Knygnešio K.Jonaičio kapas Babtų kapinėse

KNYGNEŠYS

Gimė 1863 m. Šašių kaime, Babtų valsčiuje.
Savo namuose priimdavo knygnešius ir medinėje dėžėje po grindimis slėpdavo lietuviškas knygas. Grėsė nemažas pavojus, tačiau K. Jonaitis, gyvendamas sulenkėjusioje Babtų valsčiaus gyvenvietėje, skleidė šviesą ir viltį. Būdamas kalviu, nemokėjo rašyti, bet labai mėgo skaityti. Skaitydavo pasislėpęs miške ar rugiuose, iš raštų pasisemdavo stiprybės, šviesos, sužinodavo daug naujovių. Labiausiai patikdavo religinio turinio raštai. Savo slaptos ir pavojingos veiklos K. Jonaitis neslėpė nuo šeimos. Daugiausia bendravo su knygnešiu Jurgiu Suvalkiečiu, skatinusiu jį imtis šios veiklos. Per metus šis jam 2–3 kartus atnešdavo raštus, o pirmiau atneštuosius atiduodavo.

K. Jonaičio marti, K. Jonaitienė, pasakojo, kad tai buvo labai geras, kantrus, šviesus žmogus. Knygų platinimu ir slėpimu susidomėjo po vieno atsitiktinio įvykio. Kartą K. Jonaitis žvejojo prie Nevėžio ir pamatė nuo kalniuko ateinantį nepažįstamą žmogų su ryšulėliu rankoje. Ilgai kalbėjęsis, K. Jonaitis svečią parsivedė į savo namus ir niekam nesakė, kas tai per žmogus.

Atgavus nepriklausomybę, 1916 m. K. Jonaitis rašė: „Džiaugiuosi sulaukęs Lietuvos nepriklausomybės, apie kurią tiek svajojau ir dėl kurios dirbau. Norėčiau dar sulaukti Vilniaus atidavimo, kad galėčiau ten laisvai nuvykti…“

Mirė 1962 m., palaidotas Babtų kapinėse.

Nuotr. :
Kristinos Meilutės