Paštuvos kaimo kapinių koplyčia

Paštuvos kaimo kapinių koplyčia

Paštuvos kaimo kapinių koplyčia – nedidelis medinis sakralinis statinys, stovintis Paštuvos kapinių pietiniame pakraštyje, Tolivardžių kaimo teritorijoje, Batniavos seniūnijoje, Kauno rajone.
Koplyčia yra savita Paštuvos sakralinės erdvės dalis – netoliese stovi Paštuvos Šv. Barboros bažnyčia, kiek toliau įsikūręs Basųjų karmeličių vienuolynas.
Dabartinė koplyčia dažniausiai datuojama XIX a. viduriu, apie 1850 m. Tačiau kraštotyrinėje literatūroje keliama prielaida, kad koplyčia šioje vietoje arba netoliese galėjo atsirasti ir XVII a. viduryje, aplinkines žemes valdžiusių benediktinių dėka. Ši ankstesnė koplyčios istorija nėra patvirtinta kaip dabartinio pastato pastatymo data, todėl 1850 m. laikomi dabartinio statinio datavimu.
Koplyčia yra itin mažo mastelio. Jos architektūroje jaučiama lietuviškos medinės etninės sakralinės architektūros tradicija. Pastatas yra kompaktiško, kuboidinio tūrio, stačiakampio plano, su dvišlaičiu stogu ir nedideliu bokšteliu. Dėl mažo dydžio statinys savo forma balansuoja tarp koplyčios ir koplytėlės.

Su Paštuvos koplyčia glaudžiai susijusi kunigo Juozo Vailokaičio (1880–1953) istorija. Jis buvo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Jono Vailokaičio (1886–1944) brolis. Juozas Vailokaitis 1944 m. grįžo į Lietuvą ir buvo paskirtas Paštuvos klebonu. Koplyčioje jis laikydavo šv. Mišias, o sovietmečiu slapta ruošdavo vaikus Pirmajai Komunijai. Juozas Vailokaitis mirė 1953 m. rugpjūčio 2 d. Paštuvoje ir palaidotas Paštuvos kapinėse.
Paštuvos kapinių koplyčios istoriją papildo ir vietos žmonių pasakojimas apie iš altorėlio sklindantį Jėzaus Kristaus širdies plakimą. Šis pasakojimas išliko vietos gyventojų atmintyje ir tapo savita Paštuvos sakralinės tradicijos dalimi.
Paštuvos kapinės reikšmingos ir dėl jose palaidotų brolių Vailokaičių. Jono Vailokaičio palaikai į Paštuvos kapines buvo perlaidoti 2007 m. rugpjūčio 18 d., šalia brolio Juozo kapo.
2019 m. balandžio 3 d. Paštuvos kaimo kapinių koplyčia įrašyta į Kultūros vertybių registrą. Jos statusas – registrinis pavienis kultūros paveldo objektas; koplyčia nėra paskelbta valstybės saugomu objektu.
Nedidelė Paštuvos kapinių koplyčia šiandien saugo ne tik senosios medinės sakralinės architektūros bruožus, bet ir vietos žmonių atmintį, religines tradicijas bei su Paštuvos kraštu susijusių iškilių asmenybių istorijas.

Lit.:
https://www.batniavos.lt/apie-batniavos-seniunija/istorija/?utm_source=chatgpt.com
https://lt.wikipedia.org/wiki/Pa%C5%A1tuvos_kapini%C5%B3_koply%C4%8Dia
https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/nuostabus-kampelis-kauno-rajone-pastuva-turistus-vilioja-ir-legendomis-966086

Nuotr.:
Fotomenininko Gintaro Česonio