KRAŠTOTYROS KNYGOS

Stašelis Vincas

LIETUVOS SAVANORIS, MOKYTOJAS, KARIŪNAS

Gimė 1896 m. gegužės 25 d., Dabušių k., Molėtų vls., Utenos apskr.
Įgijęs mokytojo specialybę, dirbo Vosiškių k. pradinėje mokykloje, vėliau persikėlė į Netonių pradinę.
V. Stašelis aktyviai dalyvavo Raudondvario valsčiaus šaulių būrio organizavime, buvo valsčiaus tarybos narys, aktyviai reiškėsi Lietuvos katalikų mokytojų sąjungos veikloje.  Pagerbiant kraštiečio atminimą, 1923 m. Raudondvario valsčiaus valdyba nutarė suteikti statomam Nevėžio tiltui V. Stašelio vardą. Tiltas pastatytas 1930-1931 m. ir iškilmingai atidarytas 1931 m. lapkričio 14 d. Prasidėjus Sovietų Sąjungos ir Vokietijos karui, 1941 m. birželio 31 d. tiltas  susprogdintas. 1991 m. Raudondvario apylinkės Taryba vieną miestelio gatvių pavadino jo vardu,  Raudondvario pilies muziejuje įrengta ekspozicija, skirta šio Klaipėdos sukilimo dalyvio atminimui. Mirė 1923 m. laisvės kovoje, Klaipėdos sukilime.

Lit.: Nepamirštamas raudondvarietis / Antanas Vaičius. - Iliustr. - Krašto istorija // Naujos tėviškės žinios. - ISSN 1392-8686. - 2003

Rūkas Vytautas Pranciškus


MONSINJORAS

Gimė 1925 m. gegužės 7 d. Pagirių k., Kauno r.
1932–1938 m. mokėsi Garliavos (Kauno r.) mokykloje. 1938–1940 m. – Kauno Tėvų jėzuitų Pagryžuvio reformuotose klasėse. 1940–1944 m. tęsė mokslus Kauno gimnazijose. 1944–1946 m. – Tėvų jėzuitų Pagryžuvio (Kelmės r.) vienuolyno noviciate. 1946–1947 m. ir 1953–1958 m. studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. 1949–1953 m. mokėsi Panevėžio vidurinėje muzikos mokykloje. Ją baigęs įgijo choro ir ansamblio vadovo kvalifikaciją. 1958 m. kovo 23 d. vyskupo Julijono Steponavičiaus buvo įšventintas į kunigus. Nuo 1958 m. iki 1962 m. buvo Švenčionių parapijos bažnyčios vikaras, 1962–1964 m. – Ignalinos parapijos klebonas, 1965–1966 m. Šumsko (Vilniaus r.) parapijos klebonas. 1966 m. liepos 11 d. kunigas V. P. Rūkas buvo paskirtas administratoriumi į Trakų parapijinę bažnyčią ir juo buvo beveik keturis dešimtmečius - iki 2001 metų. Nuo 1974 m. rugsėjo 19 d. iki 2001 m. gruodžio 14 d. ėjo Trakų dekanato pareigas. Dabar monsinjoras yra emeritas. Kasdieninė tarnystė dievui ir žmonėms – tai tik viena monsinjoro, ramaus, santūraus ir visada besišypsančio žmogaus gyvenimo pusė. Labai sunkiu Lietuvos Bažnyčiai laiku monsinjoras išsaugojo neįkainojamos vertės Trakų Švč. Marijos apsilankymo bažnyčios aukso lobius. Monsinjoro iniciatyva ir pastangomis buvo restauruojami Trakų bažnyčios paveikslai, Trakuose pastatytas ne vienas kryžius ar paminklas. 1990 m. buvo užmegzti draugiški santykiai su Westfalijos kr. Miunsterio vyskupijos Rheine miesto Švč. Mergelės Marijos parapijos klebonu Giunteriu Hillebrandtu (Vokietija). Bažnyčios ir miesto savivaldybės dėka buvo pastatyti Jaunimo namai ir restauruoti Trakų senelių globos namai. 2000 m. Popiežius Jonas Paulius II Trakų dekanato dekanui, klebonui kunigui V. P. Rūkui suteikė monsinjoro titulą, ,,už ilgametį pastoracinį darbą Trakų parapijoje bei didelį įnašą katekizuojant jaunimą ir moksleivius, už rūpinimąsi bažnyčios paveldo tvarkymu, restauravimu, Jaunimo centro ir Parapijos globos namų statybas‘‘ .

Apdovanojimai:
2001 m. monsinjoras apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu. 2003 m. minint 15-ąsias Trakų Sąjūdžio metines apdovanotas Lietuvos Sąjūdžio Padėkos raštu.
2005 m. gegužės 6 d. Trakų rajono savivaldybės taryba už ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei ir Trakų kraštui suteikė monsinjorui Trakų garbės piliečio vardą ir apdovanojo Trakų garbės piliečio ženklu.
2006 m. monsinjoras V. P. Rūkas buvo apdovanotas Vilniaus apskrities Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino nominacija „Už pasiekimus visuomeninio kapitalo (pilietiškumo) ugdymo srityje". Kaip buvo skelbiama, ši nominacija monsinjorui įteikta „už ilgametę vaisingą tarnystę Dievui ir žmonėms, dosnų tikėjimo ir meilės dalijimą ne tik žodžiais, o ir kasdieniniais darbais“.
2007 m. V. P. Rūkui įteikta Trakų rajono savivaldybės Kunigaikščio Vytauto Didžiojo nominacija – I laipsnio Diplomas už ilgametę ir prasmingą ganytojišką veiklą Trakų žemėje, gebėjimą bendrauti su įvairių tikėjimų Trakų gyventojų bendruomene ir taurų siekį mokyti žmones mylėti Dievą.
2005 m. išleista knyga „Monsinjoras Vytautas Pranciškus Rūkas“ . Apie V. P. Rūką rašoma leidiniuose „Kas yra kas Lietuvoje“, „Kas yra kas Vilniaus apskrityje“, periodikoje.

Lit.:www.vilnijosvartai.lt

Pečiulaitis Povilas

PARTIZANAS, TAURO APYGARDOS BIRUTĖS RINKTINĖS

Gimė 1923 m. birželio 22 d. Tvarkiškių k., Kauno r.
1931-1935 m. – mokėsi Juragių - Padainupio (Kauno r.) vid. mokykloje, 1937-1941 m. – privačiai mokėsi staliaus dailidės amato, 1962-1968 m. – Rusijoje, lagerio mokykloje.
1944-1952 m.– Lairuvos Tauro apygardos Žalgirio rinktinės Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio dalyvis ( slapyvardis lakštingala). 1948 m. paskirtas Tauro apygardos Birutės rinktinės II būrio vadu, 1951 m.- Žalgirio rinktinės vadu. 1952 m. buvo suimtas ir nuteistas mirties bausme, 1953 m. perteistas 25 metams lagerio, 1972 m. – paleistas iš Mordovijos lagerio. 1972 - 1989 m. buvo persekiojamas Vidaus reikalų ministerijos, neleidžiama prisiregistruoti ir dirbti Lietuvoje bei Baltijos šalyse. Maskvoje buvo susitikęs su JAV departamento sekretoriumi G.Shultzu (1988) ir aptarė Baltijos tautų okupaciją. Maskvoje gavo JAV piliečio pasą (1985-1989) ir 1989 m. išvyko į JAV.
Apdovanojimai: Vyčio kryžiaus III laipsnio ordinu už nuopelnus ginant LR laisvę ir nepriklausomybę.
Parašė knyga: „Šitą paimkite gyvą“.

Lit.: http://www.llks.lt/pdf2/Gaidelis%20-%20apie%20Peciulaiti-Lakstingala.pdf

Milčius Leonas

LR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS AKTO DĖL LIETUVOS NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBĖS ATSTATYMO SIGNATARAS

Gimė 1942m. gruodžio mėn. 11d. Kluoniškių km., Kauno r.
1949-1956 m. mokėsi Zapyškio 7-metėje mokykloje,1960m. baigė Ežerėlio mokyklą. 1965m. baigė LŽŪA Mechanizacijos fakultetą ir pradėjo dirbti Joniškėlio žemės ūkio technikumo dėstytoju. 1965-1990 ir 1997-2000 m. buvo Lietuvos žemės ūkio mechanizacijos ir elektrifikacijos mokslinio tyrimo instituto aspirantas, dirbo šio instituto jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu, Projektavimo-konstravimo biuro skyriaus, o vėliau ir biuro vedėju. 1973 m. parengė ir apgynė disertacija technikos mokslo kandidato vardui gauti, kuris 1993 m. nostrifikuotas į technikos mokslu daktaro laipsnį. 1990 m. buvo išrinktas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą, o 1992 m. -į Lietuvos Respublikos Seimą. Yra Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990-1991 m. dirbo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Mokslo ir mokymo departamento direktoriumi, 2001-2004 m. - Darbo ekonomikos ir mokymo metodikos tarnybos direktoriumi.
2002 m. išleido publicistikos knygą „Darbų ir laiko tėkmėje", 2005 m. - eiliuotą knygele „Sausio naktis", 2007 m. - eilėraščiu rinkinį „Sapnu vyšnia", eilėraščių rinkinį „Žemės ir laiko spalvos",2012 m.
Kai kuriuos eilėraščius spausdino laikraščiuose „Dirva" (JAV), „Naujos tėviškės žinios" (Kauno r.), skelbė kūrėju interneto svetainėje „Žalia žolė" ir kt.

Lit.: https://www.lrs.lt/datos/kovo11/signatarai/

Morkūnas Romas

Sportininkas ( skraidyklių ir parasparnių sportas)

Gimė 1952 m. spalio 28 d., Vilkijoje, Kauno r.

Skaityti

Mašanauskas Ksaveras

LIETUVOS KARIUOMENĖS VYTAUTO DIDŽIOJO KARININKŲ KURSŲ LEKTORIUS PLK. LTN.

Gimė 1894 m. Dievogalos k., Garliavos valsč., Kauno apskr.
Studijas pradėjo 1916 m.Varšuvos Veterinarijos institute. 1918 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę. Krašto apsaugos ministerija pasiuntė mokytis į Tartu universitetą, kurį baigė 1923 m. ir pradėjo dirbti veterinarijos gydytoju Lietuvos kariuomenėje. Dėstė veterinariją Karo mokykloje. 1936 m. dėstė Kauno Veterinarijos akademijoje arklių kaustymo ir kanopų ligų mokslą. 1941 m. ištremtas į Sibirą.
Darbai:“Arklių kaustymo vadovėlis”, 1934 m.  Mirė 1962 m. Kaune

Marcinkienė Jadvyga

GYDYTOJA RENTGENODIAGNOSTIKĖ

Gimė 1927 m. sausio 10 d., Leopoldavo k., Plungės r.
1932–1938m. mokėsi Tverų (Plungės r.) prad. m-kloje, 1939–1944m. - Telšių g-joje, 1944–1945m. - Telšių mokytojų seminarijoje, 1945–1947m. - Vilniaus akušerių felčerių m-kloje, 1947–1950 m. ir 1957–1960m. - studijavo KMI.  Dirbo 1950–1954m.- Nemakščių (Raseinių r.) ambulatorijos akušere, 1954–1956 m. - Adakavo (Tauragės r.) 8-metės m-klos mokyt., 1960–1961m. - Vidiškių (Ukmergės r.) ambulatorijos ved., 1961–1997 - Garliavos (Kauno r.) poliklinikos gyd.  Gydytoja nuo 1957 m. gyvena Garliavoje ir 1997–2006m. dirbo VŠĮ Garliavos ligoninės Rentgeno kabineto vedėja, rentgenodiagnostike. Suteiktas nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas ir apdovanota nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės ženklu (2008).

Lit.: "Kas yra kas Kauno apskrityje 1999".- Kaunas, 1999.- P. 291.

Gyvenimo receptas - meilė / Lina Kazlauskienė .- Naujos tėviškės žinios, 2007, saus. 10.

Simanavičius Bronius

TEISININKAS, POLITINIS VEIKĖJAS

Gimė 1941 m. lapkričio 21 d. Pajiesyje, Kauno r.
Mokėsi Ilgakiemio pradžios, Garliavos vidurinėje mokykloje, Vilniaus vidurinėje mokykloje. BaigėVilniaus universiteto Teisės fakultetą.
Dirbo darbininku, meistru, statybos inžinieriumi, juriskonsultu, Kauno miesto savivaldybėsJuridinio skyriaus vedėju. 1996–2000 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo santykių skyriaus viršininko pavaduotojas, 2001–2003 m. Teisės ir personalo vedėjo pavaduotojas, nuo2003 m. Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos vyriausiasis specialistas.
Nuo 1989 m. Lietuvos socialdemokratų partijos narys, 1989–1993 m. Kauno rajono skyriauspirmininkas, 1989–1993 m. LSDP tarybos narys. 1994 m. Teisingumo partijos steigėjas ir pirmininkas. 2001–2002 m. Lietuvos darbo federacijos pirmininko pavaduotojas. 2002–2004 m.Naujosios sąjungos tarybos ir tarybos prezidiumo narys.

Lit.: https://lt.wikipedia.org

Krupavičius Mykolas

PRELATAS,LIETUVOS STEIGIAMOJO SEIMO NARYS,VISUOMENĖS VEIKĖJAS

Gimė 1885 m. spalio mėn. 1 d. Balbieriškyje Marijampolės apskr.
1897 m. baigė Igliškėlių pradžios mokyklą ir 1900 m. įstojo į Veiverių mokytojų seminariją, kurią baigė 1905 m. 1905–1907 m. mokytojavo Penchratkoje, vėliau Rutkuose (Lenkija, Lomžos gubernija), 1907–1908 m. – Papilėje.
1908 m. įstojo į Seinų kunigų seminariją, ją baigęs 1913 m. įstojo į Petrapilio dvasinę akademiją, kurią baigė 1916 m. [1] 1914 m. birželio 13 d. vyskupo Ciepliako įšventintas į kunigus. 1917 m. paskirtas gimnazijos kapelionu Voroneže. Tais pačiais metais įkūrė Krikščionių demokratų partiją. Revoliucinio tribunolo nuteistas mirti, 1918 m. gegužę grįžo į Lietuvą.
Išrinktas 1918 m. gruodžio 1 d. sudarytos Žemės reformos komisijos pirmininku. 1919–1923 m. Lietuvos krikščionių demokratų partijos Centro komiteto pirmininkas. 1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamojo Seimo atstovas nuo Lietuvos krikščionių demokratų partijos. 1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d. Pirmojo Seimo, 1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 2 d. Antrojo Seimo, 1926 m. birželio 2 d. – 1927 m. balandžio 12 d. Trečiojo Seimo atstovas. 1923–1926 m. – žemės ūkio ministras.
1927–1927 m. Lilyje ir Tulūzoje studijavo sociologiją, ekonomiką, teisę ir žurnalistiką. 1930–1931 m. Garliavos vikaras, 1931–1933 m. profesoriavo Vilkaviškio kunigų seminarijoje. 1933–1935 m. Veiverių klebonas, 1935–1942 m. – Kalvarijos klebonas ir dekanas.
1942 m. gruodžio 5 d. suimtas gestapo. Devynis mėnesius kalėjo Eitkūnuose ir Tilžėje, 1943 m. internuotas Regensburgo karmelitų vienuolyne. 1945 m. išlaisvintas JAV kariuomenės. Gyveno Vokietijoje, 1956 m. persikėlė į JAV. 1945–1955 m. – Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininkas. 1948 m. pakeltas į prelatus.
Mirė 1970 m. gruodžio mėn. 4 d. Čikagoje, JAV. ( palaikai 2006 m. spalio 23 d. perlaidoti į Kauno prisikėlimo bažnyčią).

Lit.: http://lt.wikipedia.org/wiki/Mykolas_Krupavi%C4%8Dius

Jankauskas Juozas

1583140125 2 FT0 juozapas jankauskas


KARO LAKŪNAS, LF KARINIO PADALINIO „KĘSTUTIS“ GENERALINIO ŠTABO VIRŠININKAS, PULKININKAS LEITENANTAS, POLITINIS VEIKĖJAS, REZISTENTAS

Gimė 1900 m. kovo 4 d. Jaupėnuose, Rietavo valsč., Telšių apskr.
1912–1914 m. mokėsi Palangos gimnazijoje, baigė šešias klases. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui 1914 m. pasitraukė Rusiją, mokslą tęsė ir gyveno Saratove, Voroneže, Bobruiske ir Pskove. Baigęs šešias klases, ir prasidėjus perversmui Rusijoje, 1918 m. grįžo į Lietuvą ir apsigyvenoKaune. Tais pačiais metais įstojo į Kauno kunigų seminariją. Joje jis mokėsi tik metus ir kai suprato, kad neturi būti pašaukimo būti kunigu, iš jos pasitraukė. 1919 m. birželio 20 d. mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę ir paskirtas į Vilniaus atskirojo bataliono mokomąją kuopą. Tais pačiais metais paskirtas Kauno karo komendantūros raštininku. 1920 m. lapkričio 15 d. grįžo į kariuomenę ir įstojo į Karo mokyklą, kurią baigė 1921 m. gruodžio 18 d., suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis. 1922 m. rugsėjo 25 d. perkeltas į Karo mokyklą, paskirtas būrio vadu. 1923 m.sausio 9–22 d. dalyvavo Klaipėdos sukilime. Apdovanotas Klaipėdos išvadavimo medaliu. 1923m. liepos 16 – rugpjūčio 4 d. laikinai ėjo Karo mokyklos adjutanto pareigas. 1928 m. gavo karo lakūno vardą. 1937 m. baigė Generalinio štabo akademiją Prahoje.Sovietams okupavus Lietuvą 1940 m. gruodžio 31 d. iš kariuomenės buvo atleistas. Birželio sukilime vadovavo sukilėlių būriui Kaune, dirbo LAF'o Organizaciniame skyriuje. 1941 m. rugsėjo 15 d. pasirašė LAF'o memorandumą.Įsikūrus Lietuvių frontui, dalyvavo jo vadovaujančioje grandyje, vėliau tapo Tautos Tarybos nariu. Organizavus karinį LF padalinį „Kęstutis“, nuo 1943 m. pradžios dirbo jo vyriausiojo štabo viršininku. Jam vadovaujant buvo įkurta mobilizacinio plano grupė, rengusi mobilizacinį planą, kuris vėliau tapo pagrindu siekiant atkurti Lietuvos kariuomenę. Organizavus Vietinę rinktinę,1944 m. kovo 27 d. – gegužės 15 d. dirbo VR štabo trečiajame skyriuje. Vadovaujant Juozui Jankauskui „Kęstučio“ vyriausiajame štabe buvo parengta instrukcija „Kęstučio“ nariams sovietų reokupacijos atveju. Trakiantis vokiečiams, 1944 m. rugpjūčio mėnesį Rietave organizavo pasitarimą dėl LF strategijos sovietinės reokupacijos metu, kuriame buvo apsispręsta tausoti žmogiškuosius išteklius; nutarta nejungti „Kęstučio“ su Lietuvos laisvės armija.Antrosios sovietų okupacijos laikotarpiu iš Lietuvos nepasitraukė ir tęsė pasipriešinimo veiklą. Dėl to 1953 m. vasario 3 d. suimtas ir nuteistas kalėti 25 metus; po Stalino mirties ši bausmė kaip politiniam kaliniui sumažinta iki 10 metų.

Mirė 1967 m. rugpjūčio 3 d. Jonučiuose, Garliavoje. Palaidotas greta žmonos, buvusios Karo ligoninės vyr. medicinos sesers tėviškėje Garliavoje, Jonučių kapinėse.

Lit. ir nuotr.: http://www.plienosparnai.lt/page.php?339