Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka ir jos padaliniai jau ketvirtus metus iš eilės vykdo skaitmeninio kūrybiškumo konkursą, pasitelkiant visame pasaulyje populiarų kompiuterinį žaidimą „Minecraft“. Vykdyti konkursai: „Išmanusis miestas“, „Šimtmečio pilis Minecraft pasaulyje“, „Mano knygos lobiai 3D pasaulyje“ subūrė daugiau kaip 100 moksleivių iš įvairių Kauno rajono miestų ir miestelių.

Besibaigiant pirmajai stovyklos „Praleisk vasarą šiuolaikiškai“ savaitei Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje lankėsi svečias iš Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriaus. Įvairiausių senovinių lietuvių liaudies instrumentų žinovas Saulius Lipinskas vos įėjęs iš savo krepšio ėmė traukti įvairius neįprastus ir šiais laikais sunkiai įsivaizduojamus instrumentus, demonstravo, kaip pūsti ožio ir jaučio ragus bei kaip išgauti garsus iš tošinio vamzdžio ar dūdmaišio. Vaikus sudomino ir pasakojimas kaip atsirado pirmasis instrumentinis žaislas bei galimybė juo pagroti. Vaikai su didžiuliu susidomėjimu išbandė visus instrumentus, o paskui, jų pačių akyse gimusiais skudučiais netgi sugrojo trumpą linksmą kūrinėlį. Norintieji pasitobulinti, kaip groti šiuo instrumentu, galėjo drąsiai neštis jį namo. Svečio apsilankymas suteikė daug žinių ir gerų emocijų. Stovykla „Praleisk vasarą šiuolaikiškai“ truks dar dvi savaites, per kurias vaikai susitiks su kitais svečiais ir patirs naujų įspūdžių.

Birželį pasitikome su „Vasaros skaitymų“ atidarymu bei laisva popiete bibliotekoje, kur žaidėm stalo žaidimus bei piešėme su kreidelėmis ant asfalto. Vyko viktorina apie Lietuvą, jos istoriją, kalbą, papročius, gamtą, šventes naudojant išmaniuosius įrenginius. Šiais metais Lietuva švenčia savo Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį, todėl garsiniai skaitymai buvo pradėti iš Balio Sruogos patriotinio kūrinio „Giesmė apie Gediminą“, skatinančio mąstyti apie Meilę Tėvynei. Čia jausmingai ir vaizdžiai pateikiami vaizdai apie gamtą, gyvenimo peripetijos pateikiamos Gedimino monologuose.

Tai viena iš laukiamiausių stovyklos dienų, kai vaikai gali savo draugams parodyti, kokie jie šaunūs vienoje ar kitoje meno, šokio, dainavimo, grojimo srityse. Stovyklos paskutinioji diena jau tapusi tradicinė – talentų šou. Nuo pat ryto stovyklautojai ruošėsi pasirodymams. Visi buvome nustebinti gražiu Patricijos, Vestos, Vestutės šokiais, Danielius nustebino savo saksofono garsais, o mažosios Sofijos balsas skambiai nuvilnijo salės platybėse, Kristupas vaikus nustebino savo atrastais ,,lobiais“.

Vasara - nuostabus laikas, daug saulės, daug šilumos, džiaugsmo, lygiai taip pat daug laiko ir daug įdomių vietų knygų skaitymui įvairiems žaidimams. Pasirūpinta, kad vaikai ne tik smagiai, įdomiai, bet ir naudingai leistų laiką bibliotekoje, todėl užsiėmimų įvairovė labai plati- stalo žaidimai, edukaciniai užsiėmimai, garsiniai skaitymai, kūrybinės dirbtuvėlės.

Būti bibliotekininku, tai būti komunikabiliu, išradingu, motyvuotu, mėgiamu, eksperimentuojančiu, tyrinėjančiu aplinką, turinčiu idėjų ir buriančiu bendruomenę įvairioms veikloms. Tai uždavinys, kurį sprendėme mokydamiesi Viešosios bibliotekos organizuotame 2 dienų seminare „Bibliotekininko kaip kultūros proceso ir erdvių kuratoriaus vaidmuo bendruomenėje“. Mokymus vedė asociacijos „Kūrybinės jungtys“ lektoriai Milda Laužikaitė ir Justas Tertelis. Seminaras vyko pagal viešosios bibliotekos parengtą darbuotojų kvalifikacijos kėlimo projektą „Bibliotekininko sėkmė - mokytis įveikti naujus iššūkius“, kurį parėmė Lietuvos kultūros taryba.

Trečia stovyklos diena – ypatinga. Vaikai su nekantrumu laukė susitikimo su Raudondvario dvaro šeimininke grafiene Rozalija. Kiek anksčiau nuvykę į dvarą grožėjomės nuostabiu rožynu, parku, didingais pastatais. Besigrožint didingu dvaru, sutikome vieną žaviausių Raudondvario dvaro šeimininkių grafienę Rozaliją, kuri su didžiausiu džiaugsmu priiminėja svečius. Abejingų nepaliekanti ponia dalijosi prisiminimais apie dvaro gyvenimą bei valdžiusių grafų Tiškevičių Raudondvaryje paliktus pėdsakus.

Vasaros garsiniai skaitymai prasidėjo A. Jurašiaus knygos „Akmenukų pasakos“ skaitymais. Pasirinkome pasaką „Paprastas akmenukas“. Skaitydami sužinojome, kad akmenukas nenori būti paprastas, nori būti ypatingas. Ir iškeliavo jis prie jūros, kad jūra jį nugludintų, pagražintų... Vaikai taip pat išpildė akmenuko norus. Jų pagalba akmenėliai tapo gražūs, spalvoti ir kiekvienas išskirtinis, ypatingas.