Pradinis Kraštotyra Straipsniai

Kraštotyra

Kauno rajono koplytstulpiai ir stogastulpiai - Skulptūrų parkas

skulpturos Dom

Domeikavoje, priešais Lietuvos kankinių bažnyčią nuo 1996 m. statomas skulptūrų parkas – “Lietuvių tautos kančių kelias”. Parko tematika atliepia bažnyčios Lietuvos kankinių titulą ir atspindi lietuvių tautos kovas ir netektis nuo Vytauto Didžiojo laikų iki šių dienų. Šį parką sudarys 16 skulptūrinių grupių, kurios simbolizuos Kristaus kryžiaus kelią.
Skulptūrų parko projektą parengė – architektas Kęstutis Pempė. Skulptūrų meniniam įvertinimui sudaryta Lietuvos tautodailininkų sąjungos ekspertų komisija(pirmininkas K.Pempė).
Parke pastatyta:
1991 m. – “Kryžius kankinių atminimui su Marijos ir Juozapo skulptūromis”. Aut. Viktoras Žilinskas.
1997 m. – “1940 metą okupacijos ir 1941 metų tremties atminimui”. Aut. Viktoras Žilinskas.
1997 m. – “Lietuvos partizanų kovoms atminti”. Aut. Rimantė Butkuvienė (Butkuvė).
1998 m. – “Negimusiems vaikams". Aut. Adolfas Teresius.
1998 m. – “Vytauto Didžiojo laikų kovoms atminti”. Aut. Ričardas Gaškus, rėmėjas Egonas Butnevičius.
1999 m. – “KGB kankiniams atminti” – autorius Viktoras Žilinskas.
2001 m. – pašventintas akmuo 15 metų Černobylio katastrofos sukakčiai paminėti ir pasodinta 15 ąžuolų.
Likusioms skulptūrinėms grupėms sukurti yra numatytos šios temos:
- Marai, badas;
- Lietuvos Rusijos imperijos sudėtyje 1795 m. III pasidalijimas (1831 – 1863m. m. sukilimai);
- Pirmasis pasaulinis karas;
- Kovos dėl nepriklausomybės 1918 m. ir vėliau;
- Klaipėdos ir Vilniaus krašto kovų aukos;
- Vokiečių okupacija (koncentracijos stovyklos, genocidas);
- Pokario tremtis;
- 1991 metų aukos;
- Černobylio aukos.

 http://domeikava.eu/kultura/kulturos-vertybes/skulpturu-parkas/

Kauno rajono gamtos paminklai - Klevas Galiūnas

klevas

ZAPYŠKIO SENIŪNIJA
Vincentavos kaimas

2013 m. klevas paskelbtas Savivaldybės saugomu gamtos paveldo objektu.
Vaičiūnų klevas yra 21 metro aukščio, daugiau nei trijų metrų apimties medis auga Zapyškio seniūnijos, Vincentavo kaime, Audriaus Vaičiūno sklype. Spėjama, kad klevo amžius siekia 150 metų.
Klevas galiūnas – Vaičiūnų giminės medis. Kai audra buvo aplaužiusi jo šakas, visa šeima medžiu rūpinosi lyg gyvu žmogumi. Dėl didelės meilės šiam medžiui, ilgamečiui urėdui Ksaverui Vaičiūnui kilo noras apsaugoti klevą nuo sužalojimų, ar nukirtimo. Jis ir inicijavo medžio įtraukimą į saugomų gamtos objektų sąrašą.
Klevas auga sodyboje, esančioje tarp buvusio senojo ir naujojo Kaunas – Šakiai kelio 28 km. Nuo Kauno. Sodyba pastatyta sudegusio Vincentavos dvaro vietoje. Iš buvusio dvaro išlikęs pasivaikščiojimų tako fragmentas, du apleisti tvenkinukai ir prie senojo kelio tebeaugantis klevas.

Lit. ir nuotr.: http://alkas.lt/2013/08/29/kauno-rajone-dar-vienas-gamtos-paveldo-objektas/

Kauno rajono kryžiai - Partizanams Paparčių kaime Užliedžių seniūnijoje

paparčių kaime

UŽLIEDŽIŲ SENIŪNIJA
Paparčių km.

Kryžius 1948 m. birželio 23 d. Varluvos miške įrengtoje partizanų stovykloje kautynėse žuvusių Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės Gegužio grupės vado Jurgio Blockio-Gegužio, partizanų Antano Drūlios-Frico, Šaulio, jo motinos partizanų rėmėjos Agotos Drūlienės, Vinco Grumado-Viesulo, Vytauto (Alekso?) Grumado-Aro ir Žvalgo (slapyv.) atminimui.
Pastatytas 1991 m. žuvusių partizanų artimųjų rūpesčiu.

Lit. ir nuotr.: http://genocid.lt/Statiniai_Vietos/Paminklai/Kaunas_paminklai.htm#Alsenu

Kauno rajono kryžiai - Partizanams Girininkų II kaime Alšėnų seniūnija

alsenu miskasr.: alsenu miskas 2

ALŠĖNŲ SENIŪNIJA
Girininkų II km.

Kryžius 1952 m. lapkričio 4 d. naktį šioje vietoje MGB kariuomenės vykdytos karinės čekistų operacijos metu žuvusių Tauro apygardos Žalgirio rinktinės S. Dariaus ir S. Girėno tėvūnijos būrio vado Kazimiero Rusecko-Dolerio ir partizano Leono Lukoševičiaus-Vytauto atminimui.
Pastatytas 1995 m. buvusio Tauro apygardos partizano, politinio kalinio P. Pečiulaičio-Lakštingalos ir partizanų ryšininko, politinio kalinio J. Rindeikos rūpesčiu.

Lit. ir nuotr.: http://genocid.lt/Statiniai_Vietos/Paminklai/Kaunas_paminklai.htm#Alsenu

Skaitymo skatinimo akcija vaikams ir paaugliams „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“

2018-aisiais - Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio metais - Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka organizuoja vaikams ir paaugliams skirtą skaitymo skatinimo akciją „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“.

Skaityti

Markauskienė Marija

Marija Markauskienė (Kereševičiūtė)
Kraštotyrininkė

Gimė 1926 m. rugsėjo 10 d. Vincentavos kaime (dabar Kėdainių raj.) ūkininkų šeimoje.
Būdama jauniausias vaikas šeimoje, ji patyrė didelę tėvų meilę ir globą. Mokėsi Daukšių, Čekiškės pradinėse mokyklose, vėliau – Vilkijos ir Krakių gimnazijose. 1945 m. baigusi pastarąją, pasirinko pedagogės kelią ir dirbo Ariogalos pradinėje mokykloje. Nuo 1946 m. rugsėjo 1d. iki pedagoginio darbo pabaigos M. Markauskienė dirbo Babtų vidurinėje mokykloje (dabar gimnazija) istorijos mokytoja. Gyvendama ir dirbdama Babtuose ji pamilo šį kraštą ir jo žmones – čia sukūrė šeimą, užaugino du sūnus, sulaukė vaikaičių. 1955 m. Vilniaus pedagoginiame institute neakivaizdiniu būdu įgijo istorijos mokytojos specialybę. 1962–1964 m. dirbo direktoriaus pavaduotoja mokymo reikalams, 1948–1962 m. buvo Kauno rajono istorijos mokytojų metodinio ratelio pirmininkė. Už nuopelnus švietimo srityje 1975 m. M. Markauskienei suteiktas Nusipelniusios mokytojos garbės vardas.
1958 m. mokytoja pradėjo kurti mokyklos kraštotyros kampelį, kuris 1964 m. buvo pripažintas visuomeniniu, o 1986 m. jam suteiktas liaudies muziejaus vardas. Muziejuje mokytoja dirbo iki 2002 m. Pradedant 1963 m. ji dalyvavo visuose Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos suvažiavimuose, vadovavo šios draugijos Babtų skyriui, paskelbė per dešimtį straipsnių paminklosaugos ir kraštotyros tema periodikoje ir knygose. 1981m. buvo išrinkta Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos garbės nare. Dirbdama kraštotyrinį darbą kartu su bendraminčiais parengė 5 tomų rankraštį „Babtų apylinkės istorija“. Mokytoja M. Markauskienė su džiaugsmu pasitiko atgimimą ir ta proga parengė bei išleido knygą „Babtai istorijos vingiuose“, taip įprasmindama Babtų 600 m. jubiliejų. Jau būdama garbingo amžiaus M. Markauskienė aktyviai talkino rengiant monografiją „Babtai“ (Versmė, Vilnius, 2017).

Mirė 2018 m. kovo 12 s. Palaidota Babtų kapinėse.

Lit.iš http://museums.lt/atsisveikiname-su-marija-markauskiene/

Garliaviečių klube vakaronė „Sutelktinė pavasario sulaukus“

Viešojoje bibliotekoje vakaronė „Sutelktinė pavasario sulaukus“

Kovo 28 dieną klube „Garliaviečiai“ vyko vakaronė „Sutelktinė pavasario sulaukus“. Tai pirmasis 2018-aisias metais organizuotas klubo narių susitikimas viešojoje bibliotekoje.

Skaityti

Kauno rajono piliakalniai - Upio kalnas

BABTŲ SENIŪNIJA

Upio kalnas yra prie Vosiškių, kitų vadinamas piliakalniu. Kalnas gavo pavadinimą nuo upelio vardu Upis. Jis yra taisyklingo stačiakampio formos, teikia įspūdį lyg būtų milžiniškas pastatas. Pagal vietos gyventojų, karta iš kartos, perduodamus pasakojimus, po tuo kalnu esančios senovės lietuvių mūrinės kareivinės ir jose užburti kariai. Prieš I pasaulinį karą rusų archeologinė komisija buvo pradėjusi tyrinėti, bet jos darbų išdavos nežinomos ir nepaskelbtos. Žymė, kur rusų komisijos buvo kasinėta, vėliau buvo užlyginta, užarta. Gen. Nagius kasinėjimų nebuvo atnaujinęs. Kalnas tebestovi ir dabar. 

Lit.: Kauno rajono istorija -mokiniams ir mokytojams [Elektroninis išteklius] / rengėjai: A. Bulotas, D.Marmienė, O. Kukcinavičienė,…[et al.]. - [Kaunas] : Kauno rajono švietimo centras, 2007.

Kauno rajonas spaudoje - Kaunas 2022

2020

Istorijų festivalis kvies apmąstyti pertrauktus gyvenimus / KD inf. – Iliustr. // Kauno diena. – ISSN 1392-7639. – 2020, rugs. 29, p. 22.
Apie Istorijų festivalio – vieną didžiųjų „Kaunas 2022“ renginių, kuriame pasakojamos istorijos primins daugiatautę Kauno ir Kauno rajono praeitį ir gal būt padės suvokti dabarties iššūkius.

Šiuolaikinė Kulautuva – vietos gyventojų akimis / Diana Krapavickaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – ISSN 1392-7639. – 2020, rugs. 28, p. 5.
Apie Kulautuvos miestelio dalyvavimą programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ projekte „Šiuolaikinė seniūnija“, kuris susidėjo iš trijų dalių – tapytojos L. Slavinskaitės piešinio ant daugiabučio sienos, daugiau nei 200 Kulautuvos gyventojų darytų nuotraukų ir interaktyvia fikcija paremto žaidimo-gido „Koolautuva“; pateikiami projekto kuratorės J. Petrulionytės komentarai.

Garliavoje kaimynus suburs šokis / KRD inf. // Kauno diena. – ISSN 1392-7639. – 2020, birž. 29, p. 13.
Apie Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Fluxus Labas!“ organizuojamą bendruomeninę iniciatyvą „GarliaKvietį šok

Festivalis „ConTempo“ padės iš naujo atrasti Kauną ir naujus menus / KD inf. – Iliustr. // Kauno diena. – ISSN 1392-7639. – 2020, rugpj. 1, p. 46–47.
Apie Kauno mieste ir rajone vyksiantį projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ inicijuotą tarptautinį scenos menų festivalį „ConTempo“; pateikiami festivalio vadovės ir programos sudarytojos G. Masteikaitės bei „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ vadovės V. Vitkienės komentarai.

(Ne)skaidrumo tyrimai stiklo festivalyje / „Santakos“ inf. – Iliustr. – Turinyje taip pat: Festivalio kalendorius // Kauno diena. – ISSN 1392-7639. – 2020, birž. 12, priedas „Santaka“, p. 6–7.Apie Kaune ir Kauno rajone rengiamą Tarptautinį stiklo meno festivalį „Vitrum 2020 Pulsas“, kurio ištakos siekia 2000-uosius metus; pateikiamos festivalio kuratorės ir nepriklausomos tyrėjos iš Švedijos A. Folgado įžvalgos.

Karantinas padidino Kačerginės patrauklumą / Vilma Kasperavičienė. – Iliustr. // Kauno diena. – ISSN 1392-7639. – 2020, birž. 3, p. 1, 16.Apie mažosios kultūros sostinės renginius, kurie net karantino sąlygomis padidino Kačerginės žinomumą visuomenėje; pateikiami Kačerginės daugiafunkcio centro kultūrinio darbo organizatorės L. Sinkevičienės komentarai.

Ieškomi „Stebuklingo kilimo“ kūrėjai / ELTA inf. // Kauno diena. – ISSN 1392-7639. – 2020, geg. 21, p. 23.Kvietimas dalyvauti viešosios įstaigos „Kauno bienalė“ kartu su partneriais iš keturiolikos Europos šalių vykdomame tarptautiniame projekte „MagiC Carpets“ (liet. „Stebuklingi kilimai“) bei siūlyti idėjas projektui įgyvendinti Kaune ir Kauno rajone.

Kultūros daigai puoselėjami ir per karantiną / KRD inf. – Iliustr. // Kauno diena. – ISSN 1392-7639. – 2020, bal. 29, p. 13.Apie Kauno rajono kultūros įstaigų veiklą virtualioje erdvėje karantino metu; pateikiami kultūros specialistų komentarai.

Kitokios ir kartu įprastos Velykos / Vilma Kasperavičienė. – Iliustr. // Kauno diena. – ISSN 1392-7639. – 2020, bal. 15, p. 14–15.Apie Vilkijoje įsikūrusio Labdaros ir paramos fondo (LPF) „Nemuno krašto vaikai“ veiklas karantino metu: šv. Velykų šventės organizavimą, maisto gaminimą, nuotolinį mokymąsi, bei dovanas, gautas iš rėmėjų ir Kauno rajono savivaldybės; pateikiami rajono mero V. Makūno ir LPF „Nemuno krašto vaikai“ direktorės V. Rainienės komentarai.

Kaunas 2022“ skatina kūrybinius susibūrimus / KD, ELTA inf. // Kauno diena. – ISSN 1392-7639. – 2020, saus. 29, p. 22. Projekto „Kaunas 2022“ programa kūrybinei veiklai susiburti kviečia kaimynus, gyvenančius Kauno mieste ir rajone.

Antrojo „Šiuolaikinių seniūnijų“ sezono nugalėtojai / KD inf. – Iliustr. // Kauno diena. – ISSN 1392-7639. – 2020, vas. 4, p. 3. „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ paskelbus projekto „Šiuolaikinės seniūnijos“ antrojo sezono kvietimą, buvo sulaukta didelio Kauno rajono kultūros įstaigų, bendruomenių, kūrybinę veiklą vykdančių organizacijų susisidomėjimo, bei po vertinimo iš trylikos gautų anketų išrinktos aštuonios antrojo sezono seniūnijos, kurios dalyvaus projekte iki pat 2022 metų.


2019 

Vilkijos istorinį-meninį žemėlapį galima skaityti kaip knygą / KRD inf. – Iliustr. // Kauno diena. – ISSN 1392-7639. – 2019, gruod. 9, p. 11. Apie, įgyvendinant projektą „Šiuolaikinės seniūnijos“, kuris yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ dalis, pristatytą menininko E. Rudinsko Vilkijos krašto istorinį-meninį žemėlapį, sukurtą kaip vizualinį miesto identitetą; su Vilkijos (Kauno r.) kultūros centro direktorės L. Borovajos ir menininko E. Rudinsko komentarais.

Kultūros sostinei – Klaipėdos aludarių parama / Arūnas Karaliūnas. – Iliustr. // Lietuvos rytas. – ISSN 1392-2351. – 2019, lapkr. 23, p. 5. Apie tai, kad Kauno ir Kauno r. tapimas Europos kultūros sostine vadinamas vienu svarbiausių visos Lietuvos kultūros įvykių. Lapkr. 22 d. buvo oficialiai patvirtinta, kad vienu pagrindinių „Kaunas - Europos kultūros sostinė 2022“ rėmėjų tapo didžiausia šalies alaus darykla „Švyturys-Utenos alus“. Darykla projektui skirs 140 tūkst. eurų, taip pat 60 tūkst. eurų įvairiais gaminiais ir paslaugomis. Bendra projekto sąmata siekia 19 mln. eurų, o 2 mln. eurų turėtų būti privačių rėmėjų lėšos. Nors Kaunas ir Kauno r. Europos kultūros sostine taps tik 2022 metais, jau dabar projekto veikla įgavo pagreitį. Apie kt. projekto klausimus. Straipsnyje pateikti „Kaunas 2022“ direktorės V. Vitkienės, „Švyturio-Utenos alaus“ ir „Carlsberg“ Baltijos šalyse vadovo R. Viršilo komentarai.

Betoninė tvora Seniavoje tapo savotiška meno galerija / KRD [Kauno rajono diena] inf. – Iliustr. // Kauno diena. – ISSN 1392-7639. – 2019, lapkr. 4, p. 12–13. Apie Garliavos apylinkių „Sąnašos“ bendruomenės kartu su „Kaunas 2022“ bendruomenių programa „Fluxus. Labas!“ sėkmingai įgyvendintą projektą, kurio tikslas buvo nuspalvinti betoninę tvorą, kūrėjais įtraukiant vietos bendruomenės narius.

Tarp kultūros ir krepšinio / Paulina Kuzmickaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – ISSN 1392-7639. – 2019, birž. 29, p. 2–3. Projekte „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ dalyvaujančių rajono seniūnijų atstovės viešėjo šių metų Europos kultūros sostinėje Materoje – buvusiame nuošaliame, apleistame Italijos miestelyje, dėka projekto tapusiame tikru šalies perlu.

Linksmakalnis: nuo KGB žvalgybos dalinio iki Angelų miesto / Paulina Kuzmickaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – ISSN 1392-7639. – 2019, birž. 26, p. 22–23. Apie vienoje iš „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ šiuolaikinių seniūnijų vykusią vasaros šventę „Linksmakalnis – angelų miestas“, kurios pagrindinis akcentas – italų režisieriaus, cirko meno profesionalo R. Magro ir jo trupės pasirodymas.

Ramučių ambicija – tapti tarptautinio roko festivalio namais / KD inf. – Iliustr. – Turinyje taip pat: Išskirtinė galimybė // Kauno diena. – ISSN 1392-7639. – 2019, birž. 22, p. 55. Apie Kauno rajone įgyvendinamą „Šiuolaikinių seniūnijų“ projektą, jame dalyvaujančios Karmėlavos seniūnijos iniciatyvą Ramučiuose vykstantį festivalį „Gatvės rokas“ išplėsti ir į šalia veikiančią Laisvąją ekonominę zoną, kad festivalis taptų vienu didžiausių 2022-ųjų metų renginių rajone.

„Kaunas 2022“ kviečia kartu įgyvendinti bendruomenių iniciatyvas / KD inf. – Iliustr. // Kauno diena. – ISSN 1392-7639. – 2019, birž. 3, p. 2. Apie pradedamą „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Visi kaip vienas“ naują iniciatyvą, kurios tikslas – išjudinti Kauno ir Kauno rajono bendruomenes imtis naujos veiklos savo aplinkoje; pateikiami bendruomenių platformos „Visi kaip vienas“ kuratorės G. Klimavičiūtės-Minkštimienės komentarai.

Laimės dieną pakaunėje - per 20 iniciatyvų / KRD inf. - Iliustr. // Kauno diena. - ISSN 1392-7639. - 2019, kovo 18, p. 15. Apie Kauno rajone vyksiančius Laimės dienos renginius.

Istorijų pasakojimas, arba Kinas galvoje / Paulina Kuzmickaitė. - Portr. // Kauno diena. - ISSN 1392-7639. - 2019, kovo 16, p. 11. Apie „Kaunas - Europos kultūros sostinė 2022“ komandos inicijuotas sakytinio pasakojimo dirbtuves, kuriose Kauno rajono kultūros darbuotojus pasakojimo meno mokė profesionalios pasakotojos D. Ivanauskaitė ir M. Varnauskaitė, gyvenančios Škotijoje bei Olandijoje. 


Nauji vėjai rajone / KD inf. - Iliustr. // Kauno diena. - 2019, vas. 4, p. 16. Apie Kauno rajono seniūnijų dalyvavimą kūrybiniame tęstiniame projekte „Šiuolaikinės seniūnijos“, kurio tikslas - sustiprinti kultūros sektorių, jo partnerius ir vietos bendruomenes bei padėti pasirengti 2022-iesiems - Europos kultūros sostinės metams; pateikiami komandos „Kaunas 2022“ direktorės V. Vitkienės, Kauno rajono savivaldybės atstovės A. Čičinskienės komentarai ir papildomas straipsnelis „Tęstinis projektas“.

Laimės diena sugrįžta / KD inf. - Iliustr. // Kauno diena. - 2019, saus. 29, p. 3. „Kaunas - Europos kultūros sostinė 2022“ komanda kviečia miesto ir rajono bendruomenes bei organizacijas ir šiemet kovo 22-ąją švęsti Tarptautinę laimės dieną.

Fluxus labas!“: burti galima tik gerai pažintus žmones : [pokalbis su „Kaunas 2022“ inicijuotos bendruomenių laboratorijos „Fluxus labas!“ koordinatore Stefanija Paulauskaiteir bendruomenių programos „Visi kaip vienas“ kuratore Greta Klimavičiūte-Minkštimiene] / KD inf. - Portr. // Kauno diena. - 2019, saus. 7, p. 22-23. Apie „Fluxus“ agentų kasdienybę, pirmųjų „Fluxus labas!“ metų pasiekimus ir artimiausius planus.

2018

S. Bernotaitė: rašytojai yra šamanai / KD inf. - Iliustr. // Kauno diena. - ISSN 1392-7639. - 2018, gruod. 17, p. 22. Apie projekto „Kaunas - Europos kultūros sostinė 2022“ komandos inicijuotas kūrybinio rašymo dirbtuves „Pradėk rašyti dabar!“

Mokėsi kūrybiškai rašyti / KRD inf. - Iliustr. - KRD inf. // Kauno diena. - ISSN 1392-7639. - 2018, lapkr. 12, p. 16. Apie Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje surengtą kūrybinio rašymo seminarą, kuris yra „Kaunas 2022“ programos „Mitinis Kauno žvėris“ dalis.

Kultūros centruose - kūrybingumo pamokos ir naujos idėjos / KRD inf. - Iliustr. // Kauno diena. -  2018, lapkr. 5, p. 16. Apie organizacijos „Kaunas 2022“ kvietimu asociacijos „Kūrybinės jungtys“ surengtus kūrybingumo mokymus pakaunės kultūros centrų darbuotojams, kuriuose buvo mokomasi pažinti bendruomenių poreikius ir pagal juos išgryninti kultūrinių projektų įdėjas.

Moksleiviai priima miesto ateities iššūkius / „Santakos“ inf. // Kauno diena. - ISSN 1392-7639. - 2018, spal. 26, priedas „Santaka“, p. 5. Apie projekto „Kaunas 2022“ programos „Kylantis Kaunas“ kūrėjų siūlymą Kauno ir Kauno rajono moksleiviams įsitraukti į kultūros sostinės programos kūrimą ir įveikti „Kauno iššūkį“.

Kultūros centruose - kūrybingumo pamokos ir naujos idėjos / KRD inf. - Iliustr. // Kauno diena. - 2018, lapkr. 5, p. 16. Apie organizacijos „Kaunas 2022“ kvietimu asociacijos „Kūrybinės jungtys“ surengtus kūrybingumo mokymus pakaunės kultūros centrų darbuotojams, kuriuose buvo mokomasi pažinti bendruomenių poreikius ir pagal juos išgryninti kultūrinių projektų įdėjas.

Moksleiviai priima miesto ateities iššūkius / „Santakos“ inf. // Kauno diena. - 2018, spal. 26, priedas „Santaka“, p. 5. Apie projekto „Kaunas 2022“ programos „Kylantis Kaunas“ kūrėjų siūlymą Kauno ir Kauno rajono moksleiviams įsitraukti į kultūros sostinės programos kūrimą ir įveikti „Kauno iššūkį“. 

Kultūros sostinė brandina bendruomenes / „Santakos“ inf. // Kauno diena. - 2018, rugpj. 10, priedas „Santaka“, p. 5. Apie Kauno miesto ir rajono bendruomenėms stiprinti skirtus festivalio „Fluxus labas!“ ir Kiemų festivalio renginius.

Kultūros sostinės naujienos sklis plačiau / Edita Radzevičiūtė. – Iliustr. // Kauno diena. – ISSN 1392-7639. – 2018, vas. 15, p. 4. Programos "Kaunas - Europos kultūros sostinė 2022" (KEKS) rengėjai pasirašė bendradarbiavimo sutartį su nacionaliniu transliuotoju Lietuvos radiju ir televizija (LRT); pateikiami LRT generalinio direktoriaus A. Siaurusevičiaus, "KEKS 2022" vadovės V. Vitkienės, Kauno miesto ir rajono merų V. Matijošaičio ir V. Makūno komentarai.

Kauno rajonas spaudoje - Lietuvos 100-metis

2019 

Valstybės gimtadienis Raudondvaryje jau tapo tarptautinis / Vilma Kasperavičienė. – Iliustr. // Kauno diena. – ISSN 1392-7639. – 2019, liep. 8, p. 9–11. Apie Valstybės dienos paminėjimo renginius Raudondvario dvare, Kauno rajono savivaldybės apdovanojimų įteikimo iškilmes, laureatus.


Lietuvos gimtadienis – keliaujant per keturias epochas / KRD inf. – Iliustr. // Kauno diena. – ISSN 1392-7639. – 2019, liep. 1, p. 13. Apie Kauno rajono savivaldybės rengiamos Valstybės dienos šventės „Lietuva Raudondvario dvare" programą.

2018 

Žalgirio pergalės parke pagerbs signatarus / Virginija Skučaitė. - Iliustr. // Kauno diena. - 2018, liep. 28, p. 8. „Žalgirio pergalės parko“ visuomeninio klubo prašymas finansiškai paremti projektą „1918 m. Vasario 16-osios akto signatarų įamžinimas Žalgirio pergalės parke“; su papildomu straipsneliu „Parko istorija“.

Šimtmečiui - šimtas aitvarų. – Iliustr. // Ūkininko patarėjas. – ISSN 1392-2769. – 2018, geg. 15, p. 14.
Informuojama, kad savaitgalį Kauno r. Zapyškyje, ant Nemuno kranto vyko tradicinis festivalis "Tarp žemės ir dangaus", pagrindinis šventės akcentas - akcija "Šimtas aitvarų Lietuvos 100-mečiui" (parengta pagal KRS inf.).

Kaunas skelbia „Like Bike 100 000 km iššūkį“. – Iliustr. – Ryšių su visuomene skyriaus informacija // Kauno diena. – ISSN 1392-7639. – 2018, bal. 27, p. 4.Apie Kauno miesto savivaldybės kartu su partneriais skelbiamą visą gegužės mėnesį vyksiantį iššūkį – per mėnesį dviračiais įveikti 100 tūkst. km, dedikuotą Valstybės atkūrimo šimtmečiui.

Pasaulio čempiono patarimai / KRD inf. – Iliustr. // Kauno diena. – ISSN 1392-7639. – 2018, liep. 2, p. 16.
Minint Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį, Kauno rajone jau 21-ą kartą surengtos Neįgaliųjų sporto žaidynės, kurių dalyviai išgirdo 100 sėkmės istorijų.

Vasario 16-oji - su garbės ženklų laureatais ir degančia instaliacija / Vaida Milkova. – Iliustr. // Kauno diena. – ISSN 1392-7639. – 2018, vas. 19, p. 11-13.Apie Lietuvos valstybės 100-mečio minėjimą Raudondvario dvare; pateikiami Kauno rajono mero V. Makūno, Kauno rajono garbės ženklo laureatų - krepšinio trenerio V. Garasto, kardiochirurgo R. Benečio, etnografės J.Balnytės, labdaros ir paramos fondo "Nemuno krašto vaikai" direktorės V. Rainienės, bendrovės "Klasmann-Deilmann Ežerėlis" vadovo G. Kavaliausko, Kovo 11-osios akto signataro kraštiečio L. Milčiaus - pasisakymai.

Valstybės atkūrimo šimtmečiui 100 kartų kėlė svarsčius. – Iliustr. – KRD inf. // Kauno diena. – 2018, vas. 12, p. 15.Apie Kauno rajono savivaldybės salėje surengtą devynių garsių svarsčių kilnotojų akciją "100 pakėlimų atkurtai Lietuvai".