Knygnešio K. Jonaičio kapas Babtų kapinėse

KNYGNEŠYS

Gimė 1863 m. Šašių kaime, Babtų valsčiuje.
Prisidėjo prie lietuviškos spaudos platinimo, vykdydamas knygnešystės veiklą savo namuose Babtų valsčiuje. Čia priimdavo knygnešius ir slėpdavo lietuviškas knygas medinėje dėžėje po grindimis. Nors ši veikla buvo pavojinga,
nepaisydamas grėsmių, K. Jonaitis skleidė šviesą ir viltį sulenkėjusioje Babtų valsčiaus gyvenvietėje. Daugiausiai  bendravo su knygnešiu Jurgiu Suvalkiečiu, kuris ir paskatino imtis spaudos platinimo. Jurgis jam 2–3 kartus per metus atnešdavo naujų leidinių, kuriuos Jonaitis platindavo toliau. 
Būdamas kalviu, jis nemokėjo rašyti, tačiau aistringai domėjosi skaitymu. Raštus dažniausiai skaitydavo pasislėpęs miške ar rugių laukuose, iš jų semdavosi stiprybės, žinių ir naujovių. Labiausiai jį domino religinio turinio leidiniai.
K. Jonaičio marti, K. Jonaitienė, pasakojo, kad tai buvo labai geras, kantrus, šviesus žmogus. Knygų platinimu ir slėpimu susidomėjo po vieno atsitiktinio įvykio. Kartą K. Jonaitis žvejojo prie Nevėžio ir pamatė nuo kalniuko ateinantį nepažįstamą žmogų su ryšulėliu rankoje. Ilgai kalbėjęsis, K. Jonaitis svečią parsivedė į savo namus ir niekam nesakė, kas tai per žmogus.
Atgavus nepriklausomybę, 1916 m. K. Jonaitis rašė: „Džiaugiuosi sulaukęs Lietuvos nepriklausomybės, apie kurią tiek svajojau ir dėl kurios dirbau. Norėčiau dar sulaukti Vilniaus atidavimo, kad galėčiau ten laisvai nuvykti…“

Mirė 1962 m., palaidotas Babtų kapinėse.

Nuotr. :
Kristinos Meilutės