Pradinis Kraštotyra Straipsniai

Kraštotyra

Kauno rajono paminklai- Dailininkui Jonui Šileikai

1


ZAPYŠKIO SENIŪNIJA
JADAGONIŲ KAIMAS

2015 m. Jadagonių kaime pastatytas atminimo kryžius dailininkui Jonui Šileikai. Autorius skulptorius Adolfas Teresius.


Lit. ir nuotr.:http://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/jadagoniuose-iskilo-dailininku-kalnelis-705827


Kauno rajono paminklai- Aleksandro Stulginskio universiteto dėstytojams ir darbuotojams - tremties aukoms atminti



rektoriams

AKADEMIJOS SENIŪNIJA

Raudonajai armijai 1940 m. okupavus Lietuvą, sovietinė valdžia pirmiausiai stengėsi sunaikinti šalies inteligentiją. Jau pirmojo trėmimo, įvykdyto 1941 m. birželio 12-13 d., metu buvo suimti ir ištremti į Sibirą buvę Akademijos Dotnuvoje rektoriai (prof. V. Tonkūnas ir prof. V. Vilkaitis) bei grupė dėstytojų ir darbuotojų. Dalis jų ten mirė. Tai – Rytų tremties aukos.
Vokiečių okupacijos metais Akademija trejetą metų dirbo, vadovaujant rektoriui prof. B. Vitkui. Raudonajai armijai vėl artėjant į Lietuvą II-jo pasaulinio karo pabaigoje, rektorius ir dalis dėstytojų pasitaraukė į Vakarus, vengdami sovietinių represijų bangos. Tai – Vakarų netekties aukos. Pokarinį savo gyvenimo etapą Žemės ūkio akademija pradėjo be didžiosios dalies savo mokslininkų ir dėstytojų.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir minint 50-ąsias pirmųjų trėmimų metines, 1991 m. birželio 13 d. Akademijos parke buvo iškilmingai atidengti koplytstulpiai LŽŪA Rytų tremties ir Vakarų netekties aukoms atminti (autorius – tuometinis LŽŪA Miškotvarkos katedros darbuotojas, tautodailininkas Edvardas Barauskas). Centrinio koplytstulpio raižinius prasmingai papildo poeto Bernardo Brazdžionio eilės apie ilgesį Lietuvai. Koplytstulpius pašventino tuometinis Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčios rektorius kun. Ričardas Mikutavičius, vėliau dirbęs LŽŪA (dabar – Universiteto) kapelionu. Ąžuolų kamienus koplytstulpiams paaukojo Kėdainių miškų urėdija.
Koplytstulpių ansamblis užbaigia Rektorių alėją. Pagal susiformavusią tradiciją Universiteto dėstytojai ir studentai, pradedant mokslo metus ir minint sovietinius trėmimus, prie koplytstulpių padeda gėlių.

Lit. ir nuotr.:http://asu.lt/universitetas-2/rektoriai/rektoriu-atminimo-aleja/

Kauno rajono paminklai - Profesoriaus Balio Vitkaus biustas

Vitkus

AKADEMIJOS SENIŪNIJA

Prof. Balio Vitkaus biustas Aleksandro Stulginskio universiteto Rektorių alėjoje. Atidengtas 2009 m. spalio 16 d. Skulptorius Marijus Petrauskas.


Balys Vitkus - penktasis Akademijos rektorius (1941-1944). Balys VITKUS gimė 1898 03 01 Staškūniškio viensėdijoje, Daugailių vls., Utenos aps. mirė 1988 10 07 Čikagoje, JAV. 1916 baigė gimnaziją Petrapilyje, 1916-1917 studijavo Maskvos žemės ūkio akademijoje, 1922-1925 Breslau universitete, kur 1925 08 01 gavo diplomuoto agronomo vardą. 1921/22 mokslo metais mokytojavo Utenos „Saulės” progimnazijoje. ŽŪA Dotnuvoje ėjo šias pareigas: 1925 10 20 – vyr. asistentas ir e.lektoriaus p., 1926 05 01 – e.docento p., 1928 01 01 – docentas, 1938 – e.o.prof. p., nuo 1926 – Specialiosios gyvulininkystės katedros vedėjas; 1926-1934 – ŽŪA profesorių tarybos sekretorius; 1939 – 1940 09 (ligi komunistų valdžia atleido iš pareigų) – ŽŪA prorektorius ir profesorių tarybos sekretorius; 1941-1944 – ŽŪA rektorius. Dėstė bendrąją ir specialiąją gyvulininkystę. Buvo suorganizavęs mokomąjį ir tiriamąjį vištyną, kuriame atliko tyrinėjimų paukštininkystės srityje. 1944 pasitraukė į Austriją, o nuo 1948 12 21 JAV.
Yra parašęs Žemės ūkio vadovo III ir IV t. skyrius apie stambiuosius raguočius ir avis ir ožkas, apie gyvulių veisimą (1931, 1936). Paskelbė straipsnių gyvulininkystės bei paukštininkystės klausimais „Žemės ūkyje” ir ŽŪA metraštyje, „Kosmose”, „Litauens Tierzucht” (1933), Lietuviškojoje ir Lietuvių Enciklopedijose. Daugelį metų buvo Vilniui vaduoti sąjungos Centro komiteto nariu, Lietuvos agronomų sąjungos valdybos nariu, 1938-1939 Lietuvos galvijų augintojų ir kontrolės ratelių sąjungos valdybos, nuo 1912 Ateitininkų sąjungos narys. Laikinojoje Lietuvos vyriausybėje 1941 buvo žemės ūkio ministru. Nuo 1955 – VLIK’o narys.
Mirė 1988 10 07 Čikagoje.

Lit. ir nuotr.:http://asu.lt/universitetas-2/rektoriai/rektoriu-atminimo-aleja/

Kauno rajono paminklai - Šv. Marijos skulptūra

SAULETEK

VILKIJOS APYLINKIŲ SENIŪNIJA

Šv.Marijos skulptūra Saulėtekio kaime.

Lit. ir nuotr.:https://www.krs.lt/savivaldybe/seniunijos/vilkijos-apylinkiu/darbai/

Kauno rajono kryžiai - Mastaičiuose Alšėnų seniūnijoje

mm 

ALŠĖNŲ SENIŪNIJA
Alytaus  - Garliavos g. sąnkryžoje, Mastaičiai

Mastaičių kaimo sąnkryžoje - kryžius su skulptūra "Suklupusi Motina".

Lit. ir nuotr.: https://www.krs.lt/savivaldybe/seniunijos/alsenai/darbai/

Kauno rajono paminklai- Ežerėlio durpyno 100-mečiui

ežer3



ezer2


ezer333333



EŽERĖLIO SENIŪNIJA
Ežerėlis, Kauno g. 18A

Ežerėlio miestelio centre 2015 m. atidengtas skulptoriaus Pijaus Česiūno sukurtas paminklas „Ežerėlio durpynui – 100 metų". Jis simbolizuoja durpių klodus ir iš jų iškilusį šviečiantį miestą. Paminklas sukurtas ir pastatytas bendrovės „Klasmann – Deilmann Ežerėlis" lėšomis, aikštės tvarkymo darbus finansavo Kauno rajono savivaldybė.

Daugiau:
http://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/pirmas-durpininku-miestelio-simtmetis-695146

Nuotr.:
https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/#

Kauno rajono paminklai - Knygnešiui K. Aglinskui

20171011 153807

GARLIAVOS SENIŪNIJA

Paminklas knygnešiui - vaistininkui K. Aglinskui Garliavos Junučių kapinėse. Atidengtas 2017 m. Autorius istorikas R .Gudaitis

Nuotr. Virginijos Tamašauskienės

Kauno rajono paminklai - Lietuvos šimtmečiui

bubiai


BATNIAVOS SENIŪNIJA

2018 m. lapkričio 23 d. – Lietuvos kariuomenės šimtmečio minėjimo dieną – Bubių kaime atidengta unikali medinė skulptūra. Skulptūra, kurioje įamžintos trys Lietuvos vėliavos spalvos, skirta Lietuvos 100 – čiui paminėti. Skulptorius Tadas Vosylius.

Daugiau:
https://kaunas.kasvyksta.lt/2018/11/23/kultura/salia-kauno-isskirtinis-statinys/
https://kaunas.kasvyksta.lt/2018/11/23/kultura/salia-kauno-isskirtinis-statinys/

Nuotr.: https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/ 

Paminklai holokausto aukoms - Vandžiogalos seniūnija - II

Zydams


VANDŽIOGALOS SENIŪNIJA

Kauno rajono savivaldybės ir JAV gyvenančių litvakų pastangomis šalia senųjų Vandžiogalos kapinių pastatytas memorialas, skirtas čia 1941 metais nužudytiems žydų tautybės žmonėms atminti.Pastatytas kapinių prieigose, egzekucijos vietoje.
Kūrybinės grupės vadovė, architektė Violeta Beigienė. Kompoziciją kūrė skulptorius Lukas Šiupšinskas, dailininkas Vygintas Tvarijonavičius ir inžinierius Vydas Jaskelevičius. Darbams vadovavo Mažvydas Beiga.
2018 m.

Lit. ir nuotr.: www.kaunodiena.lt

Kauno tvirtovės III fortas


42

111


KAUNO TVIRTOVES III FORTAS
GARLIAVOS APYLINKIŲ SENIŪNIJA

Kauno III fortas 1887–1888 m. pastatytas Garliavos apylinkių seniūnijoje, Seniavoje, Sąnašos upelio slėnio pietinio šlaito viršutinėje terasoje. Šis tvirtovės objektas – simetrinės struktūros, penkiakampės formos, orientuotas į pietus. Nuo kalvos, esančios Jiesios upės ir Sąnašos upelio santakoje, gerai matomas Jiesios slėnis ir ypač plati Nemuno slėnio panorama.
Forto statiniai kazematuoti, užnugaryje įrengtos kareivinės. Suformuoti atskiri pylimai artilerijos (centrinėje dalyje) ir pėstininkų pozicijoms su aikštelėmis lengvosioms prieššturminėms patrankoms (forto priekinėje dalyje). Kazematai raudonų plytų mūro, jų fasadai papuošti carinei Rusijai būdingais dekoro elementais. Fortuose išdėstyta po penkis šaudmenų sandėlius, kurie turėjo sudėtingą šildymo ir vėdinimo sistemą, susidedančią iš krosnies su šildymo katilais ir karšto vandens vamzdžių. Tai užtikrindavo sausą ir pastovios temperatūros mikroklimatą. Griovio apsaugai įrengti užnugario kaponieriai, pro juos patenkama į fortą. Iš šešių kazematų sudarytas centrinis kaponierius ir du puskaponieriai. Apsaugai įrengta kontreskarpinė skliautinės konstrukcijos raudono mūro siena. Skliautinė konstrukcija ne tik padėjo sumažinti sienos storį, bet ir, suskaidžius ją fragmentais, užtikrino, kad priešo ataka pažeistų kuo mažesnę sienos dalį. Pirmojo pasaulinio karo metu 1915 m. fortas buvo užimtas vokiečių kariuomenės, tačiau buvo nenaudojamas. Tarpukariu fortas priklausė Lietuvos kariuomenei. Trūkstant gyvenamojo ploto, kareivinėse apgyvendinti žmonės (fortų kolonijos). 1940 m. fortas, kaip ir kiti Kauno Tvirtovės statiniai priklausė Sovietų armijai. Vokiečių okupacijos metu jame įrengti maisto sandėliai.1955–1985 m. forte įkurtos sovietų armijos kareivinės, apjuostos spygliuota aukšta tvora trimis eilėmis, apšviestos šviestuvais ir prožektoriais. 1991 m. statiniuose veikė įmonė „Gazagroservisas“, kuri prekiavo automobiliais, jų dalimis, okareivinėse sandėliavo mašinų detales. Vėliau pastatai buvo apleisti.
2014 m., vietos bendruomenės pastangomis teritorija pradėta tvarkyti. Viename sektoriuje iškirsti menkaverčiai krūmai, įkurta rekreacinė zona, iškirsti takai, kuriais galima pasiekti ir apžiūrėti forto teritorijoje esančius objektus. Fortą prižiūri ir tvarko III forto įgula, kuri yra asociacijos „Kauno tvirtovė“ padalinys. Dalis fortų teritorijos šiuo metu priklauso firmai „Apželdinimas“. Forto teritorijoje šikšnosparniams apsaugoti 1991 m. įsteigtas Naujosios Fredos teriologinis draustinis.

Daugiau: https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/

Straipsnis Ovidijaus Jurkšos
VšĮ „Kauno tvirtovės parkas“
Nuotr. virtualusturas.lt