Pradinis Kraštotyra Straipsniai

Kraštotyra

Marcinkienė Jadvyga

doc20210210162941 page-0001

GYDYTOJA 

Gimė 1927 m. sausio 10 d., Leopoldavo k., Plungės r.

1932–1938 m. mokėsi Tverų (Plungės r.) prad. mokykloje, 1939–1944m. – Telšių gimnazijoje, 1944–1945m. – Telšių mokytojų seminarijoje, 1945–1947m. – Vilniaus akušerių felčerių m-kloje, 1947–1950 m. ir 1957–1960 m. – studijavo Kauno medicinos institute.  Dirbo 1950–1954m. – Nemakščių (Raseinių r.) ambulatorijos akušere, 1954–1956 m. - Adakavo (Tauragės r.) 8-metės mokyklos mokytoja, 1960–1961m. – Vidiškių (Ukmergės r.) ambulatorijos vedėja, 1961–1997 m. –  Garliavos (Kauno r.) poliklinikos gydytoja.  Gydytoja nuo 1957 m. gyvena Garliavoje ir 1997–2006 m. dirbo VŠĮ Garliavos ligoninės Rentgeno kabineto vedėja, rentgenodiagnostike. Darbe gydytoja pasižymėjo puikiomis medicininėmis žiniomis. Ji buvo uoli švietėja, važinėjo po kolūkius, darbovietes, skaitydavo sanitarinio švietimo paskaitas. Paskaitos baigdavosi litaratūriniais vakarais. Kalbėdavo apie knygas, deklamuodavo eiles. Literatūra jai visuomet buvo gyvenimo kelrodis. Aktyviai dalyvavo „Garliaviečių klubo“, veikusio Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje, veikloje. 

2007 m. suteiktas nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas ir apdovanota nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės ženklu.

Lit.: "Kas yra kas Kauno apskrityje 1999".- Kaunas, 1999.- P. 291.

Nuotr. iš asmeninio archyvo

Krupavičius Mykolas

Mykolas Krupavičius in 19301933 1

PRELATAS,LIETUVOS STEIGIAMOJO SEIMO NARYS,VISUOMENĖS VEIKĖJAS

Gimė 1885 m. spalio mėn. 1 d. Balbieriškyje, Marijampolės apskr.

1897 m. baigė Igliškėlių pradžios mokyklą ir 1900 m. įstojo į Veiverių mokytojų seminariją, kurią baigė 1905 m. 1905–1907 m. mokytojavo Penchratkoje, vėliau Rutkuose (Lenkija, Lomžos gubernija), 1907–1908 m. – Papilėje. 1908 m. įstojo į Seinų kunigų seminariją. Ją baigęs 1913 m. įstojo į Petrapilio dvasinę akademiją, kurią baigė 1916 m. 1914 m. birželio 13 d. vyskupo Ciepliako įšventintas į kunigus. 1917 m. paskirtas gimnazijos kapelionu Voroneže. Tais pačiais metais įkūrė Krikščionių demokratų partiją. 1918 m. gegužę grįžo į Lietuvą. Išrinktas 1918 m. gruodžio 1 d. sudarytos Žemės reformos komisijos pirmininku. 1919–1923 m. Lietuvos krikščionių demokratų partijos Centro komiteto pirmininkas. 1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamojo Seimo atstovas nuo Lietuvos krikščionių demokratų partijos. 1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d. Pirmojo Seimo, 1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 2 d. Antrojo Seimo, 1926 m. birželio 2 d. – 1927 m. balandžio 12 d. Trečiojo Seimo atstovas. 1923–1926 m. – žemės ūkio ministras.1927–1927 m. Lilyje ir Tulūzoje studijavo sociologiją, ekonomiką, teisę ir žurnalistiką. 1930–1931 m. Garliavos vikaras, 1931–1933 m. profesoriavo Vilkaviškio kunigų seminarijoje. 1933–1935 m. Veiverių klebonas, 1935–1942 m. – Kalvarijos klebonas ir dekanas.1942 m. gruodžio 5 d. suimtas gestapo. Devynis mėnesius kalėjo Eitkūnuose ir Tilžėje, 1943 m. internuotas Regensburgo karmelitų vienuolyne. 1945 m. išlaisvintas JAV kariuomenės. Gyveno Vokietijoje, 1956 m. persikėlė į JAV. 1945–1955 m. – Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininkas. 1948 m. pakeltas į prelatus.

Mirė 1970 m. gruodžio mėn. 4 d. Čikagoje, JAV. ( palaikai 2006 m. spalio 23 d. perlaidoti į Kauno  Kristaus Prisikėlimo bažnyčią).

Lit. ir nuotr.: http://lt.wikipedia.org/wiki/Mykolas_Krupavi%C4%8Dius

Jankauskas Juozas

1583140125 2 FT0 juozapas jankauskas


KARO LAKŪNAS, LF KARINIO PADALINIO „KĘSTUTIS“ GENERALINIO ŠTABO VIRŠININKAS, PULKININKAS LEITENANTAS, POLITINIS VEIKĖJAS, REZISTENTAS

Gimė 1900 m. kovo 4 d. Jaupėnuose, Rietavo valsč., Telšių apskr.
1912–1914 m. mokėsi Palangos gimnazijoje, baigė šešias klases. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui 1914 m. pasitraukė Rusiją, mokslą tęsė ir gyveno Saratove, Voroneže, Bobruiske ir Pskove. Baigęs šešias klases, ir prasidėjus perversmui Rusijoje, 1918 m. grįžo į Lietuvą ir apsigyvenoKaune. Tais pačiais metais įstojo į Kauno kunigų seminariją. Joje jis mokėsi tik metus ir kai suprato, kad neturi būti pašaukimo būti kunigu, iš jos pasitraukė. 1919 m. birželio 20 d. mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę ir paskirtas į Vilniaus atskirojo bataliono mokomąją kuopą. Tais pačiais metais paskirtas Kauno karo komendantūros raštininku. 1920 m. lapkričio 15 d. grįžo į kariuomenę ir įstojo į Karo mokyklą, kurią baigė 1921 m. gruodžio 18 d., suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis. 1922 m. rugsėjo 25 d. perkeltas į Karo mokyklą, paskirtas būrio vadu. 1923 m.sausio 9–22 d. dalyvavo Klaipėdos sukilime. Apdovanotas Klaipėdos išvadavimo medaliu. 1923m. liepos 16 – rugpjūčio 4 d. laikinai ėjo Karo mokyklos adjutanto pareigas. 1928 m. gavo karo lakūno vardą. 1937 m. baigė Generalinio štabo akademiją Prahoje.Sovietams okupavus Lietuvą 1940 m. gruodžio 31 d. iš kariuomenės buvo atleistas. Birželio sukilime vadovavo sukilėlių būriui Kaune, dirbo LAF'o Organizaciniame skyriuje. 1941 m. rugsėjo 15 d. pasirašė LAF'o memorandumą.Įsikūrus Lietuvių frontui, dalyvavo jo vadovaujančioje grandyje, vėliau tapo Tautos Tarybos nariu. Organizavus karinį LF padalinį „Kęstutis“, nuo 1943 m. pradžios dirbo jo vyriausiojo štabo viršininku. Jam vadovaujant buvo įkurta mobilizacinio plano grupė, rengusi mobilizacinį planą, kuris vėliau tapo pagrindu siekiant atkurti Lietuvos kariuomenę. Organizavus Vietinę rinktinę,1944 m. kovo 27 d. – gegužės 15 d. dirbo VR štabo trečiajame skyriuje. Vadovaujant Juozui Jankauskui „Kęstučio“ vyriausiajame štabe buvo parengta instrukcija „Kęstučio“ nariams sovietų reokupacijos atveju. Trakiantis vokiečiams, 1944 m. rugpjūčio mėnesį Rietave organizavo pasitarimą dėl LF strategijos sovietinės reokupacijos metu, kuriame buvo apsispręsta tausoti žmogiškuosius išteklius; nutarta nejungti „Kęstučio“ su Lietuvos laisvės armija.Antrosios sovietų okupacijos laikotarpiu iš Lietuvos nepasitraukė ir tęsė pasipriešinimo veiklą. Dėl to 1953 m. vasario 3 d. suimtas ir nuteistas kalėti 25 metus; po Stalino mirties ši bausmė kaip politiniam kaliniui sumažinta iki 10 metų.

Mirė 1967 m. rugpjūčio 3 d. Jonučiuose, Garliavoje. Palaidotas greta žmonos, buvusios Karo ligoninės vyr. medicinos sesers tėviškėje Garliavoje, Jonučių kapinėse.

Lit. ir nuotr.: http://www.plienosparnai.lt/page.php?339

Ivanauskas Arūnas

Gydytojas

Gimė 1961 m. liepos 27 d., Skaudvilėje, Tauragės r.

Skaityti

Girniuvienė-Barštytė Violeta

Prancūzų kalbos dėstytoja Vytauto Didžiojo universitete Kaune. 

Gimė 1947 m. birželio 20d. Vandžiogaloje, Kauno r. 

Skaityti

Gudžius Andrius

Sportininkas, disko metikas

Gimė 1991 m. vasario 14 d., PadauguvojeKauno r.

Skaityti

Girnius Juozas

VISUOMENĖS VEIKEJAS

Gimė 1876 m. vasario 16 d., Pavytės k., Garliavos valsč, Kauno apskr.

1886-1889 m. baigė pradžios mokyklą, vėliau mokėsi privačiai. Nuo 1904 m. dirbo
ž. ū. kredito ir vartotojų organizacijoje.1905 m. – Didžiojo Lietuvių Seimo Vilniuje dalyvis.
1906 m. – pirmosios Rusijoje Dūmos atstovas.Priklausė lietuvių frakcijai.1918-1919 m. - Garliavos valsčiaus viršaitis ir Kauno apskr. komiteto narys.
Bendradarbiavo “Vilniaus žiniose”, “Lietuvos ūkininke”, “Tautos balse”, “Žemdirbių kalendoriuje”, “Lietuvos žiniose”.

Lit.: https://lt.wikipedia.org/wiki/Juozas_Girnius

Čebelytė Ona

555645

GAILESTINGOJI MEDICINOS SESUO

Kauno karo ligoninės vyriausioji medicinos sesuo Ona Čebelytė-Jankauskienė, pirmoji Lietuvoje už išskirtinius nuopelnus gelbstint karius Pirmojo pasaulinio karo metais, apdovanota gailestingųjų seserų aukščiausiuoju apdovanojimu – Tarptautinio Raudonojo kryžiaus Florence Nightingale medaliu,1927 m.

Gimė 1894 m. gruodžio 31 d. Garliavoje, Kauno rajone.
Baigė carinę Garliavos pradžios mokyklą, 1915 m. Kaune baigė Nikolajaus gailestingųjų seserų bendruomenės kursus.dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą dirbo gailestingąja sesele Kauno karo ligoninėje. Lietuvių medikų tuo metu joje nebuvo daug: gydytojais dirbo Rokas Šliūpas, Jurgis Alekna, Julija Damijonaitienė. Pirmojo pasaulinio karo metu gelbėjo sužeistuosius mūšiuose. Frontui slenkant Kėdainių, Rygos, Novgorodo, Pskovo link, ji ėjo kartu su kariais. Rusijos carienė Aleksandra už pasiaukojamą darbą slaugant karius apdovanojo ją asmenine atminimo dovana – sidabriniu antpirščiu su brangakmeniais.
1918 m. grįžo į Lietuvą. 1918–1920 m. dirbo Kauno miesto, 1920–1930 m. – Kauno Karo ligoninėje; 1922–1930 m. – vyriausioji gailestingoji sesuo. Dirbdama Kauno karo ligoninėje susidūrė su daugeliu garsių Lietuvos žmonių. Ji slaugė ir prižiūrėjo daktarą Joną Basanavičių, generolą Vytautą Nagevičių. Čia susipažino su Lietuvos aviacijos kapitonu, lakūnu Juozu Jankausku ir 1930 m. su juo susituokė. 1931 m. susilaukė sūnaus Juozo.

Apdovanojimai:
Pirmoji Lietuvoje apdovanota gailestingųjų seserų aukščiausiuoju apdovanojimu – Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Florence Nightingale medaliu (1927; iš viso medaliu apdovanotos 3 lietuvės). Vyčio Kryžiaus 1 laipsnio ordinas (1926).

Mirė 1972 m. sausio 15 d. Palaidota Jonučių kapinėse garliavoje.


Lit.: Garliava: laikas ir žmonės : monografija / Inga Stepukonienė ; Pasaulio lietuvių centras. - Kaunas : Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 2016. - 1008 p. : iliustr.

Nuotr.: https://www.pinterest.com/pin/334533078574528752/


Chmielevskis Aleksandras

Chmielevskis

1963 m. SUKILIMO DALYVIS

Gimė 1814 m. lapkričio 29 d. Daubališkiuose, Bubių vals., Šiaulių apskr.
1830 m. baigė Kražių gimnaziją sidabro medaliu. 1831 m. dalyvavo sukilime S.Stanevičiaus būryje. Po sukilimo represijų išvengė. Mokslui pinigų neturėjo. Gavo tarnybą Šiaulių bajorų vado sekretoriumi; Vilniaus gubernijos teismo sekretoriumi. 1842 m. Vilniaus generalinio gubernatoriaus sekretoriumi, jo valdininku ypatingiems reikalams. 1855 m. Kauno bajorų išrinktas Kauno gubernijos teismo civilinių rūmų pirmininku. Dalyvavo baudžiavos naikinimo akcijoje drauge su Burba, Geištaru, Gružausku, Jančevskiu.
1863 m. susidarius sukilimo vadovybei Geištauto pristatytas Kauno gubernijos vaivada. Jis rūpinosi ginklu pristatymu iš Belgijos ir ginklų sandėlio įrengimu prie Kėdainių. 1863 – 1864 m. buvo rusų įtartas ir ištremtas į Orenburgo guberniją. Iš ten grąžintas į Vilnių tardymui. Tada nuteistas 10 metų ir ištremtas į Tomską. 1873 m. jam buvo leista apsigyventi Varšuvoje, o 1878 m. apsigyveno Kauno gubernijoje Borke ( Vandžiogalos valsčiuje), žmonos Joanos Juškevičiūtės dvarelyje, kur gyveno 10 metų.
Jis bendradarbiavo leidžiant lenkų kalba “Visuotinę enciklopediją”, rašė į spaudą. Buvo išleistas poemėlių ciklas “Prakeiksmai Ganytojams”.
Palaidotas Vandžiogalos kapinėse prie bažnyčios. Šalia yra centrinė Vandžiogalos miestelio aikštė, kuriai norima suteikti A. Chmielevskio vardą.
Mirė 1882 m. balandžio 13 d. Borko dvarelyje.

Lit.: 

Lietuvių enciklopedija / [redakcija: Vaclovas Biržiška - vyriausias redaktorius … et al. ; redakcinė komisija: Jonas Balkūnas, Mykolas Biržiška, J. Kaminskas … et al.]. - Boston (Mass.) : Lietuvių enciklopedijos l-kla (J. Kapočius), 1953-1985. - 37 t. : iliustr.

Nuotr.http://inx.lv/RhGw
T. 3

Beržinskas Viktoras

beržinskas

POLITINIS IR VISUOMENĖS VEIKĖJAS

Gimė 1874m. lapkričio 10 d. Pakapurnių kaime, Raseinių apskrityje

Mokėsi šaltkalvio amato Raseiniuose, 1897 m. gyvendamas Rygoje lankė rusų šventadieninius kursus suaugusiesiems. Priklausė įvairioms draugijoms, bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje. 1915 m. persikėlė į Maskvą, dirbo pabėgėlių komitetuose. 1919 m. grįžo į Lietuvą, vertėsi mechaniko profesija. Taip pačiais metais įsitraukė į Lietuvos darbo federacijos (LDF) organizavimo reikalus. 1920 m. išrinktas Kauno šv. Juozapo darbininkų draugijos pirmininku (pirmininkavo iki 1922 03). Steigiamojo Seimo (1920 04 15 - 1922 11 13) narys. Į Steigiamąjį Seimą išrinktas II (Kauno) rinkimų apygardoje, pagal LDF sąrašą. Priklausė LDF, kuri įėjo į Lietuvos krikščionių demokratų partijos bloką. 1921 03 15 – 1921 11 25 dirbo Steigiamojo Seimo Darbo ir socialinės apsaugos komisijoje. 1921–1931 m. Kauno miesto tarybos narys. I Seimo (1922 11 13 – 1923 03 13) ir II Seimo (1923 06 05 – 1926 06 02) narys. 1947-02-11 sovietų saugumo suimtas ir kalintas Kauno MGB vidaus kalėjime (Kauno sunkiųjų darbų kalėjimas). Po kankinimų paguldytas į igoninę, kur 1947-03-11/13? mirė. Jo palaidojimo vieta nežinoma. (Viktoro Beržinsko gimimo ir mirties datos įvairiuose istoriniuose šaltiniuose pateikiamos skirtingai).  Jo buvusios sodybos vietoje Didvyrių km., Raudondvario sen.  1999 m. birželio 19 d. pastatytas ąžuolinis stogastulpis. Autorius-skulptorius Kazimieras Švažas.
Mirė 1947 m. kovo 13 d. Kaune.

Lit.: https://www.krs.lt/savivaldybe/rajonas/kulturos-paveldas/lietuvos-politinio-ir-visuomen%C4%97s-veik%C4%97jo-viktoro-ber%C5%BEinsko-sodybos-vieta/

Nuotr.: http://manoraseiniai.lt/naujiena/steigiamojo-seimo-narys-viktoras-berzinskas