Mykolas Račkus

KNYGNEŠYS

Gimė 1866 m. birželio 17 d. Pagausančio kaime, Ariogalos valsčiuje.
Jaunystėje tarnavo pas ūkininkus. Išmokęs skaityti ir rašyti, būdamas vos dvidešimt dvejų metų – 1888 m. – įsijungė į knygnešių veiklą: pradėjo gabenti lietuvišką spaudą. Manoma, kad rizikingos knygnešystės imtis jį paskatino uolus Vilkijos knygnešys Antanas Povilaitis.
1890 m. žiemą ties Jurbarku jis buvo pasienio sargybinių sučiuptas ir trims mėnesiams uždarytas į kalėjimą. Išėjęs į laisvę, dar aktyviau tęsė knygnešio veiklą.

Kurį laiką M. Račkus gyveno Čekiškėje. Jis buvo vedęs vilkijiečio knygnešio Antano Povilaičio dukterį Petronėlę, kuri jam padėjo platinti knygas, maldaknyges religinius reikmenis Vilkijoje ir Čekiškėje. M. Račkus gerai pažinojo čekiškietį knygnešį Vizbarą, kurį caro valdžia ištrėmė į Archangelsko sritį. Čekiškėje Petronėlės ir Mykolo Račkų šeimoje 1893 m. birželio 7 d. gimė sūnus Aleksandras.

1894 m. Račkai persikėlė gyventi į Ariogalą, kur atidarė kolonialinių prekių krautuvėlę, o 1895 m. – kepyklą-konditeriją. 1896 m. išsikėlė į Šiaulius. 1897 m., dėl draudžiamos spaudos gabenimo, buvo nubaustas pusės metų kalėjimu ir uždarytas į Šiaulių kalėjimą.
Atlikęs bausmę, grįžo į Ariogalą, dirbo zakristijonu ir toliau tęsė knygnešio veiklą. Račkų šeima buvo nuolat persekiojama žandarų – buvo daromos kratos, tačiau spaudinių vis nepavykdavo rasti. Po kurio laiko M. Račkus suorganizavo dar platesnį knygnešių tinklą.
Gerai žinojęs sudėtingus knygnešio gyvenimo vingius, M. Račkus labai gerbė ir vertino Lietuvos knygnešių veiklą. 1899–1904 m. įvairiose kryžkelėse pastatė net 14 kryžių žuvusiems ar Sibire mirusiems knygnešiams pagerbti.
1906 m. išvyko į JAV, kur dirbo audinių fabrike. 1913 m. sugrįžo į Lietuvą.1918 m. apsigyveno Kaune. Vilniaus gatvėje, Senamiestyje (Nr. 22), atidarė knygyną, kuris veikė iki 1935 m. Knygyne, be knygų ir vadovėlių, buvo galima įsigyti spalvotų Šiluvos šventovės paveikslėlių, šventųjų gyvenimų knygelių, kanceliarinių prekių bei smulkiosios galanterijos.
Bendradarbiavo su leidėju Antanu Kniukšta – 1921 m. kartu išleido pirmąją dailininko Antano Žmuidzinavičiaus piešto sieninio Vyčio atvaizdo laidą, kuris vėliau kabėjo įvairiose įstaigose bei gimnazijose.
M. Račkus taip pat buvo vienas iš „Vaikelio Jėzaus“ draugijos prieglaudos Kaune steigėjų.
1926 m., kunigo Juozo Tumo-Vaižganto rūpesčiu, Lietuvos vyriausybė M. Račkų, kaip nusipelniusį knygnešį, apdovanojo 2 ha žemės sklypu Maironiškių kaime prie Kauno (dabar – Šilainių teritorija).

Mirė 1937 m. balandžio 11 d. Kaune. Palaidotas Vilijampolės kapinėse. Iškilmingose laidotuvėse dalyvavo generolas V. Nagevičius, Kauno dekanas Kapočius, profesorius P. Dovydaitis, dailininkas A. Žmuidzinavičius, daugelis visuomenės veikėjų, tarp jų – ir „Vaikelio Jėzaus“ draugijos atstovai.
1967 m. jo palaikai perkelti į Maironiškio kapinaites, šalia 1960 m. mirusios žmonos Petronėlės. Antkapinis įrašas skelbia:
„Čia palaidotas KNYGNEŠYS“.

Atminimo įamžinimas:
2005 m., Šilainių bendruomenės iniciatyva, prie katalikiškos „Ąžuolo“ vidurinės mokyklos (dabar – Kauno Jono Pauliaus II gimnazija) M. Račkui atminti buvo atidengtas paminklinis akmuo (autoriai – Jonas Krasnauskas ir Raimundas Zabarauskas):
„Knygnešiui Mykolui Račkui atminti / Šilainių bendruomenė“

Lit.:
http://www.spaudos.lt/knygnesiu_paminklai/knygnesiai/mykolas_rackus2.html
https://lt.wikipedia.org/wiki/Kauno_Jono_Pauliaus_II_gimnazija

Nuotr.:
https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/
https://atminimas.azuolynobiblioteka.lt/rackus-mykolas/