Pradinis Kraštotyra Straipsniai

Kraštotyra

Baltrušaitis Jonas

Gimė 1858 m.  gruodžio 26 d. 

Skaityti

Baltrus Sutkus

KNYGNEŠYS

Gimė apie 1863 m.

„Eina ir lieka pėdos gilios
Ir jų neužsnigt.
Smagu po gimtą žemę vaikščiot
Ir pėdsakus palikt...“ (J.Marcinkevičius)

Gimė 1863 m. Riogliškių km, ūkininkų šeimoje. Vaikystėje lankė Zapyškio pradinę mokyklą. Mėgo skaityti knygas, domėjosi gimtojo krašto istorine praeitimi. Buvo gabus, mokėjo keletą kalbų.
Spaudos draudimo metais B. Sutkus bendravo su vietiniais knygnešiais, iš jų gautas knygas ir laikraščius platindavo gyventojams.
Artimi ryšiai jį siejo su Vincu Kudirka. Būsimasis daktaras vasarą gyveno pas dėdę kleboną Jurgį Kolytą. B. Sutkus tapo tikru V. Kudirkos talkininku Zapyškyje. Kadangi V. Kudirką nuolat sekė caro žandarai, klebonas J. Kolyta prašė sūnėno nelaikyti klebonijoje draudžiamų knygų, nes žandarai jų ieškojo ne tik klebonijoje, bet ir bažnyčioje. Tačiau B. Sutkus buvo sumanus konspiratorius - mokėdavo paslėpti knygas bažnyčioje esančioje vargonų spintoje ir po laiptais.
B. Sutkus bendravo su dvarininke Marija Daukšaite-Dambravičiene. Ji nuo 1883 m. globojo studijuojantį V. Kudirką. Jos na¬muose vykdavo pasitarimai knygų platinimo klausimais. Pasitarimuose dalyvaudavo V. Kudirka ir B. Sutkus.
B. Sutkus vedė būdamas 33 metų. Turėjo12 vaikų, iš kurių išaugino aštuonis. Aktyviai rūpinosi sa¬varankiškos Lekėčių parapijos įsteigimu, dalyvavo visuomeninėie veikloje, rinko spaudos drau¬dimo laikotarpio knygas ir laik-raščius. Domėjosi muziejininkyste: buvo surinkęs nemažai titnaginių kirvukų ir senoviškų girnų kolekciją. Dalį surinktų eksponatų perduodavo į muziejus. Net Ir sulaukęs garbaus amžiaus, jei reikėdavo, B. Sutkus pėsčiomis ateidavo ir į Kauną.
Artimai bendravo su dailininku Jonu Šileika, kuris apie 1932 m. nutapė B. Sutkaus portretą. Su gamta, su gimtuoju kraštu nepertraukiamais ryšiais susietą žmogų matome šiame B. Sutkaus portrete. Orus, inteligentiško veido valstietis, buvęs knygnešys, ramus ir didingas rymo gimtojo Nemuno šlaite, prie senos liepos, kurios drevėje slėpdavo knygas.
B. Sutkus mirė 1945 m., sulaukęs 82-ejų. Palaidotas Lekėčių kapinėse.
Prosenelio knygnešio pomėgį knygai paveldėjo proanūkės Alma Ališauskaitė-Drumelienė ir Saulė Ališauskaitė-Vaidelienė.

Lit. :
Novužės krašto vaikai / Bernardas Aleknavičius, Vincentas Aleknavičius. - Marijampolė : Ramona, 1999 (Kaunas : Spindulys). - 2 t. : iliustr.. - ISBN 9986-851-27-0
[D.] 1 : XVIII-XIX a. iškilieji zanavykai. - 1999. - 243, [1] p. : iliustr., faks.. - Tiražas 1000 egz.. - ISBN 9986-851-26-2 (įr.) : 30 Lt

Ėjo vyrai nemunais [ Lekėčių miestelio gyventojų visuomeninė veikla] / Bernardas Aleknavičius.- XXI amžius, 2001, Nr. 89.
Knygnešys ir švietėjas Baltrus Sutkus / Antanas Vaičius. - Iliustr. - Iš krašto praeities // Naujos tėviškės žinios. - ISSN 1392-8686. - 2006, geg. 6, p. 6.

Balsys Mataušas

KNYGNEŠYS

Gimė 1859 m. Gaižėnų kaime, netoli Noreikiškių, Kauno rajone. Vėliau persikėlė į Virbališkių kaimą ( Kauno raj.)

Lietuviškos spaudos parsigabendavo iš Mažosios Lietuvos. Bendradarbiavo su Garliavos knygnešiu Mykolu Dževeraku.

Nuo 1931m. paskirta 30 lt. valstybinė knygnešio pensija. 

Mirė 1938 m. balandžio mėn. 12 d. Gaižėnuose

Bakanauskas Simonas

dgobj low 2884085043052917809 1

KNYGNEŠYS

Gimė 1865 m. Vanagų kaime, Ukmergės apskrityje. Buvo trobelninko sūnus, nuo 8 iki 22 tarnavo pas ūkininkus. Mokėsi batsiuvio amato.Šį darbą pradėjo dirbti pas Raudondvario valsčiuje dyvenussį dvarininką kartauską ir nuo 1889 m, apsigyveno Raudondvaryje.  Susipažino su vietiniais sielininkais, kurie jam pasiūlė užsiimti sielių plukdymu į Vokietiją. Pavasarisias ir vasaromis S.Bakanauskas išplaukdavo Nemunu į Tilšę, grįždavo - su slaptomis knygomis. Vėliau pradėjo vien tik platinti lietuvišką spaudą. Ją platino aštuoniolika  metų. Bendradarbiavo su kitais knygnešiais iš įvairių apylinkių. Teko patirti nemažai sunkių išgyvenimų, rizikuoti gyvybe.  

Mirė 1935 m.

Nuotr.:https://vdkm.limis.lt/

Antanavičius

Gyveno Vosiškiuose, Kauno r.

Skaityti

Antanavičienė

Gyveno Kriemaloje, Batniavos apyl., Kauno r.

Skaityti

Aglinskienė Liudvika


GARLIAVOS KNYGNEŠIO KAZIO AGLINSKO ŽMONA

Kazys Aglinskas Garliavos bažnyčioje 1891 m. birželio 25 (7) d. susituokė su Liudvika Nikolai. Ji gimė Balbieriškyje, tėvai – Feliksas Nikolai ir Juzefa Matuzevičiūtė; manytina, kad tėvas buvo prancūzų kilmės. Nikolai šeima buvo griežtų lietuviškų pažiūrų. Liudininkais buvo pakviesti Motiejus Holiakas (Oleka), gydytojas, gyvenantis Maskvoje, ir Tomas Ferdinandas Žilinskas iš Veiverių, ėjęs valstybės tarėjo pareigas, Veiverių mokytojų seminarijos mokytojas, didysis lietuvybės puoselėtojas. Kazimiero ir Liudvikos santuoka patvirtinta asmeniniais jų parašais.
Liudvika Aglinskienė buvo vyro bendramintė ir aktyviai įsitraukė į draudžiamos lietuviškos spaudos platinimo veiklą. Ji ne tik priiminėdavo atgabentas laikraščių ir knygų siuntas, jas slėpdavo, bet ir organizuodavo leidinių išgabenimą tolimesniais keliais, šelpė ir maitino užėjusius knygnešius. Namus ne kartą krėtė caro žandarai, ieškojo draudžiamos spaudos. Tačiau ji visuomet rasdavo būdų apsisaugoti.
Po vienos kratos praėjus kelioms dienoms, nuo žandarų sumušimo, nervinio sukrėtimo, L. Aglinskienė, būdama tik 45 metų, mirė.
Mirė 1906 m. balandžio 17 (30) d.

Lit. iš knygos Garliava. Laikas ir žmonės / I. Stepukonienė.– Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras [2016]: 1008 p.

Kviklys Algimantas

Mokslo darbuotojas, dr. ( agrariniai m.)

Gimė 1936 m. lapkričio 23 d. Rokiškyje

Skaityti

Kraštotyrininkas Antanas Vaičius

KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS VIEŠOJI BIBLIOTEKA

KRAŠTOTYROS DRAUGIJOS KAUNO RAJONO SKYRIUS

ANTANAS VAIČIUS
kraštotyrininkas


Bibliografijos rodyklė 
1963-2009


Sudarė Virginija Tamašauskienė, Antanas Vaičius

Skaityti

Garliava spaudoje

Medžiaga rinkta iš Lietuvos M.Mažvydo nacionalinės bibliotekos korteliu vaizdų katalogo, vietovardžių kartotekos. Tekstas ir aprašas netaisytas.

Bendros žinios

Kežinaitis P. Aplink Kauną, V., Mintis, 1866, G.- p. 77-79,

Kežinaitis P. Kauno apylinkės, V., Valst. polit.mokl ir.liter. l-kla,1958, G.- p. 86-87,

Kirlys J.Garliava,”Gimtinė”, 1996, p. geg . 1-31,

Lietuvių kalbos tarmės.Chrestomatija, V.1977, Garliava p. 1999,

Rudžinskas V.Dėkoju Dievui, Rudamina, 1935, Garliavos par.,p.8-11,

Stanaitis A., Adlys P.Lietuvos TSR gyventoji, V.,1973, G.- p. 64,

Semaška A.Lietuvos keliais,V., 1989, G.-p.54,

Vadovas po Lietuvą, K. 1938, G.- p. 109-110,

Skaityti