Aglinskas Kazimieras

KNYGNEŠYS

Garliavos vaistininką Kazimierą Aglinską ir daktarą Joną Basanavičių ilgus metus siejo artimi, draugiški ryšiai ir bendras visuomeninis darbas carinės Rusijos valdomoje Lietuvoje. Apie K. Aglinską skelbta medžiaga nėra gausi. Minėdami lietuviškos spaudos atgavimo jubiliejų, prisimename jau žinomus faktus, juos apibendriname ir, pagal galimybes, pateikiame naujus. Straipsnį rengėme pasinaudodami archyvine medžiaga, saugoma Lietuvos valstybės centriniame archyve, taip pat Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus archyvu, kuriame saugomas 1918-1940 m. nepriklausomos Lietuvos Respublikos laikotarpio vaistininko Adomo Maciaus, rašiusio apie ne vieną garsų Lietuvos vaistininką rankraštis, Antano Gerdvilio prisiminimais, dr. J. Basanavičiaus autobiografija, kurioje itin dažnai minima K. Aglinsko pavardė, bei Garliavos istorijos mokytojo V. Overlingo straipsniu. Tikimės, kad šis straipnis ir ypač dar neskelbta archyvinė medžiaga išsamiau atskleis ir iliustruos nelengvą ir dramatišką šio žmogaus likimą. 

Gimė Kazimieras Aglinskas 1851 m. Girininkų kaime, Pakuonio valsčiuje. Baigęs penkias klases Marijampolės gimnazijoje, įstojo mokiniu į Fereino vaistinę Maskvoje. Dr. J. Basanavičius pirmą kartą K. Aglinską autobiografijoje mini, rašydamas apie savo studijų metus Maskvos universitete. Nurodęs, kad lietuvių studentų skaičius tada Maskvoje buvo maždaug 20-25, priduria, kad 1875-1879 m. Maskvos vaistinėse dirbo ir keli jauni lietuviai vaistininkai, tarp jų ir Kazys Aglinskas (jis tuomet dirbo garsioje Fereino vaistinėje). Matyt, jau tuo metu abu vyrus siejo gana draugiški santykiai, kurie trumpam nutrūko, K. Aglinskui išvykus padirbėti į Sankt Peterburgą. 1879 m. birželio mėn. gavęs medicinos gydytojo diplomą, važiuodamas atostogų į tėviškę, J. Basanavičius pakeliui aplankė K. Aglinsko artimuosius Garliavoje. Vėliau svečiavosi ir Aglinskų ūkyje Girininkų kaime. Vadinamuoju pirmuoju Bulgarijos laikotarpiu daktaro ryšiai su K. Aglinsku nenutrūko. 
J. Basanavičius nurodo, kad 1880-1882 m., kol išvyko iš Lom Palankos, jis uoliai susirašinėjo su daugeliu Lietuvos tautinio atgimimo puoselėtojų, tarp jų ir su Maskvoje studijuojančiu K. Aglinsku. Dar gyvendamas Bulgarijoje dr. J. Basanavičius rūpinosi pradėti leisti Lietuvai skirtą laikraštį, bet įvertinęs padėtį, kad leisti tokio pobūdžio leidinį toli nuo Lietuvos labai nepraktiška, jis palaikė 
J. Šliūpo ir kitų nuomonę, jog tam geriausiai tinka Mažoji Lietuva. Su „Aušra“, pirmuoju slaptu mėnesiniu lietuvišku leidiniu, kurio pirmuosius numerius redagavo pats dr. J. Basanavičius, vėliau šį darbą perdavęs J. Šliūpui, tiesiogiai susijęs ir provizorius K. Aglinskas. 
1884 m. baigęs Maskvos universitetą, jau sirgdamas bronchitu, K. Aglinskas grįžo į Lietuvą ir rūpinosi atidaryti vaistinę Garliavoje. Lietuvos Centriniame valstybės archyve yra išlikęs Suvalkų gubernijos valdybos Gydymo skyriaus pažymėjimas, išduotas 1884 m. balandžio 13 d. farmacijos provizoriui Kazimierui Aglinskui, leidžiantis jam Garliavos kaime, Marijampolės valsčiuje per vienerius metus atidaryti laisvąją kaimo vaistinę. K. Aglinsko vaistinė Garliavoje pradėjo veikti 1885 m.

A. Mačius savo straipsnyje apie K. Aglinską pažymi, kad šis, dirbdamas Garliavoje lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu (1864-1904), buvo tikras knygnešių globėjas – priglausdavo savo namuose knygnešius ir kitokius tų laikų „litvomanus“. Tai patvirtina V. Merkio sudaryti knygnešių, daraktorių ir spaudos laikytojų įkliuvimai, kuriuose be kitų šaltinių, remiantis ir Varšuvos teismo rūmų prokuroro 1900 m. gegužės 19 d. išvada J. Jesaičio byloje, nurodoma, kad K. Aglinskas rėmė „Aušrą“, kartu su žmona padėjo knygnešiams platinti, slėpti spaudą ir, kad 1899 m. jo namuose daryta krata, tačiau nelegalios spaudos nerasta. Apibūdindamas K. Aglinsko bendražygį J. Jesaitį, V. Merkys pateikia faktus, kad 1899 m. rugpjūčio mėn. Marijampolės Žandarų valdyba gavo žinių, jog J. Jesaitis, kuris rašo lietuviškiems laikraščiams ir juos platina tarp valstiečių, nuolat bendrauja su Garliavos provizoriumi K. Aglinsku, pas kurį per kratą „...terastas senas „Aušros“ redaktoriaus J. Šliūpo laiškas“. 
A. Mačius savo straipsnyje teigia, kad K. Aglinsko namuose buvo kairiosios Nemuno pusės lietuviškų knygų gabenimo punktas. Dėl to vaistininką dažnai sekė ir ne kartą darė kratas. Daug jam padėdavusi žmona, ne sykį pati viena priimdavo ir knygnešiams atiduodavo slaptą lietuvišką spaudą, tačiau po vienos didelės kratos žandarų smarkiai išgąsdinta mirė.

K. Aglinsko ir J. Basanavičiaus draugystė 1905-1915 m.

Iki pat spaudos draudimo laikotarpio pabaigos – 1904 m. K. Aglinskas palaikė nuolatinį kontaktą su J. Basanavičiumi. Šiek tiek atšilus politiniam klimatui Rusijos imperijoje, 1905 m. dr. J. Basanavičius nusprendė, kad atėjo tinkamas metas jam grįžti į Lietuvą ir pradėti aktyvią veiklą. Todėl tų pačių metų liepos mėnesį pas Tilžėje apsistojusį patriarchą atvyko senas bičiulis – Kazys Aglinskas, kuris lydėjo daktarą kelionėje laivu į Lietuvą. Sėkmingai perėję rusų muitinę prie Jurbarko, naktį abu pasiekė Kauną, o kitą dieną J. Basanavičius išvyko į Vilnių. Nuo tada J. Basanavičius pas Garliavos vaistininką lankydavosi keletą kartų per metus, dažniausiai atvykdavo Velykų šventėms arba ilsėdavosi vasarą. Netrukus jis vėl pasirodė Garliavoje. Šiam negalavimais įsimintinam apsilankymui J. Basanavičius skyrė nemažą vietą autobiografijoje: 
Rugpjūčio 17 d. iš ryto iš Vilniaus Kaunan išvažiavęs apie 2 val. po pietų atvykau Garliavon pas draugą K. Aglinską. Visą šį laiką buvo bjaurios paraestezijos galvoje ir burnoje ir arythmijos ypač valgant. Garliavoje būdamas po du kartus kas dien vaikštinėjau artimoje girioje, 19 d. suvalgius vieną grušią pasirodė bjauri diarrhoea, kuri iki 21 d. tęsėsi ir mane nusilpnino, 19 d. pavakare girioje sugylė vuodai, o jau 22 d. pasirodė drugys (febris intermittens), kurį chininu pašalinta, bet užtat 24 d. vėl pasirodė urticaria ex usu chinine ir tęsėsi iki rugsėjo 7 d. 
Lietuvių tauta. V. Vilnius. 1936. P. 87. 
Draugystė tęsėsi ir vėlesniais metais. Pavyzdžiui, 1907 m. dr. J. Basanavičius Garliavoje lankėsi keturis ar penkis kartus. Svarbiausias tų metų įvykis, kuriame aktyviai dalyvavo abu bičiuliai, žinoma, buvo Lietuvių mokslo draugijos įkūrimas 1907 metų kovo 25 d. A. Mačius nurodo, kad 1908 m. K. Aglinskas padovanojo draugijai 34 tomus knygų. Lietuviškas dienraštis „Vilniaus žinios“, 1907 m. kovo 28 d. rašydamas apie steigiamąjį Lietuvių mokslo draugijos susirinkimą, pabrėžė, kad K. Aglinskas dovanojo draugijai 200 rublių sidabru ir tapo draugijos nariu-labdariu, kurį susirinkimas pasveikino „triukšmingu rankų plojimu“. Greitai po steigiamojo susirinkimo abu draugai leidosi kelionėn į Garliavą, Kaune ir Garliavoje šiek tiek užtruko, nes aktyviai stebėjo balandžio 8 d. vykusius Kauno gubernijos atstovų rinkimus į Rusijos valstybės Dūmą. 
Birželio 6 d. dr. J. Basanavičius vėl išvyko į Garliavą ir, viešėdamas pas K. Aglinską, užtruko iki liepos 3 d. Ilgiau apsistojęs Garliavoje daktaras gydė žmones, laisvalaikiu daug vaikščiojo girioje. Liepos pradžioje jis trumpam grįžo į Vilnių, o nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 7 d. vėl buvo Garliavoje. Kartu su K. Aglinsku aplankė „Petnyčios koplyčią“ girioje tarp Padainupių ir Digrių kaimų. 
Kita kelionė į Garliavą prasidėjo 1908 m. pavasarį, balandžio 19 d. po Lietuvių dailės parodos atidarymo. Po geros savaitės atsigavęs ir pailsėjęs daktaras su savo bičiuliu leidosi į keliones. Balandžio 27 d. per Rinkūnus ir Pavytį atvažiavo į K. Aglinsko gimtąjį Girininkų kaimą pas Kemežį, iš kurio, kaip nurodo J.Basanavičius autobiografijoje, „...pirkau Mokslo draugijos muziejui senovišką drobulę ir žiurkštą“. Kitomis dienomis daug laiko praleisdavo vaikštinėdamas miškuose palei Marijampolės ar Prienų plentą.“ 
    1909 m. balandžio mėn. viešėdamas Garliavoje per Velykų šventes J. Basanavičius Lietuvių mokslo draugijai užrašinėjo garliaviškės Alzės Vyšniauskaitės dainuojamas liaudies dainas. Sugrįžęs į tas pačias apylinkes 1909 metų rugpjūtyje J. Basanavičius kasinėjo Teleičių ir Karkazų kaimų XVII-XVIII a. kapinaites. K. Aglinskas, matyt, garbingo svečio atvykimo proga specialiai pakviesdavo vietinius žmones vakarais padainuoti. Tačiau rugpjūčio 15 d. jis vėl išvyko į užsienį. Galbūt gražios šio krašto dainos paskatino J. Basanavičių nupirkti Lietuvių mokslo draugijos reikmėms fonografą, su kuriuo atvykęs į Garliavą nepaprastai šiltą 1909 m. lapkritį (miškuose antrą sykį žydėjo augalai), pačioje Garliavoje ir apylinkėse fonografu užrašė keletos šio krašto dainų bei raudų melodijas.
      1910-1911 m. dr. J. Basanavičius pas K. Aglinską svečiavosi keletą kartų: lankė pažįstamus, gydė daug pacientų. Artėjant pirmajam pasauliniam karui, įsimintini buvo 1914 metai. Balandžio mėnesį J. Basanavičius per šv. Velykas kaip visuomet keletą savaičių viešėjo Garliavoje, o tų pačių metų rugsėjo 27 d. pas jį atvyko K. Aglinskas, pasiruošęs emigruoti į Rusiją. Pasitraukęs į Rusijos gilumą, jis gyveno Voroneže ir Gluškove (Kursko gub). 1918 m. balandžio pabaigoje, amžininkų teigimu, neturtingas, silpnos sveikatos ir vienišas sugrįžo į Lietuvą, iš naujo įsteigęs vaistinę Garliavoje, vėl kibo į darbą.

K. Aglinsko veikla 1918-1924 m. 

1919 m. kovo mėnesį (būdamas 68 m.) prov. K. Aglinskas siuntė raštą Vidaus reikalų ministerijos sveikatos departamentui, nurodydamas, kad jo trisdešimt metų veikusi vaistinė Garliavoje, per pasaulinį karą „tapo visiškai sunaikinta“. Jis rašė, kad pagal išgales nuo pat grįžimo stengėsi atnaujinti Garliavos vaistinės darbą, tačiau nuolat trūko medikamentų, todėl vaistinė nebuvo pakankamai aprūpinta vaistais. K. Aglinskas vaistinėje dirbo vienas: nei mokinių, nei kitų tarnautojų nesamdė. 1920 m. balandžio 22 d. Sveikatos departamentas gavo Sveikatos departamento sandėlių kontrolieriaus J. Zaborskio protokolą, kuriame nurodoma, kad jis kartu su Garliavos policininku Petru Levicku atliko reviziją prov. K. Aglinsko vaistinėje, Garliavoje, Kauno apskrityje. Revizorius informuoja departamentą, kad vaistinės patalpos nepakankamos – tik vienas drėgnas, nešvarus kambarys, tame pačiame kambaryje stovi vaistininko lova. Nurodoma, kad nėra įrankių vaistams gaminti, pagal farmakopėjos reikalavimus nepakankamai vaistų, nėra tinkamų baldų, nei vaistams indų: „...visi vaistai popieriniuos maišiukuos ir sukrauti ant stalo...“. Įvertinęs tokį vaizdą kaip „nešvarumas ir betvarkė baisi“, kontrolierius J. Zaborskis prašė, kad Sveikatos departamento direktorius įpareigotų savininką K. Aglinską arba sutvarkyti vaistinę, arba ją uždaryti ir duoti leidimą steigti vaistinę kitam asmeniui. Ar greitai minėti vaistinės darbo trūkumai buvo pašalinti žinių nėra, tik revizijos protokole likęs prierašas, kad provizorius K. Aglinskas serga ir pasirašyti atsisakė. 
Dėl sunkios K. Aglinsko sveikatos būklės greitai tapo akivaizdu, jog situaciją būtina keisti. 
1922 m. rugpjūčio 26 d. VRM Sveikatos departamentas gavo paties K. Aglinsko prašymą, kuriame jis pranešė, kad, būdamas menkos sveikatos, priėmė pusininku savo vaistinėje provizoriaus padėjėją Adolfą Gerdvilį, kuris „ir bus atsakinguoju vedėju nuo šios dienos“. Po kelių dienų Sveikatos departamentą pasiekė provizoriaus padėjėjo, Garliavos kaimo vaistinės vedėjo A. Gerdvilio prašymas, kad jam būtų leista sutvarkyti Garliavos kaimo vaistinę iki tų pačių metų gruodžio 15d., nes, kaip nurodė pats A. Gerdvilis „šiame laike visi darbininkai užimti skubiais darbais, o čia reikalingas didelis remontas namo ir beveik visas naujas įrengimas šios vaistinės“. Gaila, tačiau bendras šių vaistininkų darbas nedavė laukiamų rezultatų ir A. Gerdvilis 1922 m. gruodžio 30 d. nusiuntė raportą Sveikatos departamentui, pranešdamas, kad atsisako Garliavos kaimo vaistinės vedėjo pareigų, nes „...mano nuomonė kas link vaistinių įrengimo, aptarnavimo ir tikslo griežtai skiriasi nuo prov. K. Aglinsko“. Taip aštuntą dešimtį einantis vaistininkas vėl liko vienas darbuotis savoje vaistinėje. 

Garliavos vaistinės vedėjas, prov. K. Aglinskas mirė 1924 m. rugpjūčio 25 d.,sulaukęs 73 metų. 
Buvęs kolega A. Gerdvilis, paskelbęs K. Aglinskui skirtą nekrologą Farmacijos Žiniose, rašė, kad jis lankė sergantį vaistininką paskutinėmis jo gyvenimo dienomis, o šis dar tikėjosi pakilti iš lovos ir,
A. Gerdviliui patarus, užrašyti savo turtą universitetui. Nekrologo autorius nurodė, kad rugpjūčio 24 d. jau mirštantį vaistininką aplankė ir senas bičiulis dr. J. Basanavičius. 
Apie K. Aglinsko paskutines gyvenimo dienas užrašyti M. Poderytės-Gervienės, kuri tuo metu dirbo vaistinėje, prisiminimai, skelbti V. Overlingo straipsnyje: Vaistininkas ilgai sirgo, nors dirbo iki pat mirties. Rytą nuėjusi radau jį mirusį. Suėję žmonės aprengė, padarė karstą iš nedažytų lentų (tokia jo buvo valia), įdėjo karstą į vežimą, o vežime buvo prikrauta šiaudų. Ir išvežė – neprisimenu kur, Prienų ar Marijampolės link... 

Vietiniai žmonės prov. K. Aglinską prisiminė kaip plačiai apylinkėse žinomą vaistininką, malonų, mandagų ir nuoširdų žmogų. 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                       Asta Lignugarienė, 
                                                                                                                                                                                                                       Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus vyr. muziejininkė

Atminimo įamžinimas:
Garliavoje jo vardu pavadinta gatvė (1990 m.). Prie namo Vytauto g. 22, kuriame jis gyveno, 1996 m. spalio 18 d. atidengta memorialinė lenta ( neišlikusi).
Jonučių kapinėse (Kauno r.) 2017 m. pastatytas koplytstulpis. Koplytstulpį sukūrė istorijos mokytojas ir tautodailininkas Ričardas Gudaitis.
https://www.krsvbiblioteka.lt/krastotyra-straipsniai/knygnesiui-kaziui-aglinskui-garliavoje/

Nuotr.: 
https://m.kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/garliava-patriotu-krastas-trys-istorijos-855754
Iš VB parengtos virtualios parodos „100 faktų apie iškilias Kauno rajono asmenybes“

Lit.:
http://www.spaudos.lt/knygnesiu_paminklai/knygnesiai/garliavos2.html
https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/garliavoje-iamzintas-lietuvybes-puoseletojo-k-aglinsko-atminimas-832781
https://archyvas.xxiamzius.lt/numeriai/2016/09/16/atmi_01.html
file:///D:/Users/ilgproj/Downloads/2734-Article%20Text-1689-1-10-20131108.pdf