Pradinis Kraštotyra Straipsniai

Kraštotyra

Kauno rajono paminklai - Rokų 505-osioms metinėms


20180706 153728

ROKŲ SENIŪNIJA

        

Minint Rokų 505-ąsias metines, 2005 m. spalio 1 d. prie gimnazijos atidengtas Šv. Roko skulptūra. Šv.Rokas pasirinktas Rokų globėju.

Daugiau:
https://www.krs.lt/savivaldybe/seniunijos/rokai/aprasymas/

Nuotr.Virginijos Tamašauskienės

Garliaviečių klubo bendruomenės vakaras

Garliaviečių klubo bendruomenės vakaras

Vasario 21 dieną (ketvirtadienį) klube „Garliaviečiai“ vakaras: „Rimo tūto“ dalyvavo sutartinių giedotojų grupė „KADUJO“ ir folklorinis ansamblis „SAULĖLIO“/ Pasaulio lietuvių metams paminėti Laukiami visi - moterys, vaikai ir vyrai, nes bendrame balsų rate visi yra svarbūs! Juk sutartinė - tai mūsų šaknyse įaugęs autentškas būdas sutarti..
„Kadujo" susikūrė 2008 m. Kaune. Ansamblis gilinasi į sutartinių giedojimo savitumus, dalyvauja folkloro festivaliuose ir moderniuose muzikiniuose projektuose.
„Kadujo" vadovė etnomuzikologė dr. Laura Lukenskienė yra ne kartą vedusi sutartinių mokymus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Sutartinės, lietuvių daugiabalsės dainos.
Lietuvių daugiabalsės dainos – sutartinės – į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtrauktos 2010 m. lapkričio 16 d. Tarpvyriausybinio nematerialaus kultūros paveldo apsaugos komiteto 5-oje sesijoje Nairobyje, Kenijoje.
Sutartinės (pavadinimas kildinamas iš veiksmažodžio „sutarti“, „derėti“) – tai lietuvių tradicinės muzikos fenomenas, itin sena polifonijos forma, atsiradusi dar iki Lietuvos krikšto. Sutartinės – sinkretinis menas, atspindintis muzikos, teksto ir judesio ryšį. Sutartines daugiausia gieda moterys, instrumentinius kūrinius skudučiais, daudytėmis, kanklėmis ir kitais instrumentais atlieka ir vyrai. Choreografija nesudėtinga, judesiai saikingi, neretai iškilmingi: vaikščiojimas ratu, pora priešais porą ir panašiai.
Kaip primena Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, UNESCO reprezentatyvaus žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašo pagrindinis tikslas – užtikrinti geresnį nematerialaus kultūros paveldo žinomumą, atkreipti dėmesį į jo svarbą, skatinti tarpkultūrinį dialogą ir pagarbą kultūrų įvairovei. Su sutartinių giedotojų grupe „KADUJO“ atvyko folklorinis ansamblis „SAULĖLIO“ .
Folkloras (iš angl. folk – tauta, liaudis ir lore – žodinė tradicija, paveldas) yra tautos žodinės tradicijos visuma. Tai yra liaudies dainos, raudos, pasakos, sakmės, legendos, padavimai, mitai, mįslės, minklės, patarlės, priežodžiai, žaidimai, burtai ir kerėjimo formulės, oracijos. Kartais sąvoka suprantama plačiau ir įskaitoma dar papročiai, apranga, buities reikmenų, liaudies dailė, muzikos instrumentai.
Klube gražią muzikinę programėlę dovanojo Garliavos Trečiojo amžiaus universiteto ansamblis „Ežiuolė“, vadovė Danguolė Šalnienė. „Ne tik pavadinimas teigia sveikatą, bet ir muzika daro mus laimingesnius“, –pristatė savo ansamblį vadovė. Kažkas yra sakęs: „Kas kolektyve dainuoja, tas ilgiau gyvena“. Kiekvienas yra individualybė ir te kiekvienas pažįsta savo gabumus. Kaskart, kai duodame sielai peno, ji būtinai ūgteli ir praturtėja. Dvasinis atvirumas yra dovana.“
Klube, , jei norit patirti naujų įspūdžių, pabendrauti, kviečiame lankytis kiekvieną mėnesį, čia sutiksit naujų įdomių žmonių. Dėl klubo renginių informaciją skelbiame mūsų bibliotekos el . puslapyje www.krsvbiblioteka.lt , skelbimų lentose, individualiais pokalbiais ir el. paštu.

Garliaviečių klube renginys, skirtas paminėti Pasaulio lietuvių metams paminėti/K. Donelaičiui-305

Garliaviečių klube renginys, skirtas paminėti Pasaulio lietuvių metams paminėti/K. Donelaičiui-305

Klubo „Garliaviečiai“ renginys, skirtas Pasaulio lietuvių metams paminėti/K. Donelaičiui-305, vyko š. m. sausio 23d.

Skaityti

Garliaviečių klube šventinis renginys „Pabūkime šviesiose mintyse prie kvepiančios arbatos“

Garliaviečių klube šventinis renginys „Pabūkime šviesiose mintyse prie kvepiančios arbatos“

Gruodžio 12 d. klube Garliaviečiai“ vyko renginys „Pabūkime šviesiose mintyse prie kvepiančios arbatos“.

Skaityti

Kauno rajono kryžiai - Senoms kapinaitėms atminti

aa


VILKIJOS APYLINKIŲ SENIŪNIJA

Vilkijos apylinkių seniūnijoje Antalkių kaime 2011 m. senų kapinaičių vietoje pastatytas kryžius. Autorius Linas Saladis

Nuotr.iš http://vilkijietis.lt/kryziai

Kauno rajono kryžiai - Poetui Maironiui

kryzius maironiui


VILKIJOS APYLINKIŲ SENIŪNIJA
RINGOVĖS KAIMAS

„Maironis yra visoje Lietuvoje."/ E.Urbonas 2012 m. Maironio 150-osioms gimimo metinėms paminėti netoli Vilkijos esančiame Ringovės kaime (Kauno r.) pastatytas panevėžiečio tautodailininko Donato Jasinevičiaus sukurtas medinis kryžius. Idėja šioje vietoje pastatyti kryžių kilo Lietuvos maironiečių draugijos vadovui – Eugenijui Urbonui. Jo manymu, šioje vietoje Maironis, plaukdamas iš Raseinių Nemunu, išlipdavo pasivaikščioti, pasigrožėti gamta.

Nuotr.: Virginijos Tamašauskienės

Kauno rajono kryžiai - Partizanams - VII


zoomed Dubravos04 dzoomed Dubravos02 dzoomed Dubravos01 d

ZAPYŠKIO SENIŪNIJA
KURO GIRININKIJA

1951 m. gegužės 20 d. šioje vietoje įrengtame bunkeryje karinės čekistų operacijos metu nusišovusių Tauro apygardos štabo Visuomeninės dalies viršininko Juozo Totoraičio-Čigono, Žalgirio rinktinės partizanų Valerijos Liktoraitės (Doma Poškutė)-Danutės, Benedikto Trumpio-Ryto ir Marcelės Žindžiuvienės-Tigrienės atminimui.
Kryžiai pastatyti XX a. 9-ajame dešimtmetyje.
2007 m. Vidmanto Mašanausko rūpesčiu buvo atnaujintas vienas iš senųjų kryžių.

Lit. ir nuotr. : http://genocid.lt/Statiniai_Vietos/Paminklai/Kaunas_paminklai.htm#Alsenu

Kauno rajono kryžiai - Dailininkui J.Šileikai



1

ZAPYŠKIO SENIŪNIJA
JADAGONIŲ KAIMAS


2015 m. Kauno rajone, Jadagoniuose, šalia Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo koplyčios, atidarytas menininkų kalnelis. Čia pašventintas naujai pastatytas atminimo kryžius dailininkui Jonui Šileikai, kilusiam iš šio kaimo (skulptorius Adolfas Teresius), bei Bruno Margevičiaus skulptūra menininkei tekstilininkei Vitalijai Bartkuvienei, 20 metų gyvenusiai ir kūrusiai šiame kaime. Taip pat pašventintas Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo koplytstulpis.

Lit. ir nuotr.: http://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/jadagoniuose-iskilo-dailininku-kalnelis-705827

Kauno rajono paminklai- Dailininkui Jonui Šileikai

1


ZAPYŠKIO SENIŪNIJA
JADAGONIŲ KAIMAS

2015 m. Jadagonių kaime pastatytas atminimo kryžius dailininkui Jonui Šileikai. Autorius skulptorius Adolfas Teresius.


Lit. ir nuotr.:http://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/jadagoniuose-iskilo-dailininku-kalnelis-705827


Kauno rajono paminklai- Aleksandro Stulginskio universiteto dėstytojams ir darbuotojams - tremties aukoms atminti



rektoriams

AKADEMIJOS SENIŪNIJA

Raudonajai armijai 1940 m. okupavus Lietuvą, sovietinė valdžia pirmiausiai stengėsi sunaikinti šalies inteligentiją. Jau pirmojo trėmimo, įvykdyto 1941 m. birželio 12-13 d., metu buvo suimti ir ištremti į Sibirą buvę Akademijos Dotnuvoje rektoriai (prof. V. Tonkūnas ir prof. V. Vilkaitis) bei grupė dėstytojų ir darbuotojų. Dalis jų ten mirė. Tai – Rytų tremties aukos.
Vokiečių okupacijos metais Akademija trejetą metų dirbo, vadovaujant rektoriui prof. B. Vitkui. Raudonajai armijai vėl artėjant į Lietuvą II-jo pasaulinio karo pabaigoje, rektorius ir dalis dėstytojų pasitaraukė į Vakarus, vengdami sovietinių represijų bangos. Tai – Vakarų netekties aukos. Pokarinį savo gyvenimo etapą Žemės ūkio akademija pradėjo be didžiosios dalies savo mokslininkų ir dėstytojų.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir minint 50-ąsias pirmųjų trėmimų metines, 1991 m. birželio 13 d. Akademijos parke buvo iškilmingai atidengti koplytstulpiai LŽŪA Rytų tremties ir Vakarų netekties aukoms atminti (autorius – tuometinis LŽŪA Miškotvarkos katedros darbuotojas, tautodailininkas Edvardas Barauskas). Centrinio koplytstulpio raižinius prasmingai papildo poeto Bernardo Brazdžionio eilės apie ilgesį Lietuvai. Koplytstulpius pašventino tuometinis Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčios rektorius kun. Ričardas Mikutavičius, vėliau dirbęs LŽŪA (dabar – Universiteto) kapelionu. Ąžuolų kamienus koplytstulpiams paaukojo Kėdainių miškų urėdija.
Koplytstulpių ansamblis užbaigia Rektorių alėją. Pagal susiformavusią tradiciją Universiteto dėstytojai ir studentai, pradedant mokslo metus ir minint sovietinius trėmimus, prie koplytstulpių padeda gėlių.

Lit. ir nuotr.:http://asu.lt/universitetas-2/rektoriai/rektoriu-atminimo-aleja/