Jadagonių koplyčia | Dr. K. Rudoko straipsnis

Vos atvykus į Jadagonius galima jausti subtilią šios vietovės dvasią, kurią formuoja gatvinio kaimo tipui artima urbanistinė sistema. Nedidukas, bet savitas gatvelių tinklas ir sodybų išdėstymas jame tarsi nukelia į XIX amžiaus laikus. Ir iš tiesų žmogui, varginamam šiuolaikinės visuomenės tempo, dėl kurio asmuo tolydžio transformuojamas į efektyvumo siekiantį individą, toks urbanistinis paveldas kalba ne apie kokį nors atsilikimą, bet veikiau apie uždelstą pažangą. Taigi vietovės, kurios nepatyrė radikalios transformacijos ir išvengė tapimo „šiuolaikiškomis“, galop suvokėjo sąmonėje yra ne tamsios praeities reliktas, o viltingas žvilgsnis į ateitį. Būtent šiuos gražiausius ir švelniausius kaimo urbanistinius bruožus bei neapčiuopiamas savybes atspindi Jadagonių pakraštyje stovinti koplyčia. Pastabesnė akis greitai įžvelgs, kad čia gana radikaliai modernumas ir inovacijos jungiami su gilia lietuviška medinės sakralinės architektūros tradicija. 

Kontekstas
Pirmoji koplyčia Jadagoniuose atsirado Antrojo sukilimo metais, čia veikė ir kapinės. 1914 metais koplyčia buvo sugriauta, o kapinės ilgainiui nustojo veikti. Tik po Nepriklausomybės atgavimo, 1994-aisiais, koplyčia buvo atstatyta. Kitaip nei Zapyškio koplyčios atveju, kapines primena tik į medį įaugęs kryžius ir žmonių atmintis. Atstatymas – unikalus vietos menininkų ir profesionaliosios architektūros sprendinys. Koplyčios architektūrinį projektą parengė Gintaras Prikockis. Aplinką puošia keletas medinių skulptūrų, skirtų čia gyvenusiems asmenims atminti.

Architektūra
Nesuklysime teigdami, kad pastato architektūrinį savitumą ir turtingą simbolizmą lemia pasirinktos įdomios planinė bei konstrukcinė idėjos ir jų sinergija. Pastatas yra tašytų rąstų, jo pirmasis tarpsnis pasižymi aštuonkampiu planu. Tačiau antrasis tarpsnis, sudarantis keturis karkasinius frontonus ir kryžminį dvišlaitį stogą, tarsi atskirai stovi ant keturių kraštuose esančių kolonų. Šios kolonos tiesiog uždėtos ant betoninių polių, kurie čia tampa modernia tradicijos interpretacija: sodybos ar kiti pastatai būdavo statomi ant akmenų pagrindo, nenaudojant vientiso pamato.

Tad iš esmės paprastas koncentrinio plano pastatas čia įgauna itin sudėtingą dinamiką. Rodos, turime vieną pastatą, kurį sudaro dvi itin glaudžiai susipynusios, bet kartu skirtingos struktūros. Šis sprendinys, veikiau intuityvus nei intencionalus, vis dėlto suteikia daug peno suvokėjo apmąstymams. Nors gali pasirodyti priešingai, geriau įsižiūrėję juntame labai subtilią šių dviejų struktūrų harmoniją viename pastate. Galime prisiminti Jėzaus Kristaus, tikro Dievo ir tikro žmogaus, tarpuskvarbą viename asmenyje – vieną esminių krikščioniškojo tikėjimo tiesų.

Dar vienas į akis krintantis architektūrinis sprendinys – portalo frontono ir pagrindinio stogo frontono santykis. Čia aiškiai matome panašiųjų trikampių žaismą, kuris norom nenorom primena Italijos renesanso architektūroje taikytus kompozicijos principus. Kaip ir renesanso architektūroje, čia dėmesys perkeliamas nuo dekoro ir detalios ornamentikos į masių bei proporcijų žaismą. Koncentrinis planas – dar vienas savitumas, kuris, matyt, gimsta derinant lietuviškos etninės sakralinės architektūros tradicijas su profesionaliąja architektūra. Tiesa, tai, kad rąstai atvirai demonstruojami (neapkalti lentelėmis), nėra būdinga lietuviškai etninės sakralinės architektūros tradicijai.

Įdomus konstrukcijų ir formų žaismas pirmiausia matomas išorėje, tačiau pastebimas ir jo poveikis interjero struktūrai. Dviejų struktūrų įspūdis čia dar labiau sustiprėja. Ypač pastato kampuose susidaro keista estetinė kompozicija, kuriai formą suteikia neįprastas aštuonkampio plano pirmajame tarpsnyje derinimas su keturkampiu stogo planu.

Altorius paprastas. Dėmesį traukia medžiaginis, austas retabulas.

Apibendrinimas
Jadagonių kaimas neabejotinai pasižymi autentišku originalumu ir itin kūrybingais čia gyvenusiais bei gyvenančiais žmonėmis. Kaimo pakraštyje esanti koplyčia atspindi savitą urbanistinę dvasią, tad yra lankytinas objektas vaizdingų vietovių ieškantiems keliautojams ir netgi architektūros gurmanams. Čia liaudies meno tradicijos jungiasi su profesionaliąja architektūra, o ši sinergija intuityviai perteikia tiek krikščioniškojo tikėjimo tiesas, tiek savitą lietuvišką statybos tradiciją. 2000 metais Vilkaviškio vyskupas suteikė teisę rugpjūčio 15 dieną Jadagonių koplyčioje švęsti Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų atlaidus.