Pradinis Naujienos Straipsniai

Naujienos

Renginys „Kiek išdalini, tiek sau pasilieki“

Gegužės 16 d. Viešojoje bibliotekoje vyko klubo „Garliaviečiai“ renginys: “Kiek išdalini, tiek sau pasilieki“. Renginį pradėjo klubo veteranė Jadvyga Marcinkienė, pristatydama klubo veiklą ir savo patirtį klubo veikloje. Pernai atšventėme ponios Jadvygos devyniasdešimtmetį, o šiais metais rudenį švęsim klubo dvidešimtmetį. Per šį laikotarpį klube buvo vykdomos įvairios veiklos, jame lankėsi daug žmonių.

Skaityti

Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos apdovanojimai

Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos apdovanojimai

2018 m. balandžio 19 d. Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos visuotiniame susirinkime, kuris vyko Vilniaus miesto centrinėje bibliotekoje, Kauno rajono savivaldybės viešajai bibliotekai įteikta nominacija „Biblioteka - vaikų ir jaunimo draugas 2017“.

Šią nominaciją Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka laimėjo dalyvaudama Savivaldybių viešųjų bibliotekų 2018 m. nominacijų konkurse, ji skirta už įdomią ir išskirtinę veiklą su vaikais ir jaunimu.

Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos LBD skyrius tapo ir geriausio 2017 m. LBD skyriaus konkurso nugalėtoju.

2017 m. geriausio bibliotekininko vardas suteiktas Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Kačerginės padalinio bibliotekos vyr. bibliotekininkei Editai Birgiolienei.

Džiaugiamės bibliotekos darbo įvertinimu! Biblioteka visada buvo, yra dabar ir išliks ateityje bendruomenės traukos centru, kur gimsta originalios idėjos, verda įdomios diskusijos, kur ateiname pasisemti žinių, atrandame naujoves ar besimėgaudami nuostabia knyga, galime pabūti išminties tyloje ir atsikvėpti nuo skubaus gyvenimo tempo.

Skaitykime, bendraukime ir tobulėkime kartu. Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka visada laukia Jūsų!

Kauno rajono draustiniai, miškai, parkai - Karčiupio hidrografinis draustinis

Karčiupis prie marių

KARČIUPIO HIDROGRAFINIS DRAUSTINIS – Kauno ir Kaišiadorių rajonų sandūroje esantis draustinis, besidriekiantis slėnyje abipus Karčiupio upelio. Įsteigtas pastarojo krantų ir baseino apsaugai, siekiant išlaikyti nepakeistą gamtinį kraštovaizdžio pobūdį, intakų hidrografinę sandarą. Patenka į Kauno marių regioninį parką. Draustinio plotas – 86 ha.Čia susiformavusios retos augalų bendrijos,aptikti į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti gauruotieji gvazdikai (tik trečia augavietė šalyje) bei melsvieji gencijonai. Kiti retieji augalai: bestiebės ir paupinės usnys, paprastosios karlinos, raudonėliai.

Lit. ir nuotr.: https://lt.wikipedia.org/wiki/Kar%C4%8Diupio_hidrografinis_draustinis

Kauno rajono draustiniai, miškai, parkai- Babtų-Varluvos miškų biosferos poligonas

BABTŲ SENIŪNIJA

Poligonas įsteigtas 2004 m. Varluvos–Babtų miškų masyve. Priklauso Kauno miškų urėdijai.Biosferos poligone siekiama išsaugoti Babtų–Varluvos miškų ekosistemą, ypač siekiant išlaikyti vidutinio margojo genio (Dendrocopos medius) ir baltnugario genio (Dendrocopos leucotos) populiacijas teritorijoje. Čia vykdomas saugomų rūšių monitoringas, moksliniai tyrimai, kaupiama informacija apie rūšių įvairovę. Be to, atliekami gamtosaugos eksperimentai natūraliuose gamtiniuose kompleksuose ir jų aplinkinėse teritorijose, analizuojamas žmogaus veiklos poveikis natūralioms ekosistemoms.

Lit.: https://lt.wikipedia.org/wiki/Babt%C5%B3-Varluvos_mi%C5%A1k%C5%B3_biosferos_poligonas

Kauno rajono koplyčios - Viršužiglio Švč. Mergelės apsilankymo koplyčia

virsuziglio koplycia1

VIRŠUŽIGLIO ŠVČ.MERGELĖS MARIJOS APSILANKYMO KOPLYČIA
Viršužiglis,Taurakiemio seniūnija

Viršužiglio istorija glaudžiai susijusi su buv. Kampiškės kaimu. Kampiškės buvęs bažnytkaimis Aukštosios Panemunės valsčiuje, Kauno apskrityje, pačiame Nemuno slėnyje, prie kairiojo jo kranto. 1883 m. Kampiškėse pastatyta koplyčia. 1909 m. įkurta atskira Kampiškių parapija, o praplėtus koplyčią pastatyta švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčia. Pastačius Kauno HE Kampiškių kaimas atsidūrė po vandeniu. Sovietinė valdžia leido gyventojams nusikelti trobesius, bažnytėlę, net išsikasti mirusius artimuosius. Klebonas suprojektavo bažnytėlę perkelti į Šlienavos kaimą. Tam buvo gautas ir komunistų partijos pritarimas. Tačiau kampiškiečiai sujudo, nesutiko, kad į kitą tolimą kaimą būtų perkelta bažnyčia, suorganizavo savo sargybą ir apie 100 parapiečių dieną naktį saugojo bažnyčią. Kampiškiečių pasiryžimas ginti savo bažnyčią nuskambėjo visoje Lietuvoje. Vis dėlo bažnyčia buvo nugriauta, jos medžiaga nugabenta į Šlienavos kaimą, o oficialiai buvo paskelbta, kad gyventojai nebenorėjo bažnyčios laikyti.
Atgavus nepriklausomybę, 1995 m. Viršužiglyje pastatyta koplyčia, kurią suprojektavo architektas L.Dringelis.

Lit. ir nuotr. https://www.miestai.net/forumas/forum/bend

Kauno rajono piliakalniai - Dubravų piliakalnis

300px-Dubravų piliakalnis


SAMYLŲ SENIŪNIJA
DUBRAVŲ KAIMAS

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga ŠV­-PR kryptimi, 70x45 m dydžio, su iki 1,5 m iškiliu viduriu. Šlaitai nuolaidūs, 7 m aukščio.
Piliakalnis labai apardytas ariant bei šlaituose Tarybinės Armijos kareiviams iškasus taikinių imitatorius. Piliakalnis dirvonuoja, V šlaitas apaugęs eglaitėmis, kiti šlaitai ­ krūmais. 2004 m. V. Kliaugaitė padarė Š šlaito pjūvį, ištyrė plotą aikštelėje ­ iš viso 40 m2, kultūrinio sluoksnio nerado.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. pirmąja puse. 1992 m. įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą. 

Lit. ir nuotr.: https://lt.wikipedia.org/wiki/Dubrav%C5%B3_piliakalnis

Kauno rajono miesteliai ir gyvenvietės - Bubiai

Bubiai – antroji pagal gyventojų skaičių gyvenvietė Raudondvario seniūnijoje. 2001 m. Bubiuose gyveno 823 gyventojai. Ši gyvenvietė žinoma nuo 1880 metų. Tuomet minima Bubių pašto stotis kelyje iš Kauno į Raseinius. Tarpukaryje Bubių kaimas su apylinkėmis priklausė Vilkijos valsčiui. Šis kaimas 1923 m. turėjo 36 ūkius ir 202 gyventojus (Lietuviškoji enciklopedija, K., 1936, p.862). Tuomet didžiausias Batniavos apylinkėse buvo Kvesų kaimas, kuriame buvo 63 ūkiai ir 321 gyventojas.

Pirmaisiais Lietuvos Respublikos metais Bubių gyventojams iki artimiausios garlaivių prieplaukos Brūžėje reikėjo vykti 3 km, o iki artimiausio pašto valsčiaus centre – 8 km. Nors valsčiaus centras Bubių apylinkių gyventojams nebuvo arti, tačiau žinoma, kad dėl savo patriotizmo ūkininkai aktyviai dalyvavo Vilkijos valsčiaus savivaldos tarybos veikloje. Jie aukojo savo laiką ir energiją tautos labui. 1922-1923 m. Vilkijos valsčiaus savivaldos taryboje dirbo Kalasūnas iš Kvesų k., Bakanas iš Žėbiškių k., Silvestras ir Pranciškus Bulotai iš Virbaliūnų k. ir Petras Kukcinavičius iš Bubių k. Šios savivaldos garbės nariu buvo plačiai Lietuvoje žinomas tuometinis Vilkijos klebonas Stasys Bačkis (Juškų muziejaus Vilkijoje duomenys).

Sovietmečiu Bubiai buvo 1959 m. įkurto Batniavos daržininkystės tarybinio ūkio centras. Šis ūkis 1983 m. turėjo 3507 ha žemės, dirbo 565 darbuotojai. Šiame ūkyje buvo auginamos įvairios daržovės, javai, pašariniai augalai (TLE, V., 1985, p.220). Ūkyje buvo plėtojama ir gyvulininkystė: tų pačių metų duomenimis, ūkyje buvo auginama 2390 galvijų, 200 kiaulių, 2000 ančių. Ūkio direktoriumi klestėjimo laikais dirbo Stasys Šimkus.Bubių kaime veikia Batniavos pagrindinė mokykla, vaikų darželis, paštas, kultūros centras, 2 parduotuvės ir biblioteka.Bubiuose gyvena plačiai Lietuvoje žinomas ilgametis Vilkijos kapelos muzikantas Feliksas Baltrušaitis. Jis žinomas kaip vertingų kultūros lobių (papročių, dainų, šokių, instrumentinės muzikos) saugotojas ir pateikėjas archyvams ir rėmėjams (Tėviškės žinios, 2001 m. sausio 5 d., p.5).

Kauno rajono koplytstulpiai ir stogastulpiai - Skulptūrų parkas

skulpturos Dom

Domeikavoje, priešais Lietuvos kankinių bažnyčią nuo 1996 m. statomas skulptūrų parkas – “Lietuvių tautos kančių kelias”. Parko tematika atliepia bažnyčios Lietuvos kankinių titulą ir atspindi lietuvių tautos kovas ir netektis nuo Vytauto Didžiojo laikų iki šių dienų. Šį parką sudarys 16 skulptūrinių grupių, kurios simbolizuos Kristaus kryžiaus kelią.
Skulptūrų parko projektą parengė – architektas Kęstutis Pempė. Skulptūrų meniniam įvertinimui sudaryta Lietuvos tautodailininkų sąjungos ekspertų komisija(pirmininkas K.Pempė).
Parke pastatyta:
1991 m. – “Kryžius kankinių atminimui su Marijos ir Juozapo skulptūromis”. Aut. Viktoras Žilinskas.
1997 m. – “1940 metą okupacijos ir 1941 metų tremties atminimui”. Aut. Viktoras Žilinskas.
1997 m. – “Lietuvos partizanų kovoms atminti”. Aut. Rimantė Butkuvienė (Butkuvė).
1998 m. – “Negimusiems vaikams". Aut. Adolfas Teresius.
1998 m. – “Vytauto Didžiojo laikų kovoms atminti”. Aut. Ričardas Gaškus, rėmėjas Egonas Butnevičius.
1999 m. – “KGB kankiniams atminti” – autorius Viktoras Žilinskas.
2001 m. – pašventintas akmuo 15 metų Černobylio katastrofos sukakčiai paminėti ir pasodinta 15 ąžuolų.
Likusioms skulptūrinėms grupėms sukurti yra numatytos šios temos:
- Marai, badas;
- Lietuvos Rusijos imperijos sudėtyje 1795 m. III pasidalijimas (1831 – 1863m. m. sukilimai);
- Pirmasis pasaulinis karas;
- Kovos dėl nepriklausomybės 1918 m. ir vėliau;
- Klaipėdos ir Vilniaus krašto kovų aukos;
- Vokiečių okupacija (koncentracijos stovyklos, genocidas);
- Pokario tremtis;
- 1991 metų aukos;
- Černobylio aukos.

 http://domeikava.eu/kultura/kulturos-vertybes/skulpturu-parkas/

Kauno rajono gamtos paminklai - Klevas Galiūnas

Vaičiūnų Klevas Galiūnas

2013 m. Kauno rajono savivaldybės tarybos pritarimu, Zapyškio seniūnijos Vincentavo kaime augantis klevas, paskelbtas Savivaldybės saugomu gamtos paveldo objektu.
Vaičiūnų klevas yra 21 metro aukščio, daugiau nei trijų metrų apimties medis auga Zapyškio seniūnijos, Vincentavo kaime, Audriaus Vaičiūno sklype. Spėjama, kad klevo amžius siekia 150 metų.
Klevas galiūnas – Vaičiūnų giminės medis. Kai audra buvo aplaužiusi jo šakas, visa šeima medžiu rūpinosi lyg gyvu žmogumi. Dėl didelės meilės šiam medžiui, ilgamečiui urėdui Ksaverui Vaičiūnui kilo noras apsaugoti klevą nuo sužalojimų, ar nukirtimo. Jis ir inicijavo medžio įtraukimą į saugomų gamtos objektų sąrašą.
Klevas auga sodyboje, esančioje tarp buvusio senojo ir naujojo Kaunas – Šakiai kelio 28 km. Nuo Kauno. Sodyba pastatyta sudegusio Vincentavos dvaro vietoje. Iš buvusio dvaro išlikęs pasivaikščiojimų tako fragmentas, du apleisti tvenkinukai ir prie senojo kelio tebeaugantis klevas.

Lit. ir nuotr.: http://alkas.lt/2013/08/29/kauno-rajone-dar-vienas-gamtos-paveldo-objektas/

Kauno rajono kryžiai - Partizanams - VI

paparčių kaime

UŽLIEDŽIŲ SENIŪNIJA
PAPARČIŲ KAIMAS

Kryžius 1948 m. birželio 23 d. Varluvos miške įrengtoje partizanų stovykloje kautynėse žuvusių Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės Gegužio grupės vado Jurgio Blockio-Gegužio, partizanų Antano Drūlios-Frico, Šaulio, jo motinos partizanų rėmėjos Agotos Drūlienės, Vinco Grumado-Viesulo, Vytauto (Alekso?) Grumado-Aro ir Žvalgo (slapyv.) atminimui.
Pastatytas 1991 m. žuvusių partizanų artimųjų rūpesčiu.

Lit. ir nuotr.: http://genocid.lt/Statiniai_Vietos/Paminklai/Kaunas_paminklai.htm#Alsenu