Fortifikaciniai pastatai. Gynybinis paveldas

Karinė tvirtovė Kauną ėmė juosti prieš daugiau nei šimtą metų, nujaučiant Pirmąjį pasaulinį karą.  XIX a. pabaigoje, siekiant apginti vakarinę Rusijos imperijos sieną nuo galimų priešų – Vokietijos ir Austrijos–Vengrijos, – atsigręžta į Kauną –  labiausiai į vakarus nutolusią imperijos vietą. Dviejų upių santakoje įsikūręs miestas, kuriame susikirto vandens ir sausumos keliai (vėliau juos papildė svarbios geležinkelio linijos), turėjo tapti esminiu gynybos tašku.

1879 m. Rusijos imperatorius Aleksandras II patvirtino karinės vadovybės pasiūlymą statyti tvirtovę Kaune. Visas miestas turėjo būti paverstas tvirtove.Pagal planą Kauno tvirtovę turėjo sudaryti šimtai objektų: fortai, baterijos, sandėliai, ligoninės, cerkvės, kareivinės, administraciniai pastatai ir kt. 
Tvirtovė statyta 1882–1915 m. Kauno mieste ir jo apylinkėse. Kartu su Varšuvos, Modlino ir Bresto tvirtovėmis buvo viena iš 4 stipriausių Rusijos imperijos vakarinio pasienio tvirtovių.

Iš viso baigti statyti 9 fortai, priskirti 4 gynybiniams skyriams:

I skyrius: I Kauno fortas (Kazliškiai, Ringaudų seniūnija), II Kauno fortas (Julijanava), III Kauno fortas (Seniava, Garliavos apylinkių seniūnija);
II skyrius: IV Kauno fortas (Rokai), V Kauno fortas (Zuikinė);
III skyrius: VI Kauno fortas (Gričiupis, nuo 2018 m. muziejus), VII Kauno fortas (Eiguliai, nuo 2011 m. muziejus);
IV skyrius: VIII Kauno fortas (Milikoniai), IX Kauno fortas (Šilainiai piečiau Giraitės, nuo 1958 m. muziejus).

Pradėti statyti, tačiau nebaigti 4 fortai: Geležinkelio (Palemono) fortas (Palemonas), Kauno tvirtovės X fortas (Romainiai), Kauno tvirtovės XI fortas (Marva, Akademija), Domeikavos fortas (Domeikava).
Tvirtovės susisiekimo poreikiams XIX a. pabaigoje nutiestas Kauno tvirtovės geležinkelis, kai kurie jo ruožai yra išlikę iki dabar. Tebenaudojami kai kurių kelių ruožai, jungę fortus su aprūpinimo objektais, stovi du Marvelės tiltai.

Kiti įtvirtinimai: Kleboniškio bunkeriai, Narėpų bunkeriai.

1914 m. prasidėjęs karas sustabdė Rusijos imperijos Kauno tvirtovės įtvirtinimo darbus. Reaguojant į situaciją, 1914 m. liepos 31 d. buvo paskelbta mobilizacija ir pradėta skubiai ruošti tvirtovę karo veiksmams: buvo kasamos apkasų linijos, fortuose įrengiamos slėptuvės, betonuojami nebaigti statyti statiniai, statomos tarpinės kareivinės, gretimos gyvenvietės pritaikomos gynybai.

1915 m. rugpjūčio 18 d. Kauno tvirtovė buvo užimta kaizerinės Vokietijos kariuomenės dalinių. Buvo likę daug statybinių medžiagų ir įrangos, skirtos modernizuoti tvirtovės objektams. Vokiečiai ėmėsi šį ruožą stiprinti, kad būtų galima atremti galimą sugrįžusios Rusijos armijos puolimą. Jie pratęsė tvirtovės teritorijos lauko fortifikacijos darbus.  Tarp Neries ir Nemuno buvo pastatyta gynybinė linija, sudaryta iš daugiau kaip 180 gelžbetoninių statinių, apjungtų apkasų linijomis. Statiniai buvo keturių tipų slėptuvės: pasyvios, aktyvios, su įrengtais metaliniais stebėjimo bokšteliais-kupolais, sekyklos.

Pirmasis slėptuvių kompleksas išsidėstęs ryčiau, Karmėlavos  pusėje, prasideda Narėpų gatvės pabaigoje ir driekiasi žemėjančia vietove mišku link Neries. Tai 14 skirtingų tipų slėptuvių, sujungtų apkasų linijomis, pastatytų apie 1916 m.  Apkasai išvedžioti stačiais kampais, vietomis užversti, užžėlę. Viena iš slėptuvių, kuri aptinkama linijoje žemiausiai, arčiausiai Neries, yra virtusi griuvėsiais, betono luitų sankaupa.
Antroji, 7 slėptuvių grupė išsidėsčiusi apie 0,6 km į vakarų pusę (link Kauno) nuo pirmosios, palei bevardžio Neries intako skardį, arčiausiai Vingio gatvės. 4 iš jų yra aktyviosios, 3 – pasyviosios slėptuvės. Tai netipinė gynybinės linijos atšaka. Čia stūksančios slėptuvės savo forma, darbų kokybe ir išplanavimu skiriasi nuo esančių pagrindinėje linijoje. Kelios iš jų pakibusios ant vandens išgraužtos griovos šlaito. Darytina prielaida, kad čia jas 1914–1915 m. pastatė rusų pajėgos. Šios atšakos slėptuvių aptinkama Garažų gatvės sodybinių namų aplinkoje, dalis jų pritaikytos šiuolaikinėms reikmėms.

Kauno rajono savivaldybės teritorijoje išlikę Kauno tvirtovės fortifikaciniai statiniai –  tai Kauno tvirtovės gynybiniai objektai – I, III fortų, nebaigtų statyti  Marvos, Domeikavos fortų pastatai, blindažai – slėptuvės, Pirmojo pasaulinio karo gynybinių įtvirtinimų linijos su betoniniais statiniais – užima išskirtinę vietą visame krašto paveldo kontekste.

Kauno rajone yra užfiksuota 75 Kauno tvirtovės gynybiniai objektai. Vien Domeikavos seniūnijoje yra 44 gynybiniai objektai. Tai Domeikavos forto liekanos, priklausančios antrajam Kauno tvirtovės gynybiniam žiedui. Pradėtos statyti 1913 m. Užima 9,04 ha plotą. Šių statinių ypatybė ta, jog jie paslėpti po žeme, o išorėje – tik vos pastebimi neišvaizdūs fragmentai. Netoli šio forto yra betoninė slėptuvė, kurioje tilpdavo 100 – 200 kareivių.
Reikšmingos yra Lantainių įtvirtinimų liekanos. Tai grupė statinių tarp Radikių ir Varluvos ( iš viso 19) ir tarpinės kareivinės Žemaitkiemio kaime.
Antroji pagal dydį įtvirtinimų ,,sala“ yra Karmėlavos seniūnijoje. Jų čia – 24, iš kurių 20 – miške prie Narėpų kaimo,  kiti Davalgonių miške.
Ringaudų seniūnijos Noreikiškių kaime yra I fortas, kuris apima 7,58 ha plotą. Alšėnų seniūnijoje, netoli Narsiečių yra Jonučių forto liekanos, o Garliavos apylinkių seniūnijos Seniavos kaime Titnago gatvėje – III fortas, kuris apima 14,87 ha plotą. Išlikę 11 forto statinių.
Fortų kultūrinė vertė – istorinė, techninė, architektūrinė, urbanistinė.

Daugiau:
https://www.septintasfortas.lt/knygos/Kauno%20tvirtoves%20istorija.pdf

Kauno tvirtovės parkas
Kauno gynybinės tvirtovės I fortas 
Kauno gynybinės tvirtovės III fortas 
Kauno tvirtovės Domeikavos fortas
Kauno tvirtovės tarpinės kareivinės Domeikavoje
Kauno tvirtovės tarpinės kareivinės Žemaitkiemyje
Kauno tvirtovės Domeikavos forto rytinė slėptuvė
Kauno tvirtovės Domeikavos forto pietinė slėptuvė
Pirmojo Pasaulinio karo gynybinių įtvirtinimų linijos prie Kauno tvirtovės Domeikavoje antra slėptuvė
Pirmojo Pasaulinio karo gynybinių įtvirtinimų linijos prie Kauno tvirtovės Domeikavoje trečia slėptuvė
Pirmojo pasaulinio karo gynybinių įtvirtinimų linijos Kauno tvirtovės Domeikavoje ketvirta slėptuvė
Pirmojo pasaulinio karo gynybinių įtvirtinimų linijos prie Kauno tvirtovės Domeikavoje penkta slėptuvė
Pirmojo pasaulinio karo gynybinių įtvirtinimų linijos Kauno tvirtovės Domeikavoje šešta slėptuvė
Pirmojo pasaulinio karo gynybinių įtvirtinimų linijos prie Kauno tvirtovės Domeikavoje penktas šaudymo lizdas
Pirmojo pasaulinio karo gynybinių įtvirtinimų linijos prie Kauno tvirtovės Domeikavoje. Žvalgybos bunkeris
Pirmojo pasaulinio karo Palemono–Narėpų gynybinių įtvirtinimų linijos šiaurinės dalies slėptuvių antro komplekso pirma aktyvioji slėptuvė