KRAŠTOTYROS KNYGOS

Simanavičius Bronius

TEISININKAS, POLITINIS VEIKĖJAS

Gimė 1941 m. lapkričio 21 d. Pajiesyje, Kauno r.
Mokėsi Ilgakiemio pradžios, Garliavos vidurinėje mokykloje, Vilniaus vidurinėje mokykloje. BaigėVilniaus universiteto Teisės fakultetą.
Dirbo darbininku, meistru, statybos inžinieriumi, juriskonsultu, Kauno miesto savivaldybėsJuridinio skyriaus vedėju. 1996–2000 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo santykių skyriaus viršininko pavaduotojas, 2001–2003 m. Teisės ir personalo vedėjo pavaduotojas, nuo2003 m. Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos vyriausiasis specialistas.
Nuo 1989 m. Lietuvos socialdemokratų partijos narys, 1989–1993 m. Kauno rajono skyriauspirmininkas, 1989–1993 m. LSDP tarybos narys. 1994 m. Teisingumo partijos steigėjas ir pirmininkas. 2001–2002 m. Lietuvos darbo federacijos pirmininko pavaduotojas. 2002–2004 m.Naujosios sąjungos tarybos ir tarybos prezidiumo narys.

Lit.: https://lt.wikipedia.org

Krupavičius Mykolas

PRELATAS,LIETUVOS STEIGIAMOJO SEIMO NARYS,VISUOMENĖS VEIKĖJAS

Gimė 1885 m. spalio mėn. 1 d. Balbieriškyje Marijampolės apskr.
1897 m. baigė Igliškėlių pradžios mokyklą ir 1900 m. įstojo į Veiverių mokytojų seminariją, kurią baigė 1905 m. 1905–1907 m. mokytojavo Penchratkoje, vėliau Rutkuose (Lenkija, Lomžos gubernija), 1907–1908 m. – Papilėje.
1908 m. įstojo į Seinų kunigų seminariją, ją baigęs 1913 m. įstojo į Petrapilio dvasinę akademiją, kurią baigė 1916 m. [1] 1914 m. birželio 13 d. vyskupo Ciepliako įšventintas į kunigus. 1917 m. paskirtas gimnazijos kapelionu Voroneže. Tais pačiais metais įkūrė Krikščionių demokratų partiją. Revoliucinio tribunolo nuteistas mirti, 1918 m. gegužę grįžo į Lietuvą.
Išrinktas 1918 m. gruodžio 1 d. sudarytos Žemės reformos komisijos pirmininku. 1919–1923 m. Lietuvos krikščionių demokratų partijos Centro komiteto pirmininkas. 1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamojo Seimo atstovas nuo Lietuvos krikščionių demokratų partijos. 1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d. Pirmojo Seimo, 1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 2 d. Antrojo Seimo, 1926 m. birželio 2 d. – 1927 m. balandžio 12 d. Trečiojo Seimo atstovas. 1923–1926 m. – žemės ūkio ministras.
1927–1927 m. Lilyje ir Tulūzoje studijavo sociologiją, ekonomiką, teisę ir žurnalistiką. 1930–1931 m. Garliavos vikaras, 1931–1933 m. profesoriavo Vilkaviškio kunigų seminarijoje. 1933–1935 m. Veiverių klebonas, 1935–1942 m. – Kalvarijos klebonas ir dekanas.
1942 m. gruodžio 5 d. suimtas gestapo. Devynis mėnesius kalėjo Eitkūnuose ir Tilžėje, 1943 m. internuotas Regensburgo karmelitų vienuolyne. 1945 m. išlaisvintas JAV kariuomenės. Gyveno Vokietijoje, 1956 m. persikėlė į JAV. 1945–1955 m. – Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininkas. 1948 m. pakeltas į prelatus.
Mirė 1970 m. gruodžio mėn. 4 d. Čikagoje, JAV. ( palaikai 2006 m. spalio 23 d. perlaidoti į Kauno prisikėlimo bažnyčią).

Lit.: http://lt.wikipedia.org/wiki/Mykolas_Krupavi%C4%8Dius

Kalinauskas Leonas

KUNIGAS

Gimė 1925 m. vasario 7 d.
Vaikystę praleido Rumšiškėse. 1938 m. jo motinos seserys pasiėmė Leoną į Kauną, kur jis tęsė mokslą VI- joje Kauno gimnazijoje.
1944 m., baigęs gimnaziją, įstojo į Kauno kunigų seminariją. Pradžioje dar turėjo abejonių, tačiau po dvejų metų filosofijos studijų seminarijoje apsisprendė būti kunigu. Studijų metai buvo sunkūs. 1948 m. ateistinė valdžia įsakė kunigų seminarijos studentų skaičių sumažinti iki 150 klierikų. Leono kurse tuo metu buvo likę 40 klierikų, todėl bažnytinė vyresnybė apsisprendė jaunuolius šventinti paankstintai. 1948 m. spalio 31 d. vyskupas Kazimieras Paltarokas jiems suteikė kunigo šventimus, o Leonas Kalinauskas su dar kitais šešiais kurso draugais buvo pašventinti diakonais. Kunigystės šventimai jiems buvo suteikti 1948 m. gruodžio 19 d.Panevėžyje. Viskas buvo daroma skubotai, nes gresianti tremtis ir gausūs areštai nebeleido tęsti studijų. Diplominius egzaminus pašventintieji išlaikė jau vėliau, dirbdami parapijose.
Per 1948 m. Kalėdas atšventęs primicijas Rumšiškių parapijos bažnyčioje, pasiliko kurį laiką vikarauti tėviškėje. 1950 m. vasario mėnesį buvo paskirtas Pašvitinio parapijos vikaru, o 1951 m. sausį Zibalų parapijos klebonu, drauge pavedant aptarnauti ir Šešuolėlių parapiją.
Seminarijos vadovybės charakteristikoje kunigas apibūdinamas, kaip gyvo charakterio, draugiškas ir atviras žmogus, labai tinkantis pastoracijai jaunimo tarpe. Jau darbuodamasis Zibaluose ypatingą dėmesį skyrė vaikų katechezei ir tuo užsitraukė vietinės valdžios nepasitenkinimą. 1953 m. jis buvo paskirtas Pajevonio klebonu, kur pasirūpino atgauti karo metu apgriautą bažnyčią, kuri, ją skubiai paremontavus, 1954 m. buvo pašventinta.
Tokia kunigo veikla, be abejo, netenkino tuometinė valdžios, todėl 1954 m., Religinių kultų įgaliotinio reikalavimu, kunigas Leonas buvo paskirtas Panevėžiuko parapijos klebonu, drauge aptarnaujant ir Šaravų bažnyčią. Po kurio laiko pats kunigas Leonas vėl prašėsi paskiriamas vikaru ir 1956 metų birželio mėnesį buvo paskirtas Baisogalos vikaru, kur tarp kitų pareigų daug jėgų ir darbo padėjo, statant naują kleboniją. Baisogaloje prabuvęs kiek daugiau kaip metus, gavo naują paskyrimą – šįkart Juodaičių klebonu, kur išbuvo beveik dešimt metų. Ten pasirūpino atstatyti per karą apgriautą bažnyčios bokštą, pastatė naują kleboniją. 1967 m. iškeliamas klebonu į Meškuičius, kur teko apsigyventi iš daržinės įrengtame sename bute. Naujasis klebonas rengėsi statyti kleboniją, tačiau apie tai sužinojęs Religinių kultų įgaliotinis uždraudė tai daryti ir ėmėsi priemonių, kad kunigas būtų iš Meškuičių iškeltas.
1968 m. per Žolinę buvo paskirtas Josvainių parapijos klebonu. Čia jis darbavosi 23 metus. Klebonas rūpinosi remontuoti ir tvarkyti bažnyčią, pastatė kleboniją, tačiau dar daugiau dėmesio skyrė dvasiniam tautos atgimimui. Ne kartą gaudavo įspėjimus, buvo tardomas dėl vaikų rengimosakramentams. Pamoksluose drąsiai kalbėjo apie Lietuvos atgimimą, ragino tikinčiuosius nebijoti aukotis dėl Tėvynės laisvės. Kai 1972 m. buvo pradėta leisti „Lietuvos katalikų Bažnyčios kronika“, bendradarbiavo su jos leidėjais, informuodavo apie ateistinės valdžios persekiojimus.1980 m. buvo pakviestas prisijungti prie tikinčiųjų teisių Lietuvoje gynimo komiteto, už šią veiklą 1983 m. susilaukė įspėjimo iš prokuratūros. Besidarbuodamas Josvainiuose kunigas Leonas 1980 metais dar buvo paskirtas ir Panevėžiuko parapijos administratoriumi, o 1984–1985 m. aptarnavo dar ir Pernaravos parapiją.
1992 m. balandžio mėnesį kunigas Leonas Kalinauskas buvo paskirtas Šiluvos parapijos klebonu. Čia jam teko laimė 1993 m. sutikti ir pasveikinti popiežių Joną Paulių II jo apaštališkosios kelionės į Lietuvą metu. 1996 metais kunigui Leonui buvo pavesta aptarnauti dar ir Žaiginio parapiją. 1997m. balandžio mėnesį buvo paskirtas Vilkijos parapijos klebonu. Tose pareigose kunigas Leonas Kalinauskas išbuvo iki pat savo mirties.
Mirė 2008 m. gegužės 2 d. Palaidotas Vilkijos bažnyčios šventoriuje.

Lit.: https://lt.wikipedia.org/wiki/Juozas_Kalinauskas

Jankauskas Juozas

KARO LAKŪNAS, LF KARINIO PADALINIO „KĘSTUTIS“ GENERALINIO ŠTABO VIRŠININKAS, PULKININKAS LEITENANTAS, POLITINIS VEIKĖJAS, REZISTENTAS

Gimė 1900 m. kovo 4 d. Jaupėnuose, Rietavo valsč., Telšių apskr.
1912–1914 m. mokėsi Palangos gimnazijoje, baigė šešias klases. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui 1914 m. pasitraukė Rusiją, mokslą tęsė ir gyveno Saratove, Voroneže, Bobruiske ir Pskove. Baigęs šešias klases, ir prasidėjus perversmui Rusijoje, 1918 m. grįžo į Lietuvą ir apsigyvenoKaune. Tais pačiais metais įstojo į Kauno kunigų seminariją. Joje jis mokėsi tik metus ir kai suprato, kad neturi būti pašaukimo būti kunigu, iš jos pasitraukė. 1919 m. birželio 20 d. mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę ir paskirtas į Vilniaus atskirojo bataliono mokomąją kuopą. Tais pačiais metais paskirtas Kauno karo komendantūros raštininku. 1920 m. lapkričio 15 d. grįžo į kariuomenę ir įstojo į Karo mokyklą, kurią baigė 1921 m. gruodžio 18 d., suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis. 1922 m. rugsėjo 25 d. perkeltas į Karo mokyklą, paskirtas būrio vadu. 1923 m.sausio 9–22 d. dalyvavo Klaipėdos sukilime. Apdovanotas Klaipėdos išvadavimo medaliu. 1923m. liepos 16 – rugpjūčio 4 d. laikinai ėjo Karo mokyklos adjutanto pareigas. 1928 m. gavo karo lakūno vardą. 1937 m. baigė Generalinio štabo akademiją Prahoje.Sovietams okupavus Lietuvą 1940 m. gruodžio 31 d. iš kariuomenės buvo atleistas. Birželio sukilime vadovavo sukilėlių būriui Kaune, dirbo LAF'o Organizaciniame skyriuje. 1941 m. rugsėjo 15 d. pasirašė LAF'o memorandumą.Įsikūrus Lietuvių frontui, dalyvavo jo vadovaujančioje grandyje, vėliau tapo Tautos Tarybos nariu. Organizavus karinį LF padalinį „Kęstutis“, nuo 1943 m. pradžios dirbo jo vyriausiojo štabo viršininku. Jam vadovaujant buvo įkurta mobilizacinio plano grupė, rengusi mobilizacinį planą, kuris vėliau tapo pagrindu siekiant atkurti Lietuvos kariuomenę. Organizavus Vietinę rinktinę,1944 m. kovo 27 d. – gegužės 15 d. dirbo VR štabo trečiajame skyriuje. Vadovaujant Juozui Jankauskui „Kęstučio“ vyriausiajame štabe buvo parengta instrukcija „Kęstučio“ nariams sovietų reokupacijos atveju. Trakiantis vokiečiams, 1944 m. rugpjūčio mėnesį Rietave organizavo pasitarimą dėl LF strategijos sovietinės reokupacijos metu, kuriame buvo apsispręsta tausoti žmogiškuosius išteklius; nutarta nejungti „Kęstučio“ su Lietuvos laisvės armija.Antrosios sovietų okupacijos laikotarpiu iš Lietuvos nepasitraukė ir tęsė pasipriešinimo veiklą. Dėl to 1953 m. vasario 3 d. suimtas ir nuteistas kalėti 25 metus; po Stalino mirties ši bausmė kaip politiniam kaliniui sumažinta iki 10 metų.Mirė 1967 m. rugpjūčio 3 d. Jonučiuose, Garliavoje.Palaidotas greta žmonos, buvusios Karo ligoninės vyr. medicinos sesers tėviškėje Garliavoje, Jonučių kapinėse.

Lit.: http://www.plienosparnai.lt/page.php?339

Ivanauskas Arūnas

Gydytojas

Gimė 1961 m. liepos 27 d., Skaudvilėje, Tauragės r.

Skaityti

Girniuvienė-Barštytė Violeta

Prancūzų kalbos dėstytoja Vytauto Didžiojo universitete Kaune. 

Gimė 1947 m. birželio 20d. Vandžiogaloje, Kauno r. 

Skaityti

Gudžius Andrius

Sportininkas, disko metikas

Gimė 1991 m. vasario 14 d., PadauguvojeKauno r.

Skaityti

Girnius Juozas

VISUOMENĖS VEIKEJAS

Gimė 1876 m. vasario 16 d., Pavytės k., Garliavos valsč, Kauno apskr.

1886-1889 m. baigė pradžios mokyklą, vėliau mokėsi privačiai. Nuo 1904 m. dirbo
ž. ū. kredito ir vartotojų organizacijoje.1905 m. – Didžiojo Lietuvių Seimo Vilniuje dalyvis.
1906 m. – pirmosios Rusijoje Dūmos atstovas.Priklausė lietuvių frakcijai.1918-1919 m. - Garliavos valsčiaus viršaitis ir Kauno apskr. komiteto narys.
Bendradarbiavo “Vilniaus žiniose”, “Lietuvos ūkininke”, “Tautos balse”, “Žemdirbių kalendoriuje”, “Lietuvos žiniose”.

Lit.: https://lt.wikipedia.org/wiki/Juozas_Girnius

Čebelytė Ona

GAILESTINGOJI MEDICINOS SESUO

Gimė 1894 gruodžio 31 d. Garliavoje, Kauno r.
Medicinos sesuo, karo lakūno J. Jankausko žmona, sporto ir visuomenės veikėjo J. Jankausko motina. 1915 m. Kaune baigė Nikolajaus gailestingųjų seserų bendruomenės kursus. Per I pasaulinį karą Rusijos kariuomenės gailestingoji sesuo. Fronte ties Pskovu aplankiusi sužeistuosius. Rusijos carienė Aleksandra už pasiaukojamą darbą slaugant karius apdovanojo ją asmenine atminimo dovana – sidabriniu antpirščiu su brangakmeniais. 1918 m. grįžo į Lietuvą. 1918–20 m. dirbo Kauno miesto, 1920–35 m. – Karo ligoninėje; 1922–30 m. – vyriausioji gailestingoji sesuo. Pirmoji Lietuvoje apdovanota gailestingųjų seserų aukščiausiuoju apdovanojimu – Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Florence Nightingale medaliu (1927; iš viso medaliu apdovanotos 3 lietuvės). Vyčio Kryžiaus 5 laipsnio ordinas (1926).

Lit.: https://www.lietuviuenciklopedija.lt/Straipsnis/Ona-Cebelyte-62068



Chmielevskis Aleksandras

1963 m. SUKILIMO DALYVIS

Gimė 1814 m. lapkričio 29 d. Daubališkiuose, Bubių vals., Šiaulių apskr.
1830 m. baigė Kražių gimnaziją sidabro medaliu. 1831 m. dalyvavo sukilime S.Stanevičiaus būryje. Po sukilimo represijų išvengė. Mokslui pinigų neturėjo. Gavo tarnybą Šiaulių bajorų vado sekretoriumi; Vilniaus gubernijos teismo sekretoriumi. 1842 m. Vilniaus generalinio gubernatoriaus sekretoriumi, jo valdininku ypatingiems reikalams. 1855 m. Kauno bajorų išrinktas Kauno gubernijos teismo civilinių rūmų pirmininku. Dalyvavo baudžiavos naikinimo akcijoje drauge su Burba, Geištaru, Gružausku, Jančevskiu.
1863 m. susidarius sukilimo vadovybei Geištauto pristatytas Kauno gubernijos vaivada. Jis rūpinosi ginklu pristatymu iš Belgijos ir ginklų sandėlio įrengimu prie Kėdainių. 1863 – 1864 m. buvo rusų įtartas ir ištremtas į Orenburgo guberniją. Iš ten grąžintas į Vilnių tardymui. Tada nuteistas 10 metų ir ištremtas į Tomską. 1873 m. jam buvo leista apsigyventi Varšuvoje, o 1878 m. apsigyveno Kauno gubernijoje Borke ( Vandžiogalos valsčiuje), žmonos Joanos Juškevičiūtės dvarelyje, kur gyveno 10 metų.
Jis bendradarbiavo leidžiant lenkų kalba “Visuotinę enciklopediją”, rašė į spaudą. Buvo išleistas poemėlių ciklas “Prakeiksmai Ganytojams”.
Palaidotas Vandžiogalos kapinėse prie bažnyčios. Šalia yra centrinė Vandžiogalos miestelio aikštė, kuriai norima suteikti A. Chmielevskio vardą.
Mirė 1882 m. balandžio 13 d. Borko dvarelyje.

Lit.: 

Lietuvių enciklopedija / [redakcija: Vaclovas Biržiška - vyriausias redaktorius … et al. ; redakcinė komisija: Jonas Balkūnas, Mykolas Biržiška, J. Kaminskas … et al.]. - Boston (Mass.) : Lietuvių enciklopedijos l-kla (J. Kapočius), 1953-1985. - 37 t. : iliustr.
T. 3