Čekiškės Švč. Trejybės bažnyčia

Čekiškės Švč. Trejybės bažnyčia – tai įspūdinga sakralinė pastato istorija ir architektūra. Ji stovi Čekiškės miestelyje, šalia Beržtupio upelio. Bažnyčia, turinti klasicizmo bruožų, yra ne tik religijos centras, bet ir svarbi kultūros bei istorijos paveldo dalis.
Pirmoji bažnyčia Čekiškėje buvo pastatyta dar 1626 metais dvarininko Jurgio Gedgaudo Mackevičiaus iniciatyva. Tuo metu klebonui išlaikyti jis dovanojo net 20 dešimtinių žemės. 1625 metais bažnyčiai buvo dovanotas Šedvydžių kaimas, kuris tuo metu priklausė Kelmės rajonui. Deja, originali bažnyčia 1799 metais sudegė. Tačiau vietos bendruomenė nesutriko ir jau 1821 metais dabartinė mūrinė bažnyčia buvo išmūryta bei pailginta, taip pat pristatytas bokštas.
Bažnyčia atliko ne tik religines, bet ir socialines funkcijas. Pavyzdžiui, 1805 metais prie bažnyčios veikė prieglauda–ligoninė. XIX amžiuje iki 1863 metų čia veikė parapinė mokykla, kurioje buvo ugdomi vietos vaikai. Tačiau šis laikotarpis buvo pažymėtas ir tragiškais įvykiais: Čekiškės vikaras Aleksandras Vytartas, perskaitęs 1863 metų sukilėlių atsišaukimą, buvo sušaudytas už savo drąsą ir pasipriešinimą.
XX amžiaus pradžioje, 1909–1914 metais, bažnyčioje veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius, siekęs skatinti žmones gyventi blaiviai ir dorai.
1935 metais bažnyčia buvo perstatyta, o jos architektūrinis vaizdas tapo dar labiau išraiškingas. Didysis altorius pagamintas Gardine ir laivu atplukdytas iki Vilkijos (pastatytas 1806 m.). Didžiajame altoriuje įrengta iš ąžuolo drožtų skulptūrų grupė, vaizduojanti Kristaus nuėmimą nuo kryžiaus. Tai XVI a. pr. nežinomo vokiečių meistro kūrinys, neturintis analogų Lietuvoje. 1806 m. įrengta sakykla, 1819 m. pastatyta nauja zakristija. Šventoriaus tvora – akmenų mūro, su metalinių grotelių vartais. Jo kampe stovi mūrinė varpinė.
Kunigas Bonaventura Miknevičius, dirbdamas Čekiškėje, parengė katekizmą ir 1836 m. sukūrė kūrinį „Giesmė historična apie Čekiškės bažnyčią“. 1905 m. bažnyčioje susituokė žymus politikas Povilas Višinskis ir dvarininkaitė Juzefa Mikuckaitė.
1924–1938 m., klebonaujant Dionizui Vaitkevičiui, bažnyčia garsėjo įspūdingais Velykų nakties renginiais, kurių pagrindiniai dalyviai buvo vadinamieji „Velyknakčio kareiviai“ ir „žydai“.
1934 m. bažnyčios šventoriuje buvo pastatytas kryžius Čekiškės pavasarininkų kuopos įkūrimo dešimtmečiui paminėti, 1996 m. – koplytstulpis, skirtas Vasario 16-osios Akto signatarui Povilui Dovydaičiui atminti. Be to, bažnyčia didžiuojasi Aleksandro Mockevičiaus vargonais, kurie suteikia papildomos dvasinės ir muzikinės vertės visoms apeigoms.
2017 m. liepos 16 d. parapija šventė įsteigimo 400 metų jubiliejų.
2017 m. gruodžio 3 d. Čekiškės bažnyčioje atidengta atminimo lenta daugiau kaip prieš 100 metų šioje parapijoje dirbusiam (1913–1924) klebonui kunigui Petrui Strelčiūnui. Šv. Mišioms vadovavo ir atminimo lentą pašventino Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas. Atminimo lentą Kauno r. mero Valerijaus Makūno iniciatyva pagamino skulptorius Stasys Žirgulis. Kun. P. Strelčiūnas buvo viena ryškiausių krašto asmenybių, lietuvybės ir lietuviško rašto puoselėtojas. 1914 m. įvedė lietuvių kalbą pamaldose. Dalyvavo 1917 m. Vilniaus konferencijoje, rašė Čekiškės parapijos istoriją.

Lit.:
https://parapijos.lt/baznycia/kauno/%C4%8Ceki%C5%A1k%C4%97s-%C5%A0v%C4%8D.-Trejyb%C4%97s-ba%C5%BEny%C4%8Dia
ps://kaunoarkivyskupija.lt/cekiske/
Nuotr.:
https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/#