Antanas Palubenskas
KNYGNEŠYS
Gyveno Pagirių kaime (anksčiau vadintas Paliesiais), Čekiškės valsčiuje. Daug metų buvo eigulys.
Apie 1880 m. nutarė persikelti į Vilkiją. Už sutaupytus pinigus nusipirko 5 ha žemės, pasistatė namą ir jame apsigyveno su dviem dukromis Marijona
(g. 1855 m.) ir Elžbieta (1860 m.).
Antanas Palubenskas priklausė slaptai kunigų M. Sederevičiaus ir K. Marcinkevičiaus spaudos platintojų grupei, kuri Vilkijos apylinkėse vadinta Sidabražolės vardu. Palaikė nuolatinius ryšius su sielininku Andriumi Čižu, broliais Simu ir Petru Petraičiais, kurie jam tiekdavo nelegalius
lietuviškus spaudinius. Palaidotas Pagirių kapinėse.
Seserys Palubenskaitės buvo labai religingos ir abi davusios įžadus netekėti. Vilkijoje abi tapo daraktorėmis. Palubenskų namuose susirinkusius vaikus mokė katekizmo, lietuviškai skaityti ir rašyti. Vietinių gyventojų liudijimu, į Palubenskų namus susirinkdavo daugiau kaip pusšimtis vaikų, norinčių įgyti mokslo ir tikėjimo pradmenų. Vaikų mokymu daugiau užsiimdavo Elžbieta, o Marijona Vilkijos miestelyje ir apylinkėse platino religinio turinio knygas ir lietuviškus laikraščius. Šią mokyklą globojo Vilkijos bažnyčios parapijos kunigai, visokeriopai rėmė Jurbarko klebonas Kazimieras Marcinkevičius, kuris Palubenskaitėms atgabendavo ir draudžiamų lietuviškų laikraščių.
A. Palubensko paraginta, knygnešės keliu pasuko Regina Liutkutė-Asanavičienė, kilusi iš Padauguvos kaimo. R. Asanavičienė gimė 1842 m. Su knygnešiu Antanu Palubensku ją siejo artima giminystė. Reginos vyras buvo žvejys ir plukdydavo sielius. Žiemą užsiimdavo staliaus darbu. Šeima
gyveno pasiturinčiai. Ilgainiui į knygnešystės veiklą įsitraukė ir Reginos vyras Vladas Asanavičius. Knygų jiems atgabendavo broliai Petraičiai iš Antalkių, jos būdavo slepiamos Nemuno pakrančių krūmuose arba Pakarklės šile. Šie, kaip ir kiti apylinkių knygnešiai, priklausė slaptai Sidabražolės knygų platintojų draugijai, kuri turėjo slaptažodį sidabražolė.
Jis taip pat išugdė ir knygnešę bei daraktorę Uršulę Murauskaitę. Uršulė buvo luoša mergaitė, kuria knygnešys susidomėjo ir priėmė į savo šeimą. Ji buvo išmokyta rašyti ir skaityti. Knygas labai mėgo. Vaikščiodama po kaimus, nešiodavosi dvigubo dugno pintinę. Iš jos patikimiems žmonėms dalydavo maldaknyges, knygas, laikraščius. Įsteigė daug „Gerojo Rožančiaus“ kuopelių. Tų kuopelių nariams kas mėnesį keisdavo paveikslėlius.
Slapta mokė vaikus katekizmo, skaityti lietuviškai. Mirė 1934 m. Palaidota senosiose Vilkijos kapinėse. Pagal jos paskutinę valią ant kapo buvo pasodinta daug sidabražolių.
