Jonas Biliūnas
PROZININKAS, PUBLICISTAS, VISUOMENĖS VEIKĖJAS
Gimė 1879 m. balandžio 11 d. Niūronyse, Anykščių valsčiuje, Utenos apskrityje, pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Buvo paskutinis, dešimtas vaikas. Kaimo daraktoriaus paruoštas, 1891–1899 m. mokėsi Liepojos gimnazijoje. Čia įsitraukė į visuomeninę ir politinę veiklą, subūrė slaptą būrelį, parašė ir išplatino atsišaukimą „Lietuviai ir lietuvaitės“.
Jam būnant ketvirtoje klasėje, 1893 m. mirė motina, o po kiek laiko – ir tėvas. Vyresni broliai ir kiti būsimą rašytoją ėmę globoti giminės norėjo, kad jis stotų į kunigų seminariją. Tačiau Jonas tokio pašaukimo neturėjo, juolab kad ankstyvoje jaunystėje iš viso buvo netikintis. Todėl giminaičiai nebeskyrė pinigų tolimesniam jo mokslui.
1900–1901 m. studijavo mediciną Tartu universitete. Už dalyvavimą anticarinėje studentų demonstracijoje buvo pašalintas.Iš pradžių grįžo į Liepoją, bet 1901 m. vasarą persikėlė gyventi į Šiaulius, kur 1901–1902 m. vertėsi iš privačių pamokų, dalyvavo inteligentų veikloje, rūpinosi darbininkų reikalais, pradėjo rašyti eilėraščius ir beletristinius vaizdelius, juos publikavo periodikoje.
1902 m. persikėlė į Panevėžį, kur tuo metu dirbo jo sužadėtinė Julija. Pora susižadėjo 1901 m., o 1904 m. jiems susituokus, J.Biliūnienė vertėsi dantų gydytojos praktika, sunkiai dirbo, rūpinosi sergančiu vyru, sudarė šiam galimybes rašyti.
Negavęs leidimo grįžti į Tartu ir tęsti medicinos studijas, Lietuvių šalpos draugijos „Žiburėlis“ paremtas nuo 1903 m. rudens kelis mėnesius studijavo Leipcigo (Vokietija) aukštojoje prekybos mokykloje, vėliau perėjo į Leipcigo universitetą, studijuoti literatūros ir kalbos bei dailiųjų menų .
Rašytojo gyvenimas buvo skurdus, lydimas nepriteklių. J. Biliūnui teko verstis pačiam privačiomis pamokomis, kad išgyventų bei susimokėtų už mokslus. Neturtas ir vargas pakirto sveikatą. Leipcige susirgęs džiova, 1904 m. vasarą perstojo į Ciuricho (Šveicarija) universiteto Filosofijos fakultetą toliau studijuoti literatūros, bet 1905 m. gegužę dėl ligos turėjo nutraukti studijas, grįžo į Lietuvą.
Nuo 1905 m. beveik visą laiką praleido lovoje, diktuodamas kūrinius žmonai. 1905–1906 m. gydėsi įvairiose sanatorijose – Zakopanėje Lenkijoje, Rozalime Pakruojo rajone ir Kačerginėje Kauno rajone.
Kačerginėje gyveno dabartiniu adresu – J. Biliūno g. 14. Savo apysakoje „Liūdna pasaka“ rašytojas prisiminė šią vietą: „Namas, kuriame tik ką atvažiavęs apsigyvenau, stovėjo pačiame miške. Gražus vasarinis namas. Aplink kvepiančios pušys ir eglės atokaitoj snaudė, už kelių žingsnių vėsi upė plaukė... Čia sveikatos ieškodamas, pažadėjau visą vasarą išbūti...“
Liga J. Biliūną pakirto itin jauną – vos 28-erių metų. Mirė 1907 m. gruodžio 8 d. Zakopanėje, Lenkijoje, ir buvo palaidotas Zakopanės kapinėse. 1953 m., rašytojo Antano Vienuolio rūpesčiu, jo palaikai buvo perkelti į Lietuvą ir palaidoti Liudiškių piliakalnyje, netoli Anykščių. 1946 m. ir 1954–1955 m. jo žmonos dukros iš antrosios santuokos, Meilės Matijošaitytės-Lukšienės, iniciatyva išleistas pirmasis „Raštų“ dvitomis.
Biliūno atminimas Lietuvoje saugomas ir gerbiamas. 1953 m. jo vardu pavadinta Anykščių vidurinė mokykla. 1958 m. ant Liudiškių piliakalnio pastatytas 14 metrų aukščio antkapinis paminklas (architektas V. Gabriūnas) su bareljefu (skulptorius B. Vyšniauskas). Jo gimtinėje Niūronyse nuo 1960 m. veikia Jono Biliūno memorialinė sodyba–muziejus. 1968 m. sukurtas dokumentinis filmas „Jonas Biliūnas“ (rež. R. Verba).
Kauno rajone, Kačerginėje, prie namo, kuriame rašytojas gyveno, 2009 m. pastatytas ąžuolinis koplytstulpis. Autorius–skulptorius Vidmantas Vikšraitis.
https://www.krsvbiblioteka.lt/krastotyra-straipsniai/rasytojui-jonui-biliunui/
Svarbiausi J. Biliūno kūriniai:
Be darbo: apsakymas, 1903
Pirmutinis streikas: apsakymas, 1903
Vagis: apsakymas, 1904
Laimės žiburys: alegorinis pasakojimas, 1905
Žvaigždė: apsakymas, 1905
Lazda: apsakymas, 1906
Joniukas: apsakymas, 1906
Ubagas: apsakymas, 1906
Kliudžiau: apsakymas, 1906
Brisiaus galas: apsakymas, 1906
Liūdna pasaka: apysaka, 1907 ir kt.
Taip pat rašė straipsnius apie literatūrą, propagavo realizmą. Publicistiniuose straipsniuose reiškė socialdemokratines idėjas, smerkė caro valdžią. Parašė eilėraščių, mokslo populiarinamąją knygelę „Apsireiškimai iš žemės gyvenimo“ (1902). J. Biliūno apsakymų išversta į rusų, lenkų, vokiečių, anglų ir kitas kalbas.
Lit.:
https://www.vle.lt/straipsnis/jonas-biliunas/
https://lt.wikipedia.org/wiki/Jonas_Bili%C5%ABnas
https://www.moteris.lt/lt/veidai/g-73422-jonas-biliunas-trumpas-gyvenimas-nesutrukde-isirasyti-i-istorija
