Naujienos

“Python” programavimo kalba “Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje”

Jau kuris laikas, Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje veikia technologinės dirbtuvėlės jaunimui. Jose bėgant laikui susidarė draugiška gabių moksleivių grupė. Šie kūrybingi moksleiviai mielai bendradarbiavo tarpusavyje ir taip pat mielai pagelbėdavo naujokams. Šioje grupelėje visą laiką buvo malonu dirbti. Labai dažnai su šiais vaikais prabėgdavo laikas besikalbant įvairiais technologiniais ir moksliniais klausimais. Čia susirinkusiems moksleiviams buvo vienodai įdomu tiek darbai dirbtuvėje, tiek juodosios skylės.

Dažnai, tačiau gana padrikai, mes dirbtuvėse užsiimdavome ir programavimo mokslais. Juk šiuolaikinis robotas be programuotojo įsikišimo ne robotas. Visa šiuolaikinė automatika, su retomis išimtimis, valdoma programiškai, o kur dar dirbtinis intelektas, kuris yra išimtinai matematikų-programuotojų veiklos produktas. Taip mes mėgavomės veikla, kol vieną dieną, staiga visą šią dirbtuvių darbo įdilę nutraukė nei iš šio nei iš to išlindusi COVID-19 viruso epidemija. Visose įstaigose užklasinės veiklos pasitraukė į nuotolinio darbo „pogrindį“, tą teko padaryti ir su mūsų dirbtuvėmis. Kiekviena įstaiga tai darė savaip. Vieni pradėjo nuotoliniu būdu rodyti pasidaryk pats darbus dirbtuvėse, mokytojo darbą filmuodami kameromis, kiti pradėjo teikti kokius nors vaikams naudingus nuotololinius mokymus. Apie tai karantino pradžioje pagalvojau ir aš, kokia veikla užsiimti, kad ji vaikams būtų naudinga ateityje, kai vėl dirbtuvės atsidarys? Įvairūs darbeliai per kamerą nieko gero neduoda, aš nusprendžiau išmokyti to kam paprastai laiko dirbtuvių veiklos metu neužtenka, tačiau to, ko labai reikia kūrybinei veiklai – programavimo. Programavimas yra ta veikla kuri vaikams duos naudą ateityje. Nusprendžiau rizikuoti, atmečiau vaikišką programavimo kalbą „Skrech“ ir pasirinkau universalią, multiparadigminę, interpretuojamą programavimo kalbą „Python“. Rinkdamasis kalbą taikiau į tris dalykus: 1) lengvą kalbos išmokimą; 2) platų panaudojimą; 3) tinkamumą robotams programuoti. Pagal tinkamumą būti pirmąja programavimo kalba naujokui, šiuo metu „Python“ kalba stovi pirmoje vietoje pasaulyje. Jūs paklausite, o kaip yra su „Python“ kalbos panaudojimo sritimis? Šioje srityje „Python“ kalba taip pat yra pirmame labiausiai vartojamų kalbų penketuke. Ji naudojama pačiose įvairiausiose srityse, žaidimų pramonėje, moksliniuose skaičiavimuose, interneto puslapių kūrime, serverių automatizacijoje, dirbtiniame intelekte, įvairios programinės įrangos automatizacijoje. Be abejo yra daug geresnių ir tinkamesnių kalbų už „Python“, skirtų aukščiau išvardintoms sritims, tačiau jos yra specializuotos, tinkamos tik tai sričiai. Sakykime PHP, naudojama tik interneto puslapių kūrime, „Lua“ žaidimų scenarijų programavime, „Erlang“ robotų ir didelių automatinių sistemų programavime. Tačiau „Python“, kaip ir „C++“ ar „Java“ naudojama visur. Jūs paklausite, kodėl „Python“, o ne „C++“? Atsakymas labai paprastas, nereikia vargti su programos kompiliacija, parašyta programa iš karto veikia, greitai pasidaro aišku kuriose vietose yra padarytos klaidos. Taip pat ši kalba turi labai paprastą sintaksę ir dinaminius kintamuosius, kas kalbą padaro prieinamą trečiokui ar ketvirtokui. Tačiau jūs sakysite, tačiau C++ moko mokyklose. Taip moko, tačiau, toli gražu, ne visose ir dar blogiau tik dalis mokinių sugeba šią kalbą įsisavinti tiek, kad savarankiškai galėtų pradėti ja programuoti, spręsdami jiems iškilusias problemas ir juo labiau C++ nėra tinkama trečiokams ar ketvirtokams mokyti. Tuo tarpu „Python“ kalbą, jiems iškilusiems uždaviniams spręsti, naudoja ir moksleiviai. Kita vertus, mokant „Python“ kalbą, nėra labai sunku, savarankiškai išmokti „C++“ ar bet kurią kitą, plačiai paplitusią kalbą kilusią iš „C/C++“ kalbų grupės. O kaip su robotais, tinkamais programuoti moksleiviškame lygyje? Pasirodo čia taip pat padėtis visai nebloga. „Pyton“ kalba galima programuoti populiariuosius „Lego“ robotukus, taip pat „Python“ kalba programuojami mikrokompiuteriai „Raspberry Pi“ ir taip mokyklose mylimas „Microbit“. Tiesa pastarąjį mokyklose programuoja „Skrech“ kalba. Pačioje pradžioje aš žiūrėjau į šį kompiuteriuką skeptiškai, tačiau kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad „Microbit“ yra vienas geriausiai tinkančių vaikų mokymui produktų. Pasaulinėse internetinėse parduotuvėse gausu robotukų valdomų „Mikrobit“ kompiuteriuko, jų kaina 5 – 10 kartų žemesnė nei bazinio Lego robotikos komplekto. Taigi su robotukais padėtis net labai nebloga, o kaip jeigu vaikas norėtų užsiimti automatizacija, taip kaip sakykime susu garsiuoju „Arduino“? Čia irgi padėtis visai nebloga, galima pačiam susirinkti detales, arba nusipirkti visą „Microbit“ elektronikos rinkinį. Tiesa čia bus šiek tiek brangiau nei kiniški „Arduino“ variantai, tačiau yra žymiai lengviau išmokti rašyti sudėtingesnes programas. Bekalbėdamas visai užmiršau pakalbėti apie garsiąją „Avietę“ (Raspberry Pi). Šis mažas, pilnavertis kompiuteris, turi milžiniškas panaudojimo galimybes. Tiesa jis žymiai brangesnis tiek už „Microbit“, tiek už „Arduino“. Tačiau čia kitas greitis ir kitos galimybės. Vieną tokį kompiuterį, su montažine plokšte, pastatėme Kauno rajono viešosios bibliotekos centriniame skyriuje, suaugusiųjų skaitykloje. Čia, pasibaigus karantinui, galės jį išmėginti bet kuris bibliotekos skaitytojas. Šiame kompiuteryje yra įdiegta „Python 3“ programavimo kalba. Tiesa reikia mokėti programuoti „Python“…

Truputėlį nuklydome į techninių sprendimų lankas, vėl grįžkime prie moksleivių. Pirmiausia, tik prasidėjus pirmam karantinui aš šią kalbą išbandžiau ant nedidelės moksleivių grupelės galvų ir kas galėjo pagalvoti – pavyko. Įgavau drąsos ir šiais metais subūriau, norinčių išmokti programuoti moksleivių grupę. Nepaisant to kad mūsų pažintis tik internetinė, vieni kitus esame matę tik kompiuterių ekranuose, tačiau atrodo kad pavyko. Būsimi programuotojai, puikiausiai supranta mano mokomą medžiagą. Tas iš tiesų džiugina programavimo mokytojo širdį. Pasibaigus karantinui norintieji dalyvauti robotų kūrime galės lankytis bibliotekoje esančiose dirbtuvėse. Tikiuosi kad pavyks atnaujinti ir „Robolyga“ varžybas, o jose pamatyti ir „Python“ kalba programuojamus robotus.

+18. Visai neseniai atsirado naujokų norinčių prisijungti prie programavimo mokslų. Tačiau šie naujokai pasirodė besą suaugę žmonės. Savaime suprantama, mes suaugusių priimti į moksleivių grupę negalime, nors ir distanciniu būtu, tačiau maloni darbo atmosfera taip lengvai nesukuriama, suaugusieji trukdys moksleivių gerai psichologinei savijautai. Tačiau jeigu jūsų tarpe bus norinčių gauti „Python“ kalbos programavimo pradmenis, rašykite į robotikos grupės paštą Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript. . Nepabijokite pradėti programuoti, net jeigu jūs esate pensininkas, tai nėra taip jau sudėtinga, kaip jūs galvojate. Jeigu susidarys pakankama grupė, kursai bus organizuoti nuotoliniu būdu. Kaip jie bus daromi, vakarais, ar savaitgaliais ir per kokią distancinio mokymo programą mes bendrausime nutarsime kartu. O gal būt ateityje sukursime ir net vieną kitą įdomų projektuką. Jeigu norite įsitikinti ar išmoksite programuoti, užeikite į mūsų bibliotekos virtualių edukacijų puslapį https://cutt.ly/7zMei8n ir tenais jūs rasite trumpas įvadines „Python“ programavimo kalbos pamokas. Atidžiai peržiūrėkite ir pamėginkite savarankiškai pakartoti. Susidomėsite, kreipkitės pas mus.

Šarūnas Ašmantas