Kazys Puida
RAŠYTOJAS, PUBLICISTAS, VERTĖJAS, REDAKTORIUS, SPAUDOS DARBUOTOJAS
Gimė 1883 m. kovo 19 d. Šėtijuose, Lekėčių valsčiuje.
Baigė Marijampolės gimnaziją, nuo 1902 m. studijavo Frydebergo politechnikos mokykloje, vėliau – Berlyne.
1904 m. grįžo į Kauną ir K. Žegotos slapyvardžiu rašė Petrapilyje leidžiamam „Lietuvių laikraščiui“. 1905–1907 m. dalyvavo revoliuciniuose įvykiuose Panevėžio apskrityje, buvo įtrauktas į pavojingiausių carizmo priešų – socialdemokratų – sąrašus. 1905–1907 m. dirbo laikraštyje „Vilniaus žinios“, buvo „Vilniaus kanklių“ draugijos sekretorius,1910 m. redagavo laikraštį „Rygos naujienos“.
1907 m. sausio 9 d. dalyvavo Pirmosios lietuvių dailės parodos organizaciniame komitete.
Už anticarinę veiklą su šeima buvo ištremtas į Čeliabinską, kur dirbo vokiečių kalbos mokytoju, o 1916 m. mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę, tarnavo inžinieriumi Kustanajuje.
1920 m. su žmona Ona Pleiryte-Puidiene grįžo į Lietuvą, apsigyveno Kaune, dirbo „Švyturio“ knygų leidimo bendrovėje, Spindulio spaustuvės direkcijoje, įkūrė leidyklą „Vaiva“, kuri leido literatūros klasikų seriją. 1921– 1931 m. buvo žurnalų „Krivulė“, „Gairės“, „Gaisai“ ir kt. redaktoriumi.
1936 m. parašė vieną žymiausių savo kūrinių – romaną „Magnus Dux“, kuriame vaizduojami XIV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės įvykiai Vytauto valdymo laikais. Nors tai grožinės literatūros kūrinys, jis patrauklus vaizdingais aprašymais, įdomiais veikėjais ir gausiais dialogais.
Po 1940 m. Kazys Puida gyveno Naujasodžių kaime, kur turėjo 36 hektarus žemės. Rašytojo Kazio Puidos namas, dar vadinamas Puidinės (Naujasodžių) dvaru – tai dviejų aukštų mūrinis namas labiau primenantis modernią miestietišką vilą, nei tradicinį dvarą, dėl savo miesto architektūrai būdingų bruožų. Nors jis išsiskiria moderniu stiliumi, vis dėlto išliko ryšys su tradicija ir kraštovaizdžiu. Kieme taip pat galima rasti kitų pastatų: medinį namą, skirtą darbininkų šeimoms, ir kelis ūkinio pobūdžio statinius, kurie papildė dvaro aplinką.
https://www.krsvbiblioteka.lt/krastotyra-straipsniai/rasytojo-k-a-puidos-namas-babtu-sen/
Šiame name iki 1945 metų gyveno su antrąja žmona, teisininke Stefanija Girdvainyte. Su pirmąja žmona, rašytoja Ona Pleiryte-Puidiene, susilaukė trijų vaikų: Mimozos (mirė Izraelyje), Algirdo ir Sigurdo (abu sušaudyti vokiečių). Su antraja žmona – advokate Stefanija Girdvainyte susilaukė sūnaus Gedimino.
Mirė 1945 m. sausio 24 d. Palaidotas Panevėžiuko kapinėse, Kauno rajone. Panevėžiuko kapinėse stovi stogastulpis, skirtas poetui ir dramaturgui Kaziui Puidai (1883–1945). Ant paminklo iškalti prasmingi žodžiai:
„Viskas praeina... Viskas grįžta. Niekas išgyventa nepradingsta.“ Šis atminimo ženklas pastatytas 1988 m. kunigo Ričardo Mikutavičiaus iniciatyva. Paminklo autorius – tautodailininkas Viktoras Žilinskas.
https://www.krsvbiblioteka.lt/krastotyra-straipsniai/rasytojui-kaziui-puidai-paneveziuko-kapinese/
Bibliografija:
Iš sermėgiaus krūtinės : eilėraščiai.1906 m.
Ruduo : apsakymai, 1906 m.
Paskutinė ašara : apsakymai, 1907 m.
Švedų liaudies švietimas : publicistika, 1911 m.
Saulei tekant : apsakymai, 1911 m.
Žemės giesmė : apysaka, 1911 m.
Raštai, 4 t., 1911–1912 m.
Undinė : drama, 1912 m.
Gairės : drama, 1913 m.
Raudonas gaidys : apysaka, 1913 m.
Mūsų dainiai : publicistika, 1913 m.
Rytojun bežiūrint : publicistika, pedagogika, literatūrologija, 1913 m.
Kerštas : drama, 1915 m.
Karalius Haraldas : apysaka, 1920 m.
Stepai : drama, 1920 m.
Kaukės : apysaka, 1923 m.
Rytų svečias : drama, 1926 m.
Geležinis vilkas : romanas, 1927 m.
Magnus Dux : istorinis romanas, 1936 m.
Lit.:
https://27knygosmegejai.lt/apie-draugija/nariai/1930-1940/kazys-puida/
https://lt.wikipedia.org/wiki/Kazys_Puida
https://www.vle.lt/straipsnis/kazys-puida/
