didžiulio Neries skardžio papėdėje, ties Salių upeliu. Greitai iškilo nedidelis namukas, į kalną terasomis išsitiesė lysvės ir renčiamas šiltnamis. Kasmet namukas plėtėsi, kilo į viršų, ir nors jau daug metų praėjo nuo jo pamatų paklojimo, bet statyboms ir dabar galo nematyti. Bendraudamas su bitininkais, draugavo su gėlininku Antanu Juškaičiu, kuris domėjosi ne tik medumi ir žiedais, bet ir literatūra, ypač ta, kuri neturėjo raudonųjų ,,kvapo“. Ne kartą kalba sukosi apie pogrindžio spaudą ir priemones jai gaminti. Sužinojęs, kad Vytautas gali gauti šrifto ir kitų medžiagų, apie tai papasakoja Juozui Bacevičiui, kuris, prisirinkęs iš skalbimo mašinų voliukų, jau bandė konstruoti kažką panašaus į spaudos mašiną.
Juozas Bacevičius gimė 1918 m. Šakių apskrityje, Jankų valsčiaus Karčrūdės kaime. Vaikystėje vienuolių globojamas mokėsi Italijoje, bet prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, grįžo į Lietuvą ir didesnę gyvenimo dalį praleido dirbdamas netoli gimtinės miškų ūkyje. Būdamas labai tikintis ir matydamas ateistinės propagandos pragaištingus vaisius, visą laiką ieškojo būdų, kaip jai pasipriešinti. Sužinojęs iš Juškaičio, kad panašiai galvoja ir Vytautas Andziulis, jam drąsiai ir atvirai išdėstė savo sąlygas. Tai ir buvo pogrindinės spaustuvės įkūrimo pradžia. Nutarta ją įsteigti po
Vytauto Andziulio statomu namu, kolektyviniame sode Salių kaime. Prasidėjo tiesiog katorginis darbas katakomboms iškasti, iš šiltnamio po slankiojančiu baseinu slaptam įėjimui įrengti ir trūkstamų detalių spausdinimo mašinai įsigyti.
Po įtempto darbo ir didelių materialinių sąnaudų, 1980 m. pogrindinė leidykla ir spaustuvė ab, pavadinta jo įkūrėjų pavardžių pirmosiomis raidėmis, išleidžia pirmąją knygelę. Tai vyskupo K. Paltaroko ,,Tikybos pirmamokslis“. Sėkmingai ją išplatinus ir matant, kad ji labai reikalinga, pradėta leisti jos pakartotinus leidimus. Pasirodžius ,,Tikybos pirmamoksliui“, V. Andziulį aplankė kun.Sigitas Tamkevičius ir pasiūlė leisti maldynėlį, kurio labai reikėjo tikintiesiems. Jis greitai parengia rankraštį, o po kurio laiko pasirodė jo pirmoji laida.
Norėdami našiau ir sėkmingiau tęsti pradėtą darbą, Vytautas Andziulis ir Juozas Bacevičius nutaria plėsti po skardžiu esančią vieno kambarėlio spaustuvę ir leidyklą. Vėl reikėjo kasti žemę, ją kelti į viršų, ten be pėdsakų išsklaidyti, betonuoti sienas ir lubas. Praplėtus patalpas, buvo galima sandėliuoti popierių ir rinkinius, kurie buvo naudojami kartojamiems leidiniams. Išsiplėtė ir spausdinamų leidinių įvairovė.

Pogrindžio spaustuvės ab darbų reikšmė ta, kad ji (žinoma tik jos įkūrėjams ir Vytauto žmonai Birutei, kuri sergėjo namus nuo pašalinių akių) gerai įslaptinta sovietinio saugumo nesusekta išsilaikė net 10 metų. Savo leidinius platino po visą Lietuvą tūkstantiniais tiražais. Vyskupo K.Paltaroko ,,Tikybos pirmamokslis“ susilaukė vienuolikos leidimų ir buvo išplatintas 32 000 egz. tiražu, maldaknygė ,,Garbė tau, Viešpatie“ spausdinta 32 kartus – 55 000 egz. tiražu. Čia dienos šviesą išvydo J. Urbšio atsiminimai, A. Damušio studija apie genocidą Lietuvoje, poetų J. Gražulio, R. Grigo, K. Genio poezijos rinkiniai ir daugelis kitų knygų bei atsišaukimų. Šias knygas giliai po žeme, beveik be ventiliacijos, reikėjo ne tik rankomis po raidelę surinkti ir atspausdinti, ką darydavo Vytautas Andziulis, bet po to reikėjo atspausdintus lapus sulankstyti, subrošiūruoti, susiūti ir įrišti, o įrišus išplatinti po Lietuvą. Šį darbą atlikdavo Juozas Bacevičius, kuriam padėdavo jo žmona Adelė. Gaila, kad sulaukęs Lietuvos laisvės, mirė 1995 m.taip ir neišgirdęs šiltesnio žodžio nei iš valdžios žmonių, nei iš tų, kuriems jis tuos leidinius atnešdavo. 1996 m. kultūros ministro S. Šaltenio dėka ab spaustuvė ir leidykla tapo Vytauto Didžiojo karo muziejaus padalinys. Čia veikia iškiliosios spaudos ekspozicija, renkami Lietuvoje leisti pogrindiniai leidiniai.
Vien spaustuvė kaip statinys daugelį lankytojų priverčia susimąstyti – ką gali sukurti daug dirbdamas vienas žmogus. Pogrindžio leidinių ekspozicija byloja, kad Lietuva buvo okupuota, bet ne pavergta. ab spaustuvė – paminklas visiems, kurie žadino ir gaivino Lietuvą LAISVUOJU ŽODŽIU“.

Lit.:
https://lt.wikipedia.org/wiki/Ab_spaustuv%C4%97
Kauniečio namo paslaptis – pogrindinė spaustuvė [ pogrindinė spaustuvė „ab“]/Gintarė Dailydytė// 15 min.-2009, kovo 27 d.
Kalno paslapties aidas [lankstinukas] /Domas Akstinas// [išleidimą parėmė inž. Liūtas K.Jurskis (JAV)].- 2000 m
Pakaunės dešimtmečiai / [idėjos autorius ir sudarytojas Petras Garnys]. - Kaunas : Arx reklama : Kauno rajono savivaldybė, 2015 ([Vilnius] : Standartų sp.). - 790, [2] p. : iliustr.

Nuotr.:
https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/
Kristinos Meilutės