Pradinis Naujienos Straipsniai

Naujienos

Kauno rajono kryžiai - Kryžiai Domeikavoje - II



domeikavoje

DOMEIKAVA
Bažnyčios g. 1

Kryžius su Marijos ir Juozapo skulptūrom prie Lietuvos kankinių bažnyčios Domeikavoje.
Autorius - V. Žilinskas. Architektas - K. Pempė
Kryžiaus aukštis- 7m., skulptūrų- 3m.

Lit. ir nuotr. http://foto.delfi.lt/picture/1819304/

Kauno rajono paminklai - Kauno marių užlietiems kaimams atminti

VAISV1


VAISV2

VAIŠVYDAVA

Netoli Pakalniškių piliakalnio, šiuo metu Kauno miesto savivaldybei priklausančioje Vaišvydavos dalyje, gyventojų iniciatyva 1989 m. spalio 22 d. pastatyta ąžuolinė skulptūra „Laiminantis Kristus“, skirta Kauno marių užlietiems kaimams atminti. Joje išraižyti Maironio žodžiai: „ NEAPLEISK, AUKŠČIAUSIAS, MŪSŲ IR BRANGIOS TĖVYNĖS“. Ant medinio postamento – kaimų pavadinimai: Pakalniškiai, Gastilionys, Šilėnai, Kampiškiai, Dvareliškiai, Mozūriškiai. Šie kaimai dabar skendi Kauno marių dugne.
Autorius tautodailininkas Viktoras Žilinskas. Pastatytas Vaišvydavos sąjūdžio grupės ir gyventojų iniciatyva.

Daugiau:
http://www.kaisiadoriumuziejus.lt/enciklopedija/index.php?title=Kauno_marios

Lit.:
Iš užmaršties sugrįžę [reklaminis leidinys] / V. Poškaitienė, A.Vaičius. - Kaunas, 1992 m..

Nuotr.:
https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/#

Kauno rajono kryžiai - Senoms kaimo kapinaitėms atminti Irėniškių kaime

20170611 192638

GARLIAVOS APYLINKIŲ SENIŪNIJA
Irėniškių km.

Kryžius senoms kaimo kapinaitėms atminti. Pastatytas teisininko Aleksandro Žilinsko, šalia buvusio Zagrados dvaro.

Nuotr. Virginijos Tamašauskienės

V. Bernatoniui Kulautuvos kapinėse

ScanImage006

Paminklas tautodailininkui mokytojui Vladui Bernatoniui Kulautuvos kapinėse.

Vladas Bernatonis Vilniaus universitete studijavo klasikines kalbas, Kulautuvos vidurinėje mokykloje dėstė vokiečių kalbą, vėliau dirbo užsienio kalbų dėstytoju Kauno politechnikos institute. Taip pat tapė paveikslus, daugiausiai peizažus, dalyvavo rajono tautodailininkų darbų parodose. Po mirties išleista knygelė „Iš prisiminimų“. Palaidotas Kulautuvos kapinėse. Kapą puošia dukros Beatos ir jos vyro Artūro Šadzevičiaus sukurtas koplytstulpis. Pastatytas 2000 m.


Daugiau apie jį: http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=2076
Lit. Ir nuotr. Pakaunės dešimtmečiai / [idėjos autorius ir sudarytojas Petras Garnys]. - Kaunas : Arx reklama : Kauno rajono savivaldybė, 2015 ([Vilnius] : Standartų sp.). - 790, [2] p. : iliustr.

Kauno rajono paminklai - Kraštotyrininkui Baliui Buračui-II

 20180724 103255

KARMĖLAVA
Vilniaus g.

Su Karmėlava siejamas svarbus spaudos darbuotojo, kraštotyrininko, etnografo, fotografo, muziejininko Balio Buračo gyvenimo tarpsnis. Šiame miestelyje 1944–1954 m. jis dirbo pradinių klasių mokytoju ir bibliotekininku. Minint 120-ąsias B. Buračo gimimo metines, 2017 m. gegužės 27 d. prie buvusios mokyklos Vilniaus gatvėje, kurioje jis dirbo ir gyveno, pastatytas koplytstulpis. Ant pastato atidengta atminimo lenta su irašu: „1944–1954 m. šiame name gyveno ir čia veikusioje mokykloje dirbo etnografas Balys Buračas (1897–1972)“. Autorius ir šių darbų iniciatorius – tautodailininkas Eugenijus Banys.

Nuotr. Virginijos Tamašauskienės

s žmogus 1944 m. spalio 20 d. – 1954 m. birželio 15 d. mokytojavo ir ėjo bibliotekos vedėjo pareigas Karmėlavos vidurinėje mokykloje, kuri 1998 m. pavadinta jo vardu. Gražų šeštadienio, gegužės dvidešimtosios, rytą prie senosios Karmėlavos mokyklos buvo pašventintas Eugenijaus Banio išdrožtas koplytstulpis ir Balio Buračo atminimo lenta. Už gražias akimirkas dėkojame Audronei ir Eugenijui Baniams, Vilijai Čerkašinienei, Egidijui Stancikui, Antanui Vaičiui, Šarūnui Šukevičiui, Virginijui Veprauskui, Živilei Jurgaitienei, Marijui Buračui, Laimai Šlekienei (Buračaitei), Šiaulė

Memorialinės lentos - Baliui Buračui Karmėlavoje

atminimo lenta B.Buračui


20180724 103234

KARMĖLAVA

Atminimo lenta, skirta  lietuvių pedagogo, fotografo,  etnografo,  kraštotyrininko, spaudos darbuotojo  Balio  Buračo  120 –osioms gimimo metinėms paminėti.  Tautodailininkas – E. Banys. Atidengta 2017 m.

Balys Buračas  1944 m. spalio 20 d. – 1954 m. birželio 15 d. mokytojavo ir ėjo bibliotekos vedėjo pareigas Karmėlavos vidurinėje mokykloje, kuri 1998 m. pavadinta jo vardu.

Dauigiauhttps://m.klaipeda.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/istikimai-saugo-b-buraco-atminima-karmelavoje-820568

Nuotrhttps://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/#


s žmogus 1944 m. spalio 20 d. – 1954 m. birželio 15 d. mokytojavo ir ėjo bibliotekos vedėjo pareigas Karmėlavos vidurinėje mokykloje, kuri 1998 m. pavadinta jo vardu. Gražų šeštadienio, gegužės dvidešimtosios, rytą prie senosios Karmėlavos mokyklos buvo pašventintas Eugenijaus Banio išdrožtas koplytstulpis ir Balio Buračo atminimo lenta. Už gražias akimirkas dėkojame Audronei ir Eugenijui Baniams, Vilijai Čerkašinienei, Egidijui Stancikui, Antanui Vaičiui, Šarūnui Šukevičiui, Virginijui Veprauskui, Živilei Jurgaitienei, Marijui Buračui, Laimai Šlekienei (Buračaitei), Šiaulė

Kauno rajono paminklai - Skulptūra Metraštininkas

MetraASTININKAS

NEVERONIŲ SENIŪNIJA

Medinė skulptūra „Metraštininkas“ prie Neveronių gimnazijos. Pastatyta 2013 m.
Autorius tautodailininkas Adolfas Teresius.

Nuotr. Gražinos Grybienės

Kauno rajono paminklai - Lietuvos krikšto 600 m. jubiliejui

 Kryžius paštuvioje 

BATNIAVOS SENIŪNIJA
Paštuvos kapinės

Kryžius Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejui, pastatytas Paštuvos kapinėse.

Lit. ir nuotr.: Pakaunės dešimtmečiai / [idėjos autorius ir sudarytojas Petras Garnys]. - Kaunas : Arx reklama : Kauno rajono savivaldybė, 2015 ([Vilnius] : Standartų sp.). - 790, [2] p. : iliustr., faks., portr. ; 30 cm. - (Šimtmečio liudijimai ; kn. 1).

Kauno rajono kryžiai - Pokario aukoms atminti Kačerginėje

kacergineje pokario aukoms

KAČERGINĖ

Kačerginės sąjūdiečio A. Mirskio ir girininko K. Balčiūno pastangomis Kačerginės centre esančiame parke, 1993 m. pastatytas kryžius  „Žuvusiems už Tėvynę“, skirtas pokario aukoms atminti.


Lit. ir nuotr.. : Pakaunės dešimtmečiai / [idėjos autorius ir sudarytojas Petras Garnys]. - Kaunas : Arx reklama : Kauno rajono savivaldybė, 2015 ([Vilnius] : Standartų sp.). - 790, [2] p. : iliustr.

Kauno rajono paminklai - Paminklinis akmuo poeto A.Vištelio - Višteliausko gimtosios sodybos vietai pažymėti

478444

RINGAUDŲ SENIŪNIJA
Gaižėnų kaimas 

1995 m. pastatytas paminklinis akmuo, skirtas poeto A.Vištelio - Višteliausko gimtosios sodybos vietai pažymėti. Ant akmens įrašas : „Aušrininko, varpininko, 1863 m. sukilimo Lietuvoje ir Garibaldžio kovų Italijoje dalyvio, poeto A.Vištelio – Višteliausko gimtinė. 1995“ (manoma, jog čia poetas gimė).

Andrius Vištelis - Višteliauskas buvo bene žymiausias „Aušros“ poetas, jos rėmėjas ir platintojas, tačiau poetinis talentas nebuvo stipriausia šios asmenybės pusė. Kitas Vištelio biografijos posūkis – 1863 m. sukilimas. Dalyvavo kovose Balbieriškio, Pilviškių, Ąžuolų Būdos miškuose. Už sumanumą ir drąsą pelnė karininko laipsnį. Sukilime jis ne tik kovojo, bet ir kūrė sukilėlių dainas. Bene populiariausia ir dar ilgai po sukilimo dainuota – „Maršas Lietuvos“. Sužeistas pateko į nelaisvę ir nežinia kokiu būdu pavyko pabėgti į Vakarus. Atsidūrė Italijoje, kovojo Garibaldžio armijos gretose. 1886 m. išvyko į Pietų Ameriką, kur gyveno iki gyvenimo pabaigos. 
Gyvendamas svetur, palaikė glaudžius ryšius su M. Akelaičiu, J. Basanavičiumi, J. Šliūpu, J. Mikšu, M. Jankumi ir kitais Lietuvos šviesuoliais. Bendradarbiavo „Varpe“, „Lietuviškajame balse“, „Vienybėje lietuvninkų“ ir kt. Pasirašinėjo slapyvardžiais J. A. W. Lietuvis, JAVL, KJAWL. Kurti pradėjęs nuo 17 metų, parašė lyriškų, artimų liaudies dainoms eilėraščių, pasakėčių („Lietuviškoji kalba“, „Regėjimas“, „Šviesūnas ir pelėda“), išvertė lenkų poezijos kūrinių, tarp jų – J. Kraševskio „Vitolio raudą“ (1881). Jo kūrybinis palikimas išbarstytas Tilžės, Poznanės, Karaliaučiaus, Varšuvos ir kitų miestų lietuvių ir lenkų spaudoje.

1983 m. išleistoje P. Palilionio poemoje „Vėjuota saulė“ viena poema „Visais gyvybės ko-deksais“ skirta A. Vištelio atmini¬mui. 1987 m. Kauno dramos teatras pastatė J. Marcinkevičiaus pjesę apie A. Vištelį „Erelnyčia“ (šeši vieno gyvenimo epizodai).

Nuotr. Virginijos Tamašauskienės