Juška Antanas
KUNIGAS, KALBININKAS, TAUTOSAKININKAS, ETNOGRAFAS IR VIENAS ŽYMIAUSIŲ XIX A. LIETUVIŲ TAUTOSAKOS RINKĖJŲ
(1819–1880)
Gimė 1819 m. birželio 16 d. Daujotuose, Ariogalos valsčiuje. Mokėsi Kražių gimnazijoje, o 1843 m. baigė Vilniaus kunigų seminariją ir buvo įšventintas kunigu. Kunigavo įvairiose Lietuvos parapijose – Antazavėje, Obeliuose, Zarasuose, Pušalote, Ukmergėje, Vilkijoje, Veliuonoje ir Alsėdžiuose.
Vėliau pradėjo užrašinėti lietuvių liaudies dainas su melodijomis. Alsėdžių, Pušaloto, Veliuonos, Vilkijos apylinkėse užrašė apie 7000 dainų ir apie 2000 melodijų, aprašė veliuoniškių ir pušalotiečių vestuvių apeigas. Svarbiausius užrašymus paskelbė knygose Lietuviškos dainos (3 t.), Svotbinė rėda veliuonyčių lietuvių (1880), Lietuviškos svotbinės dainos (2 t.).
Krokuvoje 1900 m. išleistas A. Juškos surinktų lietuvių liaudies dainų melodijų rinkinys (Melodje ludowe litewskie).
A. Juška įtvirtino tautosakos rinkimo ir publikavimo principus (tekstų autentiškumas, pateikėjų metrikos), jo tautosakiniai darbai turėjo įtakos XIX a. lietuvių literatūros plėtotei.
Parašė Lenkų–lietuvių žodyną (Słownik polsko–litewski, apie 7000 žodžių, 1853–54), apie 1875 m. – Latvių–lietuvių–lenkų žodyną (apie 6000 žodžių; neišspausdintas), 1863 m. parengė elementorių Abecela, arba Lementorius dėl mažų vajkelių.
Didžiausias A. Juškos darbas – Lietuvių–lenkų žodynas (30 000 žodžių su šnekamosios kalbos sakiniais), jo dalį, redaguotą J. Jablonskio, K. Būgos, J. Šlapelio su pridėtais lietuviškų žodžių vertimais rusų kalba išleido Peterburgo mokslų akademija: 1 dalis išspausdinta 1897 m., 2 dalis – 1904 m., 3 dalis – 1922 m.
Prie dainuojamosios tautosakos surinkimo daug prisidėjo ir Antano brolis mokytojas Jonas Juška. Abu jie 1867 m. Sankt Peterburge išspausdino 33 dainų rinkinėlį lietuvių ir rusų kalbomis „Lietuvių liaudies dainos“, 1880–1882 m. išleido tritomį „Lietuviškos dainos“, 1883 m. – „Lietuviškos svotbinės dainos“. Abu broliai Juškos įnešė didelį indėlį į lietuvybės gaivinimą carinės okupacijos metais, surinko ir išsaugojo ateities kartoms dainuojamosios tautosakos lobyną, kuris ir iki šiol sklinda žmonių atmintyje, perduodamas iš lūpų į lūpas.
Vilkijoje A.Juška gyveno 1862-1864 m. 1990 m. šiame pastate buvo įkurtas brolių Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus (dabar Kauno rajono muziejaus padalinys).
Daugiau apie muziejų:
https://www.krmuziejus.lt/padaliniai/a-ir-j-jusku-etnines-kulturos-muziejus/
https://www.limis.lt/e-guide/museums/53466951
https://www.krsvbiblioteka.lt/krastotyra-straipsniai/antano-ir-jono-jusku-sodyba-muziejus
Už dalyvavimą 1863 m. sukilime A. Juška buvo suimtas ir kalintas 9 mėnesius. 1879 m. išvyko pas brolį į Kazanę.
Miręs 1880 m., ten buvo ir palaidotas, 1990 m. buvo perlaidotas Veliuonoje.
Lit.:
https://kpd.lrv.lt/lt/naujienos/sutvarkyta-vilkijos-klebonija-kurioje-gyveno-ir-antanas-juska-WrU/
http://vilkijosseniunija.lt/apie-mus
Nuotr.:
https://lt.wikipedia.org/wiki/Antanas_Ju%C5%A1ka_%281819%29