KRAŠTOTYROS KNYGOS

Andriuškevičienė Paulina

Gimė apie 1870m.
Gyveno Batniavoje, Kauno r. 1888m. 

Skaityti

Aglinskienė Ona

Knygnešė

Gyveno Garliavoje, Kauno r.

Skaityti

Kviklys Algimantas

Mokslo darbuotojas, dr. ( agrariniai m.)

Gimė 1936 m. lapkričio 23 d. Rokiškyje

Skaityti

Kraštotyrininkas Antanas Vaičius

KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS VIEŠOJI BIBLIOTEKA

KRAŠTOTYROS DRAUGIJOS KAUNO RAJONO SKYRIUS

ANTANAS VAIČIUS
kraštotyrininkas


Bibliografijos rodyklė 
1963-2009


Sudarė Virginija Tamašauskienė, Antanas Vaičius

Skaityti

Garliava spaudoje

Medžiaga rinkta iš Lietuvos M.Mažvydo nacionalinės bibliotekos korteliu vaizdų katalogo, vietovardžių kartotekos. Tekstas ir aprašas netaisytas.

Bendros žinios

Kežinaitis P. Aplink Kauną, V., Mintis, 1866, G.- p. 77-79,

Kežinaitis P. Kauno apylinkės, V., Valst. polit.mokl ir.liter. l-kla,1958, G.- p. 86-87,

Kirlys J.Garliava,”Gimtinė”, 1996, p. geg . 1-31,

Lietuvių kalbos tarmės.Chrestomatija, V.1977, Garliava p. 1999,

Rudžinskas V.Dėkoju Dievui, Rudamina, 1935, Garliavos par.,p.8-11,

Stanaitis A., Adlys P.Lietuvos TSR gyventoji, V.,1973, G.- p. 64,

Semaška A.Lietuvos keliais,V., 1989, G.-p.54,

Vadovas po Lietuvą, K. 1938, G.- p. 109-110,

Skaityti

Sausio-13-oji

1991 m.

Labokaitė D.Tautiškas Disneilendas // Tėviškės žinios.- 1991, kovo 16.

Maciulevičius S.Parkas Sitkūnuose // Tėviškės žinios.- 1991, kovo 14.

Juragių vėliava // Tėviškės žinios.- 1991, kovo 5.

Martišiūtė S.Mes su jumis // Tėviškės žinios.- 1991, vas.14

Šeštadienį Kauno rajone žmonių saugomuose Sitkūnuose. // Tėviškės žinios.- 1991, saus. 22.

Visos Kauno aikštės, Laisvės alėja, Sitkūnų ir Juragių prieigos marguoja politiniais plakatais // Tėviškės žinios.- 1991, saus. 19.

Juragiai vakar : [nuotraukos] // Tėviškės žinios.- 1991, saus. 17.

Brangūs rajono žmonės (rajono Tarybos pirmininko P.Mikelionio kreipimasis // Tėviškės žinios.- 1991.-saus. 15.

Čiučiulkaitė K. Ryto sulaukėme giedodami : [žmonių, budėjusių Vilniuje, pasakojimai] // Tėviškės žinios.- 1991.- saus. 15.

Rajono valdyba praneša : [Juragių ir Sitkūnų koordinaciniai centrai] // Tėviškės žinios.- 1991, saus. 15.

Sausio 13-osios naktį besaugant: [apie J.Vaidoto mirtį prie Sitkūnų radijo stoties] / Laisvasis Kaunas.- 1991, saus. 15.

Gabartas R. Sitkūnų gynėjų atsiminimai // Respublika.- 1991, sausio 14.

Grinevičiūtė N. Juragiai: Lietuvos langas // Laisvasis Kaunas.- 1991, saus. 14.

Petrauskaitė Z. Sitkūnų tamsoje // Laisvasis Kaunas.- 1991, saus. 14.

Čiučiulkaitė K.Iki amžiaus galo //Tėviškės žinios.- 1991, saus. 13.

Skaityti

Vytautas Andriuškevičius

Pasipriešinimo judėjimo dalyvis

Gimė 1929 m. birželio 18 d. Pagirių km., Garliavos valsč., Kauno r. 

Skaityti

Vitkauskas Viktoras


PASIPRIEŠINIMO DALYVIS, PARTIZANAS

Gimė 1920 m. rugpjūčio 1 d., Vencloviškių k., Čekiškės valsč., Kauno r.

1944 m. dirbo Kauno „Kaspino“ galanterijos fabrike buhalteriu. 1946 m. saugumiečiams pradėjus verbuoti dirbti agentu, V.Vitkauskas išėjo partizanauti. I946 m. rugpjūčio 16 d. jis įstojo į Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanų kuopą, kuri veikė Šakių apskrityje. 1947 m.gegužės 12 d. V.Vitkauskas paskiriamas Žalgirio rinktinės vado adjutantu, suteikiant jam grandinio laipsnį. Iki 1948 m. balandžio 28 d., jau būdamas Žalgirio rinktinės vadu, laikinai ėjo ir Tauro apygardos vado pareigas, nuo 1950 m. sausio 25 d. – patvirtintas šiose pareigose (slapyvardis Karijotas). Rinko archyvinę medžiagą apie pirmuosius partizanus, vadus, kovos organizatorius, mūšius, kovotojų gyvenimo būdą, klaidas, kovines užduotis, buvusius vadovybės pasitarimus, posėdžius bei nutarimus ir kt.
Už pareigingumą bei drąsą, vykdant savo pareigas jis buvo vertinamas ir aukščiausios partizanų vadovybės.
Apdovanojimai: 1950 m. spalio 14 d. Pietų Lietuvos srities vado įsakymu - III laipsnio Laisvės Kovos Kryžiumi su kardais, 1951 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo 43-ųjų metinių proga – LLKS Vyriausios vadovybė suteikė laisvės kovotojo partizano kapitono laipsnį,
1998 m. gegužės 19 d., prezidento V.Adamkaus dekretu – III laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu.
Mirė 1951 m. vasario 2 d.

Vailokaitis Jonas


LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARAS, FINANSININKAS, POLITIKOS VEIKĖJAS

Gimė 1886 06 25 Šakių apskr. Sintautų vlsč. Piktžirnių k., mirė 1944 12 16 Blankenburge, Vokietijoje)
1908 m. baigęs Sankt Peterburgo prekybos pramonės institutą, grįžo į Lietuvą. Čia pradėjo savo ekonominę veiklą Marijampolės „Žagrės" kooperatyvo tarnautoju. 1912 m. kartu su broliu kunigu Juozu suorganizavo Brolių Vailokaičių banką Kaune, kurio pagrindinis tikslas buvo sutelkti laisvą lietuvių kapitalą. Per Pirmąjį pasaulinį karą Vailokaitis liko Lietuvoje, dėl politinės veiklos vokiečių pasodintas į kalėjimą, aktyviai dalyvavo Lietuvos valstybės kūrimo darbe. 1917 m. išrinktas Tautos Tarybos nariu. 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais tarybos nariais pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. 1920 m. išrinktas Lietuvos Steigiamojo Seimo nariu. Buvo Valstybės finansų ir biudžeto komisijos pirmininkas. Po Pirmojo pasaulinio karo su broliu kun. Juozu Vailokaičiu įsteigė Ūkio banką ir jam vadovavo. Jo skyrius atidarė apskričių miestuose, kad lengviau sutelktų laisvą Lietuvos kapitalą žemės ūkiui, pramonei bei prekybai kredituoti. Mėsos gaminių pramonei organizuoti Vailokaičiai įsteigė akcinę bendrovę „Maistas", pastatė modernų mėsos perdirbimo fabriką su skerdyklomis ir šaldytuvais. Smulkių metalo pramonės dirbinių gamybai J. Vailokaitis su broliu Juozu nupirko Brolių Šmitų metalo fabriką ir įsteigė metalo akcinę bendrovę „Metalas". Fabriką pertvarkė ir sumodernino. Kad statyboms turėtų medžiagų, įsigijo Palemono plytinę Kaune ir keletą mažesnių įmonių provincijoje. Prekybai kelti steigė eksporto bei importo bendroves, turėjo tekstilės urmo prekybą. Brolių Vailokaičių įmonės daug prisidėjo prie Lietuvos žemės ūkio, pramonės bei prekybos kėlimo. 1925 m. išrinktas į Lietuvos banko tarybą. 1940 m. pasitraukė Vokietijon.

Lit.: http://www.plienosparnai.lt