Kačerginės Šv. Onos koplyčia | Dr. K. Rudoko straipsnis

Po Pirmojo pasaulinio karo Kačerginės miestelio reikšmė sparčiai išaugo. Dėl nuostabios gamtos ir tyro oro jau 1933 metais miesteliui buvo suteiktas kurorto statusas. Tai dar labiau paspartino socialinius ir kultūrinius procesus šioje vietovėje, kurią vis labiau mėgo tuometis Kauno intelektualinis elitas. Savo vasaras čia leido ir vienas garsiausių visų laikų Lietuvos architektų Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Atsiradus poreikiui, būtent jis ėmėsi projektuoti koplyčios pastatą ir jo vizija pasižymėjo reikšmingomis idėjinėmis inovacijomis. Deja, vietoje šio projekto buvo pasirinktas tradiciškesnių formų pastatas, o V. Landsbergio-Žemkalnio idėjos tarsi nugulė į stalčių.

Vis dėlto senoji koplyčia neišgyveno karo ir sovietinės okupacijos negandų. Jau atkūrus Nepriklausomybę, 1998 metų gruodžio 26 dieną, buvo pašventinta Kačerginės Šv. Onos bažnyčia. Jos projektą parengę architektai Feliksas Jackevičius ir Gediminas Jurevičius itin artimai sekė pirminę V. Landsbergio-Žemkalnio idėją.

Architektūrinė mintis
Įdomus architektų F. Jackevičiaus ir G. Jurevičiaus sprendimas – eiti V. Landsbergio-Žemkalnio architektūrinės idėjos keliu, tačiau projektą plėtoti taip, tarsi pats pirminės idėjos autorius būtų projektavęs turėdamas šiuolaikines konstrukcines medžiagas ir technologijas. Nors toks sumanymas architektūros lauke jau seniai nėra laikomas populiariu, jo genezę randame pačioje paveldosaugos ir paminklų restauravimo priešaušryje. Tokie žinomi architektai ir restauratoriai kaip Eugène’as Viollet-le-Ducas XIX amžiuje kvietė drąsiai interpretuoti praeities stilius – taip, tarsi seniesiems meistrams būtų buvusios prieinamos modernios technologijos ir žinios. Atrodo, kad panašia koncepcija remtasi statant Kačerginės koplyčią.

Vytauto Landsbergio atsiminimuose rašoma, jog jo tėtis norėjęs „lengvos“, peršviečiamos, transparentiškos koplyčios architektūros, siekdamas pabrėžti jos santykį su gamta. Iš tiesų tokia idėja tarpukario kontekste net ir Europos mastu buvo itin novatoriška ir drąsi. Pats siekis tarsi ištirpti ir išnykti gamtoje atrodo artimas Suomijos regionalizmo architektūros idėjoms ar JAV gyvenusio unikalaus architekto Franko Lloydo Wrighto sumanymams. Pastato forma itin paprasta: ją sudaro dvišlaičiu stogu dengtas tūris ir lakoniški fasadai, tarsi specialiai atsisakantys bet kokio dekoro ir paliekantys tik subtiliais niuansais tampančias funkciškai būtinas fasado angas.

Vėliau tokių sprendimų dažnai pasitaikys sakralinių pastatų architektūroje – altoriaus vieta idėjiškai ir erdviškai tarsi perkeliama už pastato ribų. Nors sprendimas buvo drąsus, o pastatas architektūriniu požiūriu galėjo tapti Kauno ir visos Lietuvos modernizmo perlu, čia galima užčiuopti ir priežastis, kodėl 1936 metais jis nebuvo priimtinas. Krikščionybė skelbia, jog žmogaus misija, jam pačiam šventėjant ir artėjant Dievop, yra pašventinti ir „atbaigti“ gamtą, o ne integraliai į ją įsilieti. Tokiame pastate krikščioniškąją ikonografiją ir meną, vaizduojančius žmogaus (kaip laisvą valią ir intelektą turinčios būtybės) kelionę pasaulio istorijoje, išstumia gamtos, neturinčios nei sąmonės, nei intelekto, nei valios, akcentavimas.

Po Nepriklausomybės atkūrimo dirbę architektai V. Landsbergio-Žemkalnio projektą dar labiau sumodernino: galines sienas padarė visiškai peršviečiamas panaudodami stiklo fasadus. Verta atkreipti dėmesį į atvirą, karkasinę pastato varpinę, pasižyminčią itin lengvomis konstruktyvistinėmis formomis. Čia siekis susilieti su gamta ar netgi užleisti jai dominuojančią poziciją yra itin aiškiai matomas. Interjeras labai lakoniškas, o vienintelis jo akcentas, be eksponuojamos gamtos, – vitražinė krucifikso figūra.

Tiek 1936 metų V. Landsbergio-Žemkalnio projekto variantuose, tiek ir 1998 metais pastatyto, dabar matomo koplyčios pastato architektūroje bei interjere siekiama architektūrinio inovatyvumo atsisakant puošybos, sudėtingesnių formų, detalių ir ikonografinių pasakojimų. Viena vertus, dėl šios priežasties Kačerginės Šv. Onos koplyčia tampa įdomiu kultūriniu reiškiniu, kuris lietuviškame kontekste yra gana ankstyvas. Kita vertus, derėtų pripažinti, kad tokios kompozicijos statiniams – sakraliniams ir ne tik – tampant vis labiau paplitusiems, bendras statinio originalumas tarsi sumenksta dėl itin gausaus stiklo naudojimo ir visiško ornamento atsisakymo architektūroje.

Apibendrinimas
Dabar matomoje Kačerginės Šv. Onos koplyčios architektūroje regime daug meninio eksperimento bruožų, kilusių tiek iš tarpukario, tiek iš ankstyvojo atkurtos Nepriklausomybės laikotarpio. Būtent šių dviejų laikotarpių ir juose pasireiškiančių drąsių meninių inspiracijų dermė leidžia šiam objektui tapti architektūriniu švyturiu miestelio ir netgi platesniame Kauno krašto architektūriniame kontekste. Nepaisant siekio ištirpti gamtos ir kūrinijos kontekste, būtent šis pastatas vadintinas vienu įdomiausių Kačerginėje, kurioje gausu kurortinės modernizmo architektūros.