KRAŠTOTYROS KNYGOS

Kauno rajono gamtos paminklai - Kernavės Velnio akmuo

KULAUTUVOS SENIŪNIJA
Kulautuvos girinkija

Akmuo yra Kulautuvos girininkijos 22 masyvo kv. Nr. 167 PR dalyje, 930 m. į pietus nuo Kauno–Jurbarko kelio, 120 m. į vakarus, 6 m. nuo Prokupio dešinojo kranto. Čia į Prokupį iš šiaurės rytų įteka Alunta (ar Traku) vadinamas upelis. Iš visų pusių šią santaką, ir kartu akmenį, supa aukšti (iki 15 m aukščio) griovų šlaitai. 4,7 m ilgio (Š–P) ir 3 m pločio (R–V) duobėje yra išlikusi 2,6x1,2 m dydžio per kelis cm iš žemių kyšanti apatinė akmens dalis. Akmuo – vidutinio stambumo rausvas, vietomis su baltais intarpais granitas. Didžiausia akmens dalis, pasak vietos gyventojų, nuskelta 1833 m., darant akmeninius laiptus Raudondvario bažnyčiai. Tačiau ir po to akmens likusi labai didelė dalis („ten ant jo keturiese kadrilį galėjo šokt"); apie 1940 m. ji buvo sunaudota Kauno–Jurbarko keliui tiesti ar taisyti. Tada buvo išvežta 12 kv.m akmens. Pasak padavimų, akmuo esąs Velnio („po akmeniu yra net Liucipieris su lenciūgu prirakytas"), čia žmonėms vaidendavosi. Be to, vietos gyventojai Juškytei sapne tris kartus buvo liepta atkelti akmenį ir išvaduoti ten prasmegusį dvarą.

(Kultūros paveldo departamentas