Pradinis Kraštotyra Straipsniai

Kraštotyra

Milčius Leonas

Milcius

LR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS AKTO DĖL LIETUVOS NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBĖS ATSTATYMO SIGNATARAS

Gimė 1942 m. gruodžio mėn. 11 d. Kluoniškių k., Kauno r.

1949-1956 m. mokėsi Zapyškio 7-metėje mokykloje,1960m. baigė Ežerėlio mokyklą. 1965m. baigė LŽŪA Mechanizacijos fakultetą ir pradėjo dirbti Joniškėlio žemės ūkio technikumo dėstytoju. 1965-1990 ir 1997-2000 m. buvo Lietuvos žemės ūkio mechanizacijos ir elektrifikacijos mokslinio tyrimo instituto aspirantas, dirbo šio instituto jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu, Projektavimo-konstravimo biuro skyriaus, o vėliau ir biuro vedėju. 1973 m. parengė ir apgynė disertacija technikos mokslo kandidato vardui gauti, kuris 1993 m. nostrifikuotas į technikos mokslu daktaro laipsnį. 1990 m. buvo išrinktas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą, o 1992 m. -į Lietuvos Respublikos Seimą. Yra Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990-1991 m. dirbo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Mokslo ir mokymo departamento direktoriumi, 2001-2004 m. - Darbo ekonomikos ir mokymo metodikos tarnybos direktoriumi.
2002 m. išleido publicistikos knygą „Darbų ir laiko tėkmėje", 2005 m. - eiliuotą knygele „Sausio naktis", 2007 m. - eilėraščiu rinkinį „Sapnu vyšnia", eilėraščių rinkinius „Žemės ir laiko spalvos", 2012 m., „Rudens žydėjimas“, 2015 m., „Prie Nemuno, Neries, Nevėžio...“, 2018 m. 
Eilėraščius spausdino laikraščiuose „Dirva" (JAV), „Naujos tėviškės žinios" (Kauno r.), skelbė kūrėju interneto svetainėje „Žalia žolė" ir kt.

Daugiau: https://www.lrs.lt/datos/kovo11/signatarai/

Nuotr. iš http://tiny.lt/epw35ep

Morkūnas Romas

Sportininkas ( skraidyklių ir parasparnių sportas)

Gimė 1952 m. spalio 28 d., Vilkijoje, Kauno r.

Skaityti

Mašanauskas Ksaveras

K.Masanauskas22

LIETUVOS KARIUOMENĖS VYTAUTO DIDŽIOJO KARININKŲ KURSŲ LEKTORIUS PLK. LTN.

Gimė 1894 m. Dievogalos k., Garliavos vlsč., Kauno apskr.
Studijas pradėjo 1916 m.Varšuvos Veterinarijos institute. 1918 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę. Krašto apsaugos ministerija pasiuntė mokytis į Tartu universitetą, kurį baigė 1923 m. ir pradėjo dirbti veterinarijos gydytoju Lietuvos kariuomenėje. Dėstė veterinariją Karo mokykloje. 1936 m. dėstė Kauno Veterinarijos akademijoje arklių kaustymo ir kanopų ligų mokslą. 1941 m. ištremtas į Sibirą.
Darbai:“Arklių kaustymo vadovėlis”, 1934 m.  Mirė 1962 m. Kaune

Nuotr. iš http://tiny.lt/bemb85f

Marcinkienė Jadvyga

doc20210210162941 page-0001

GYDYTOJA 

Gimė 1927 m. sausio 10 d., Leopoldavo k., Plungės r.

1932–1938 m. mokėsi Tverų (Plungės r.) prad. mokykloje, 1939–1944m. – Telšių gimnazijoje, 1944–1945m. – Telšių mokytojų seminarijoje, 1945–1947m. – Vilniaus akušerių felčerių m-kloje, 1947–1950 m. ir 1957–1960 m. – studijavo Kauno medicinos institute.  Dirbo 1950–1954m. – Nemakščių (Raseinių r.) ambulatorijos akušere, 1954–1956 m. - Adakavo (Tauragės r.) 8-metės mokyklos mokytoja, 1960–1961m. – Vidiškių (Ukmergės r.) ambulatorijos vedėja, 1961–1997 m. –  Garliavos (Kauno r.) poliklinikos gydytoja.  Gydytoja nuo 1957 m. gyvena Garliavoje ir 1997–2006 m. dirbo VŠĮ Garliavos ligoninės Rentgeno kabineto vedėja, rentgenodiagnostike. Darbe gydytoja pasižymėjo puikiomis medicininėmis žiniomis. Ji buvo uoli švietėja, važinėjo po kolūkius, darbovietes, skaitydavo sanitarinio švietimo paskaitas. Paskaitos baigdavosi litaratūriniais vakarais. Kalbėdavo apie knygas, deklamuodavo eiles. Literatūra jai visuomet buvo gyvenimo kelrodis. Aktyviai dalyvavo „Garliaviečių klubo“, veikusio Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje, veikloje. 

2007 m. suteiktas nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas ir apdovanota nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės ženklu.

Lit.: "Kas yra kas Kauno apskrityje 1999".- Kaunas, 1999.- P. 291.

Nuotr. iš asmeninio archyvo

Krupavičius Mykolas

Mykolas Krupavičius in 19301933 1

PRELATAS,LIETUVOS STEIGIAMOJO SEIMO NARYS,VISUOMENĖS VEIKĖJAS

Gimė 1885 m. spalio mėn. 1 d. Balbieriškyje, Marijampolės apskr.

1897 m. baigė Igliškėlių pradžios mokyklą ir 1900 m. įstojo į Veiverių mokytojų seminariją, kurią baigė 1905 m. 1905–1907 m. mokytojavo Penchratkoje, vėliau Rutkuose (Lenkija, Lomžos gubernija), 1907–1908 m. – Papilėje. 1908 m. įstojo į Seinų kunigų seminariją. Ją baigęs 1913 m. įstojo į Petrapilio dvasinę akademiją, kurią baigė 1916 m. 1914 m. birželio 13 d. vyskupo Ciepliako įšventintas į kunigus. 1917 m. paskirtas gimnazijos kapelionu Voroneže. Tais pačiais metais įkūrė Krikščionių demokratų partiją. 1918 m. gegužę grįžo į Lietuvą. Išrinktas 1918 m. gruodžio 1 d. sudarytos Žemės reformos komisijos pirmininku. 1919–1923 m. Lietuvos krikščionių demokratų partijos Centro komiteto pirmininkas. 1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamojo Seimo atstovas nuo Lietuvos krikščionių demokratų partijos. 1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d. Pirmojo Seimo, 1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 2 d. Antrojo Seimo, 1926 m. birželio 2 d. – 1927 m. balandžio 12 d. Trečiojo Seimo atstovas. 1923–1926 m. – žemės ūkio ministras.1927–1927 m. Lilyje ir Tulūzoje studijavo sociologiją, ekonomiką, teisę ir žurnalistiką. 1930–1931 m. Garliavos vikaras, 1931–1933 m. profesoriavo Vilkaviškio kunigų seminarijoje. 1933–1935 m. Veiverių klebonas, 1935–1942 m. – Kalvarijos klebonas ir dekanas.1942 m. gruodžio 5 d. suimtas gestapo. Devynis mėnesius kalėjo Eitkūnuose ir Tilžėje, 1943 m. internuotas Regensburgo karmelitų vienuolyne. 1945 m. išlaisvintas JAV kariuomenės. Gyveno Vokietijoje, 1956 m. persikėlė į JAV. 1945–1955 m. – Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininkas. 1948 m. pakeltas į prelatus.

Mirė 1970 m. gruodžio mėn. 4 d. Čikagoje, JAV. ( palaikai 2006 m. spalio 23 d. perlaidoti į Kauno  Kristaus Prisikėlimo bažnyčią).

Lit. ir nuotr.: http://lt.wikipedia.org/wiki/Mykolas_Krupavi%C4%8Dius

Jankauskas Juozas

1583140125 2 FT0 juozapas jankauskas


KARO LAKŪNAS, LF KARINIO PADALINIO „KĘSTUTIS“ GENERALINIO ŠTABO VIRŠININKAS, PULKININKAS LEITENANTAS, POLITINIS VEIKĖJAS, REZISTENTAS

Gimė 1900 m. kovo 4 d. Jaupėnuose, Rietavo valsč., Telšių apskr.
1912–1914 m. mokėsi Palangos gimnazijoje, baigė šešias klases. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui 1914 m. pasitraukė Rusiją, mokslą tęsė ir gyveno Saratove, Voroneže, Bobruiske ir Pskove. Baigęs šešias klases, ir prasidėjus perversmui Rusijoje, 1918 m. grįžo į Lietuvą ir apsigyvenoKaune. Tais pačiais metais įstojo į Kauno kunigų seminariją. Joje jis mokėsi tik metus ir kai suprato, kad neturi būti pašaukimo būti kunigu, iš jos pasitraukė. 1919 m. birželio 20 d. mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę ir paskirtas į Vilniaus atskirojo bataliono mokomąją kuopą. Tais pačiais metais paskirtas Kauno karo komendantūros raštininku. 1920 m. lapkričio 15 d. grįžo į kariuomenę ir įstojo į Karo mokyklą, kurią baigė 1921 m. gruodžio 18 d., suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis. 1922 m. rugsėjo 25 d. perkeltas į Karo mokyklą, paskirtas būrio vadu. 1923 m.sausio 9–22 d. dalyvavo Klaipėdos sukilime. Apdovanotas Klaipėdos išvadavimo medaliu. 1923m. liepos 16 – rugpjūčio 4 d. laikinai ėjo Karo mokyklos adjutanto pareigas. 1928 m. gavo karo lakūno vardą. 1937 m. baigė Generalinio štabo akademiją Prahoje.Sovietams okupavus Lietuvą 1940 m. gruodžio 31 d. iš kariuomenės buvo atleistas. Birželio sukilime vadovavo sukilėlių būriui Kaune, dirbo LAF'o Organizaciniame skyriuje. 1941 m. rugsėjo 15 d. pasirašė LAF'o memorandumą.Įsikūrus Lietuvių frontui, dalyvavo jo vadovaujančioje grandyje, vėliau tapo Tautos Tarybos nariu. Organizavus karinį LF padalinį „Kęstutis“, nuo 1943 m. pradžios dirbo jo vyriausiojo štabo viršininku. Jam vadovaujant buvo įkurta mobilizacinio plano grupė, rengusi mobilizacinį planą, kuris vėliau tapo pagrindu siekiant atkurti Lietuvos kariuomenę. Organizavus Vietinę rinktinę,1944 m. kovo 27 d. – gegužės 15 d. dirbo VR štabo trečiajame skyriuje. Vadovaujant Juozui Jankauskui „Kęstučio“ vyriausiajame štabe buvo parengta instrukcija „Kęstučio“ nariams sovietų reokupacijos atveju. Trakiantis vokiečiams, 1944 m. rugpjūčio mėnesį Rietave organizavo pasitarimą dėl LF strategijos sovietinės reokupacijos metu, kuriame buvo apsispręsta tausoti žmogiškuosius išteklius; nutarta nejungti „Kęstučio“ su Lietuvos laisvės armija.Antrosios sovietų okupacijos laikotarpiu iš Lietuvos nepasitraukė ir tęsė pasipriešinimo veiklą. Dėl to 1953 m. vasario 3 d. suimtas ir nuteistas kalėti 25 metus; po Stalino mirties ši bausmė kaip politiniam kaliniui sumažinta iki 10 metų.

Mirė 1967 m. rugpjūčio 3 d. Jonučiuose, Garliavoje. Palaidotas greta žmonos, buvusios Karo ligoninės vyr. medicinos sesers tėviškėje Garliavoje, Jonučių kapinėse.

Lit. ir nuotr.: http://www.plienosparnai.lt/page.php?339

Ivanauskas Arūnas

Gydytojas

Gimė 1961 m. liepos 27 d., Skaudvilėje, Tauragės r.

Skaityti

Girniuvienė-Barštytė Violeta

Prancūzų kalbos dėstytoja Vytauto Didžiojo universitete Kaune. 

Gimė 1947 m. birželio 20d. Vandžiogaloje, Kauno r. 

Skaityti

Gudžius Andrius

Sportininkas, disko metikas

Gimė 1991 m. vasario 14 d., PadauguvojeKauno r.

Skaityti

Girnius Juozas

VISUOMENĖS VEIKEJAS

Gimė 1876 m. vasario 16 d., Pavytės k., Garliavos valsč, Kauno apskr.

1886-1889 m. baigė pradžios mokyklą, vėliau mokėsi privačiai. Nuo 1904 m. dirbo
ž. ū. kredito ir vartotojų organizacijoje.1905 m. – Didžiojo Lietuvių Seimo Vilniuje dalyvis.
1906 m. – pirmosios Rusijoje Dūmos atstovas.Priklausė lietuvių frakcijai.1918-1919 m. - Garliavos valsčiaus viršaitis ir Kauno apskr. komiteto narys.
Bendradarbiavo “Vilniaus žiniose”, “Lietuvos ūkininke”, “Tautos balse”, “Žemdirbių kalendoriuje”, “Lietuvos žiniose”.

Lit.: https://lt.wikipedia.org/wiki/Juozas_Girnius