Čekiškės Švč. Trejybės bažnyčia

Čekiškės Švč. Trejybės bažnyčia

Čekiškės Švč. Trejybės bažnyčia – įspūdinga sakralinė architektūros ir istorijos paminklo dalis. Ji stovi Čekiškės miestelyje, šalia Beržtupio upelio. Klasicizmo bruožų turinti bažnyčia yra ne tik religijos centras, bet ir svarbi kultūros bei istorijos paveldo dalis.
Pirmoji bažnyčia Čekiškėje buvo pastatyta 1626 m. dvarininko Jurgio Gedgaudo Mackevičiaus iniciatyva. Tuo metu klebonui išlaikyti jis dovanojo 20 dešimtinių žemės. 1625 m. bažnyčiai buvo dovanotas Šedvydžių kaimas, tuo metu priklausęs Kelmės apylinkėms. Deja, originali bažnyčia 1799 m. sudegė. Tačiau vietos bendruomenė nenuleido rankų ir jau 1821 m. dabartinė mūrinė bažnyčia buvo pastatyta, ji buvo pailginta, taip pat pristatytas bokštas.
Bažnyčia atliko ne tik religines, bet ir socialines funkcijas. 1805 m. prie jos veikė prieglauda–ligoninė. XIX a. iki 1863 m. čia veikė parapinė mokykla, kurioje buvo ugdomi vietos vaikai. Šį laikotarpį paženklino ir tragiškas įvykis: Čekiškės vikaras Aleksandras Vytartas, perskaitęs 1863 m. sukilimo atsišaukimą, buvo sušaudytas už savo drąsą ir pasipriešinimą.
XX a. pradžioje, 1909–1914 m., bažnyčioje veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius, siekęs skatinti blaivų ir dorą gyvenimo būdą.
1935 m. bažnyčia buvo perstatyta, o jos architektūrinis vaizdas tapo dar išraiškingesnis. Didysis altorius buvo pagamintas Gardine ir laivu atplukdytas iki Vilkijos (įrengtas 1806 m.). Altoriuje įrengta iš ąžuolo drožtų skulptūrų grupė, vaizduojanti Kristaus nuėmimą nuo kryžiaus. Tai XVI a. pradžios nežinomo vokiečių meistro kūrinys, neturintis analogų Lietuvoje. 1806 m. įrengta sakykla, 1819 m. pastatyta nauja zakristija. Šventoriaus tvora – akmenų mūro, su metalinių grotelių vartais. Jo kampe stovi mūrinė varpinė.
Kunigas Bonaventūra Miknevičius, dirbdamas Čekiškėje, parengė katekizmą ir 1836 m. sukūrė kūrinį „Giesmė historična apie Čekiškės bažnyčią“. 1905 m. bažnyčioje susituokė žymus visuomenės veikėjas Povilas Višinskis ir dvarininkaitė Juzefa Mikuckaitė.
1924–1938 m., klebonaujant Dionizui Vaitkevičiui, bažnyčia garsėjo įspūdingais Velykų nakties renginiais, kurių pagrindiniai dalyviai buvo vadinamieji „Velyknakčio kareiviai“ ir „žydai“.
1934 m. šventoriuje buvo pastatytas kryžius Čekiškės pavasarininkų kuopos įkūrimo dešimtmečiui paminėti, o 1996 m. – koplytstulpis, skirtas Vasario 16-osios Akto signatarui Povilui Dovydaičiui atminti. Bažnyčia taip pat garsėja Aleksandro Mockevičiaus vargonais, suteikiančiais ypatingą muzikinę vertę liturgijai.
2017 m. liepos 16 d. parapija šventė 400 metų įkūrimo jubiliejų.
2017 m. gruodžio 3 d. Čekiškės bažnyčioje atidengta atminimo lenta daugiau kaip prieš 100 metų šioje parapijoje dirbusiam (1913–1924) klebonui kunigui Petrui Strelčiūnui. Šv. Mišioms vadovavo ir lentą pašventino Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas. Atminimo lentą Kauno rajono mero Valerijaus Makūno iniciatyva pagamino skulptorius Stasys Žirgulis. Kun. P. Strelčiūnas buvo viena ryškiausių krašto asmenybių, lietuvybės ir lietuviško rašto puoselėtojas. 1914 m. jis įvedė lietuvių kalbą pamaldose, dalyvavo 1917 m. Vilniaus konferencijoje, rašė Čekiškės parapijos istoriją.
Čekiškės Švč. Trejybės bažnyčios statinių kompleksas (bažnyčia, varpinė, šventoriaus tvora ir varpinė) 2008 m. įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą: https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/7d5871dc-6b2e-4c80-83b5-56b75b566537

Lit.:
https://parapijos.lt/baznycia/kauno/%C4%8Ceki%C5%A1k%C4%97s-%C5%A0v%C4%8D.-Trejyb%C4%97s-ba%C5%BEny%C4%8Dia
ps://kaunoarkivyskupija.lt/cekiske/
https://www.panoramas.lt/panoramata/26fc77ac4dfdc2c3aeec

Vaizdo įrašai:
https://www.youtube.com/watch?v=3W6xiKYfm0c

Nuotr.:
https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/#