Pradinis Kraštotyra Straipsniai

Kraštotyra

Urbienė Sigita Angelė

Mokslo darbuotoja, profes. ( technologijos m.)

Gimė 1940 m. rugsėjo 22 d., Tytuvėnuose, Kelmės r.

Skaityti

Stankevičius Antanas

Mokslo darbuotojas, profes. ( chemijos m.) 

Gimė 1936 m. vasario 19 d. Dainavos k., Kauno r.

Skaityti

Šlapkauskaitė Danė

SlapkauskaiteKutraitePaiciene203

VAIKŲ FIZIATRĖ, EUCHARISTINIO JĖZAUS SESERŲ
KONGREGACIJOS VIENUOLĖ, ŠU DOCENTĖ, BIOMEDICINOS MOKSLŲ DR.

Gimė 1941 m. sausio 26 d., Tvarkiškių k., Kauno r.

1947-1951 m. mokėsi Jurginiškių pradinėje mokykloje, 1951-1954 m. – Veiverių vidurinėje mokykloje, 1954- 1958 m. – Kauno finansų technikume, Kauno komjaunimo vidurinėje mokykloje, 1960-1966 m. – studijavo KMI.
Dirbo vaikų darželio auklėtoja, 1966-1980 m. – Radviliškio tuberkuliozinio dispanserio vaikų gydytoja ftiziatre, Radviliškio centrinės ligoninės gydytoja pediatre, 1981 – 1989 m. – Tuberkuliozės MTI vyr. mokslo darb., 1989-1992 m. – Pulmonologijos ir fiziatrijos mti vyr. mokslo darb., 1985 – 1997 m. – LR SAM vyriaus. Vaikų fiziatrė, nuo 1992 m. – Pulmonologijos ir fiziatrijos centro vaikų ftiziatrė, nuo 2000 m. – vedėja, iki 2000 m. – Resp. Tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninės vaikų ftiziatrė.
Mokslinį darbą dirbo nuo 1976 m. Stažavosi Ukrainoje, Vokietijoje, Austrijoje.
Mokslinės veiklos sritys: Tuberkuliozės epidemiologija ir jos ryšys su socialiniais ir gamtiniais faktoriais. Dėstomi kursai: Anatomija, Fiziologija, Gerontologija, Žmogaus fiziologija ir higiena, Dvasinė sveikata
Parengė ir išleido monografiją „Vaikų tuberkuliozė", 1997 m. bei daug mokslinių straipsnių.

Lit.:Kas yra kas Lietuvoje. Švietimas ir studijos / [vyriausioji redaktorė Vaidonė Tamošiūnaitė]. - Kaunas : Neolitas, 2007 (Kaunas : Aušra). – p. 610.
Nuotr.http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2010/05/21/gkras_02.html

Šarauskienė Diana

Mokslo darbuotoja, dr. ( geografijos m.)

Gimė 1972 m. gegužės 4 d. Kaune

Skaityti

Šakočius Alvydas

Mokslo darbuotojas, (socialiniai m.)

LTU Policijos fakulteto Policijos teisės katedros vedėjas, KTU Socialinių mokslų fakulteto Viešojo administravimo katedros docentas, Tarptautinės policijos asociacijos, Lietuvai pagražinti draugijos narys

Gimė 1961 m. sausio 26 d. Girininkų k., Kauno r. Mokėsi Girininkų 8-metėje mokykloje, Kauno 13-oje vid. m-kloje, 1983-1987 m. studijavo TSRS VRM Minsko aukštesniosios m-klos Vilniaus fak., 1993-1997 m.- LPA doktorantūroje.

Skaityti

Sunelaitis Sigitas

Mokslo darbuotojas, (humanitariniai m.).

VU Kultūros centro vedėjas, VU reikalų valdytojas.

Gimė 1946 m. liepos 5 d., Vilkijoje, Kauno r.

Skaityti

Staniulis Juozas Benediktas

staniulis

BIOLOGAS, FITOVIRUSOLOGAS. HABIL. DR. (BIOMED. M.; BIOL. M. DR. 1994).

Gimė 1938 m. sausio 13 d. Digrių km., Kauno r.

Mokėsi Digrių pradinėje mokykloje ( 1944–1948), Kauno 14-oje vid. mokykloje (1948-1955).
1961 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją. 1963–1966 m. Botanikos instituto aspirantas. 1961–1963 m. dirbo Rumokų bandymų stotyje. 1966–2015 m. dirbo Gamtos tyrimų centro Botanikos institute (iki 2010 m. Botanikos institutas), 1989–1992 m. direktoriaus pavaduotojas, 1992–1997 m. instituto tarybos pirmininkas, nuo 1997 m. Fitovirusų laboratorijos vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas. Stažavo Čekoslovakijoje (1972), Olandijoje (1989), Jungtinėse Amerikos Valstijose (1996), Norvegijoje (2005). Lietuvos fitopatologų draugijos pirmininkas (nuo 1996). Europos fitopatologijos fondo atstovas Lietuvai (nuo 1998). Svarbiausi moksliniai darbai iš virusinių ir fitoplazminių augalų ligų. Paskelbė apie 180 mokslinių straipsnių.
Parašė knygas „Virusinės augalų ligos“ (1967), „Augalų virusinių ligų tyrimai Lietuvoje “(1973; abi su kitais), monografiją „Augalų gelta ir jos sukėlėja“i (1988).

Lit. ir nuotr. https://www.vle.lt/straipsnis/juozas-benediktas-staniulis/

Rutkauskienė Danguolė

KTU E. MOKYMOSI TECHNOLOGIJŲ CENTRO DIREKTORĖ, SOCIALINIŲ MOKSLŲ DAKTARĖ, DOCENTĖ

Gimė 1954 lapkričio 1 d. Netonių km., Kauno r.

1961 - 1965 m. mokėsi Netonių pradinėje mokykloje,1965 - 1972m. - Kulautuvos (Kauno r.) vidurinėje mokykloje,1972 - 1977 m. studijavo KPI.
1977 m. pradėjo dirbti - KPI (dabar KTU) Skaičiavimo technikos katedros labor., 1977 - 1981m. - jaun. mokslo darb., 1981 – 1989m. - Kolektyvinio naudojimo SC inž., 1989 - 1993m. - SC vyr. inž. programuotoja, 1993 – 1994m. - vyr. inž., 1994 - 1995m. - vadovaujančioji inž. programuotoja, 1995 - 1996 m. - Kompiuterinio mokymo centro vad., nuo 1996m. - KTU Distancinio mokymo centro direktorė.
Mokslinių tyrimų kryptys: atvirasis ir distancinis mokymasis, kompiuterizuoto mokymo sociologiniai tyrimai. Apgynė socialinių m. dr. disertaciją "Atvirojo ir distancinio mokymosi vaidmuo kuriant informacijos visuomenę Lietuvoje" (2000).
Daugiau kaip 60 moksl. str, spausdintų Prancūzijoje, Italijoje, Airijoje, Vengrijoje ir kt.
Knygų: „Įvadas į kompiuterių pasaulį", „Windows aplinka ir rašt¬vedyba", „Windows '95 aplinka", „Windows '98 įstaigos darbe", „Naujos distancinio švietimo galimybės", „Kompiuterizuotos įstaigos darbo organizavimas", „The Manager's Handbook for European University Li-felong Learning" (2006), „Lietuvos virtualus universitetas" (2006), „Nuotolinio mokymosi dėstytojo vadovas" (2007) autorė ar bendrautorė.
Nominuota Lietuvos atstovė programai „1ST Education & Training" Europos komisijoje. Tarptautinių distancinio mokymo tinklų CEEVU, DECNET BOLDIC valdybos narė, Nacionalinės distancinio mokymo asociacijos prezidentė, EDEN valdymo komiteto, Žinių visuomenės prie LR Prezidento t-bos, Lietuvos sociologų asociacijos, Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos, Lietuvos kompiuterininkų s-gos, Lietuvos projektų vadybos asociacijos, INFOBALT narė.

Lit.: Kas yra kas. Lietuvos moterys / [vyriausioji redaktorė Vaidonė Tamošiūnaitė]. – Kaunas : Neolitas, 2007.

Prapuolenis Algis

Algis Prapuolenis medium


LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO INŽINIERIJOS INSTITUTO DIREKTORIUS, TECHNIKOS MOKSLŲ DAKTARAS, INŽINIERIUS

Gimė 1932 m. rugpjūčio 23 d., Kaune.

1939 - 1944 m. mokėsi Išlaužo (Prienų r.) pradinėje mokykloje, 1945 - 1951 m. – Kauno 4-ojoje vidurinėje mokykloje. Baigęs vidurinę, įstojo mokytis į LŽŪA.
1956 m. baigė LŽŪA Mechanizacijos fakultetą ir pradėjo dirbti naujai įkurtame Žemės ūkio mechanizacijos ir elektrifikacijos mokslinio tyrimo institute Raudondvaryje. Pradėjęs dirbti, augo profesinėje veikloje : 1967 – 1968 m. stažavosi Redingo universitete Didžiojoje Britanijoje, o 1975 m. tapo instituto direktoriumi, nuo 1992 m. – Informacijos skyriaus vedėju, nuo 1998 m. – vyr. moksliniu darbuotoju.
Darbai : 1969 m. apgynė technikos moklų kand. (dr.) disertaciją „Rentgenoradiometrinio ekspres metodo traktoriaus variklio dilimui nustatyti eksperimentinis pagrindimas". Paskelbė apie 100 mokslinių techninių straipsnių, 2 brošiūras, 2 knygų bendraautorius.
Jo vadovavimo institutui metai Raudondvarį iš bažnytkaimio pavertė klestinčiu miesteliu : plėtėsi instituto padaliniai, stiprėjo bandymų ūkis, kilo nauji gyvenamieji namai. Plėsdamas mokslinius techninius ryšius, lankėsi daugelyje TSRS respublikų, D. Britanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Danijoje ir kt.
Parašė knygą „Pašarų ruošimo mechanizavimas“ (su kitais, 1983, rusų kalba).
Jis – ne tik mokslo darbuotojas, bet ir aktyvus visuomenininkas, kultūros puoselėtojas. Jo rūpesčiu Raudondvario parke atsirado Varpininko skulptūra. Daug nuoširdaus rūpesčio ir pastangų jis skyrė kompozitoriaus J. Naujalio paminklo statybai – buvo jos organizacinio komiteto pirmininkas.
Išėjęs į pensiją aktyviai įsijungė į Raudondvario bendruomenės veiklą, rašė atsiminimus, straipsnius spaudai aktualiomis visuomenei temomis.
Apdovanojimai : Už nuopelnus Kauno rajonui A. Prapuolenis buvo apdovanotas trečiojo laipsnio Savivaldybės įsteigtu Garbės ženklu.

Mirė 2010 m. birželio 10 d.

Lit.: Kas yra kas Kauno apskrityje, 1999 / [vyriausiasis redaktorius Jonas Vitkauskas]. - Kaunas : Neolitas [i.e. Kas yra kas Lietuvoje, 1999].- P. 381
Algis Prapuolenis 1932 - 2010 [nekrologas] // Naujos tėviškės žinios .- 2010, birželio 11.
Nuotr.: https://www.geni.com/people/Algis-Antanas-Prapuolenis/6000000004629566156

Pranckevičius Gediminas

pranck


MECHANIKOS INŽINIERIUS. HABIL. DR. (TECHNOL. M., 1995).

Gimė 1933 m. spalio 1 d. Narsiečiuose, Garliavos vlsč., Kauno apskr.

1957 m. baigė Kauno politechnikos institutą. 1957–1960 m. dirbo „ Pergalės“ gamyklos Kaune vyr. meistru, vyr. inžinieriumi technologu. 1960–1995 m. dirbo Lietuvos energetikos institute (1956–1967 Energetikos ir elektrotechnikos institutas, 1967–1992 Fizikinių ir techninių energetikos problemų institutas); 1960–1968 m. Metalotyros laboratorijos grupės vadovu, vyr. inžinieriumi, 1969–1995 m. Kaitrai atsparių medžiagų fizikos laboratorijos vyr. mokslo darbuotoju. Mokslinių tyrimų sritis – metalinių ir keraminių medžiagų mechaninis ir terminis irimas. 1974 m. atrado trapaus irimo dėsnį ir pagrindė šio irimo teoriją; sukūrė medžiagų stiprumo ir atsparumo irimui prognozės ir skaičiavimo metodiką. Paskelbė daugiau kaip 80 mokslinių straipsnių. 5 išradimai.
Parašė monografiją „Ugniai atsparios keramikos terminio patvarumo tyrimas“ (su kitais, 1971, rusų kalba).

Lit. ir nuotr. https://www.vle.lt/straipsnis/gediminas-pranckevicius/