Padleckas Stasys
VARGONININKAS, MUZIKOS MOKYTOJAS, CHORVEDYS
1907–1986
Gimė Pavietavos kaime, Seredžiaus valsčiuje, Jurbarko rajone.
Vyriausiasis gausios Stanislovo ir Antaninos Padleckių šeimos (šeši sūnūs ir trys dukros) sūnus. Tėvai ir visi vaikai buvo muzikalūs žmonės, o trys broliai – Stasys, Juozas ir Antanas – tapo profesionaliais muzikais. Pradinį išsilavinimą Stasys įgijo Juodaičių (Jurbarko r.) pradžios mokykloje, vėliau baigė aštuonias Vilkijos (Kauno r.) gimnazijos klases.
Keletą metų dirbo įvairius lauko darbus, padėdamas tėvams išlaikyti 20 hektarų ūkį ir išmaitinti gausią šeimą. Jausdamas didelį potraukį muzikai, 1929–1931 m. mokėsi vargonuoti pas Seredžiaus vargonininką Joną Šukį, taip pat lankė Juozo Naujalio vargonininkų kursus Kaune. 1931 m. subūrė Padleckių šeimos vokalinį oktetą, išmokė jį apie 20 dainų ir koncertavo gegužinėse bei klojimo teatrų vakaruose. Pradėjęs vargonininkauti Seredžiuje, vadovavo pavasarininkų ir šaulių chorams, dirbo su Belvederio aukštesniosios pienininkystės mokyklos moksleivių choru.
Nuvykęs į Klaipėdos kraštą, 1937–1939 m. dirbo Juknaičių (Šilutės r.) pašte, subūrė jaunimo chorą. Vokiečiams okupavus Klaipėdos kraštą, pasitraukė į Šeduvą, vėliau persikėlė į Šiaulius. Čia dirbo pašto agentūroje ir buvo įstojęs į muzikos mokyklą. 1939–1944 m. dirbo pašto agentūrose Seredžiuje (1939–1940 m.), Labanore (1940–1942 m.) ir Kaune (1942–1944 m.).
1944–1948 m. vargonininkavo ir vadovavo chorui Betygaloje (Raseinių r.). Nuo 1948 m. rudens pradėjo mokytojauti Krakių (Kėdainių r.) vidurinėje mokykloje ir vadovauti moksleivių chorams. 1950–1960 m. gyveno ir dirbo Dotnuvoje. Vadovavo Lietuvos žemės ūkio akademijos ir vidurinės mokyklos chorams bei pučiamųjų orkestrui, neakivaizdiniu būdu studijavo choro dirigavimą Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos technikume.
1960 m. persikėlęs gyventi į Kauną, S. Padleckas vadovavo Kauno rajono Vilkijos, Ežerėlio ir Altoniškių kultūros namų chorams, vokaliniams ansambliams bei pučiamųjų orkestrams. Kurį laiką dirbo su A. Kvedaro miškų ūkio technikumo Girionyse meno mėgėjų kolektyvais. Chorus ir pučiamųjų orkestrus parengdavo Kauno rajono ir respublikinėms dainų šventėms.
Nuo 1970 m. dar kurį laiką vargonininkavo savo gimtosios parapijos bažnyčioje Juodaičiuose.
S. Padleckas choruose ir pučiamųjų orkestruose išugdė daug dainininkų ir muzikantų. Jis dirigavo daugelio rajonų dainų šventėse, sukūrė dainų chorams ir vokaliniams ansambliams. Išpopuliarėjo jo dainos „Gimtinė“ (paskelbta brolio Juozo Indros vardu), „Jaunystės šventė“, „Baltijos bangelė“, „Gražiausia šalis“, „Daina apie žemę“ ir kitos. Kai kurios chorvedžio dainos skambėjo Kauno rajono dainų šventėse. Jis taip pat sukūrė keletą dvibalsių mišių ir giesmių.
Išaugino du sūnus – Romą ir Ovidijų. Abu tapo kvalifikuotais inžinieriais ir dideliais muzikos bei šokio mėgėjais. Chorvedžių Stasio ir Antano Padleckių brolis Juozas Indra (1918–1968) buvo žinomas kompozitorius, dainininkas (tenoras) ir dirigentas. Apie jį muzikologė Ona Narbutienė 1975 m. parašė ir išleido monografiją „Juozas Indra“.
Mirė 1986 m. kovo 25 d. Kaune.
