Pradinis Kraštotyra Straipsniai

Kraštotyra

Kauno rajono paminkla i- Partizanui A. Arlauskui

arlauskui



vanagas

ZAPYŠKIO SENIŪNIJA
Žiemkelio miškas

Paminklas pastatytas 2018 m. Žiemkelio miške, Karvialupio aikštelėje prie žvyrkelio, vedančio iš Višakio Rūdos ir kitų artimų vietovių į Kauną. Paminkle iškaltas Vytis ir Alfonsą Arlauską primenantis tekstas. Autorė tautodailininkė Elena Krušinskaitė.


Daugiau:
Apie A.Arlauską: https://www.krs.lt/savivaldybe/seniunijos/zapyskis/naujienos/arlauskas/ )

http://www.diena.lt/naujienos/kaunas/menas-ir-pramogos/apie-partizanu-vada-alfonsa-kuri-vertino-ne-tik-j-luksa-887718

Lit.:
http://www.diena.lt/naujienos/kaunas/

Nuotr. ir daugiau apie jį: http://www.diena.lt/naujienos/kaunas/menas-ir-pramogos/apie-partizanu-vada-alfonsa-kuri-vertino-ne-tik-j-luksa-887718

Nuotr.: https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/

Kauno rajono paminklai - Rokų 505-osioms metinėms


rok1


rok2

KAUNAS,ROKAI
Vijūnų g. 2        

Minint Rokų 505-ąsias metines, 2005 m. spalio 1 d. prie gimnazijos atidengtas Šv. Roko skulptūra. Šv. Rokas pasirinktas Rokų globėju. 

Daugiau:
https://www.krs.lt/savivaldybe/seniunijos/rokai/aprasymas/

Nuotrhttps://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/

Garliaviečių klubo bendruomenės vakaras

Garliaviečių klubo bendruomenės vakaras

Vasario 21 dieną (ketvirtadienį) klube „Garliaviečiai“ vakaras: „Rimo tūto“ dalyvavo sutartinių giedotojų grupė „KADUJO“ ir folklorinis ansamblis „SAULĖLIO“/ Pasaulio lietuvių metams paminėti Laukiami visi - moterys, vaikai ir vyrai, nes bendrame balsų rate visi yra svarbūs! Juk sutartinė - tai mūsų šaknyse įaugęs autentškas būdas sutarti..
„Kadujo" susikūrė 2008 m. Kaune. Ansamblis gilinasi į sutartinių giedojimo savitumus, dalyvauja folkloro festivaliuose ir moderniuose muzikiniuose projektuose.
„Kadujo" vadovė etnomuzikologė dr. Laura Lukenskienė yra ne kartą vedusi sutartinių mokymus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Sutartinės, lietuvių daugiabalsės dainos.
Lietuvių daugiabalsės dainos – sutartinės – į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtrauktos 2010 m. lapkričio 16 d. Tarpvyriausybinio nematerialaus kultūros paveldo apsaugos komiteto 5-oje sesijoje Nairobyje, Kenijoje.
Sutartinės (pavadinimas kildinamas iš veiksmažodžio „sutarti“, „derėti“) – tai lietuvių tradicinės muzikos fenomenas, itin sena polifonijos forma, atsiradusi dar iki Lietuvos krikšto. Sutartinės – sinkretinis menas, atspindintis muzikos, teksto ir judesio ryšį. Sutartines daugiausia gieda moterys, instrumentinius kūrinius skudučiais, daudytėmis, kanklėmis ir kitais instrumentais atlieka ir vyrai. Choreografija nesudėtinga, judesiai saikingi, neretai iškilmingi: vaikščiojimas ratu, pora priešais porą ir panašiai.
Kaip primena Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, UNESCO reprezentatyvaus žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašo pagrindinis tikslas – užtikrinti geresnį nematerialaus kultūros paveldo žinomumą, atkreipti dėmesį į jo svarbą, skatinti tarpkultūrinį dialogą ir pagarbą kultūrų įvairovei. Su sutartinių giedotojų grupe „KADUJO“ atvyko folklorinis ansamblis „SAULĖLIO“ .
Folkloras (iš angl. folk – tauta, liaudis ir lore – žodinė tradicija, paveldas) yra tautos žodinės tradicijos visuma. Tai yra liaudies dainos, raudos, pasakos, sakmės, legendos, padavimai, mitai, mįslės, minklės, patarlės, priežodžiai, žaidimai, burtai ir kerėjimo formulės, oracijos. Kartais sąvoka suprantama plačiau ir įskaitoma dar papročiai, apranga, buities reikmenų, liaudies dailė, muzikos instrumentai.
Klube gražią muzikinę programėlę dovanojo Garliavos Trečiojo amžiaus universiteto ansamblis „Ežiuolė“, vadovė Danguolė Šalnienė. „Ne tik pavadinimas teigia sveikatą, bet ir muzika daro mus laimingesnius“, –pristatė savo ansamblį vadovė. Kažkas yra sakęs: „Kas kolektyve dainuoja, tas ilgiau gyvena“. Kiekvienas yra individualybė ir te kiekvienas pažįsta savo gabumus. Kaskart, kai duodame sielai peno, ji būtinai ūgteli ir praturtėja. Dvasinis atvirumas yra dovana.“
Klube, , jei norit patirti naujų įspūdžių, pabendrauti, kviečiame lankytis kiekvieną mėnesį, čia sutiksit naujų įdomių žmonių. Dėl klubo renginių informaciją skelbiame mūsų bibliotekos el . puslapyje www.krsvbiblioteka.lt , skelbimų lentose, individualiais pokalbiais ir el. paštu.

Garliaviečių klube renginys, skirtas paminėti Pasaulio lietuvių metams paminėti/K. Donelaičiui-305

Garliaviečių klube renginys, skirtas paminėti Pasaulio lietuvių metams paminėti/K. Donelaičiui-305

Klubo „Garliaviečiai“ renginys, skirtas Pasaulio lietuvių metams paminėti/K. Donelaičiui-305, vyko š. m. sausio 23d.

Skaityti

Garliaviečių klube šventinis renginys „Pabūkime šviesiose mintyse prie kvepiančios arbatos“

Garliaviečių klube šventinis renginys „Pabūkime šviesiose mintyse prie kvepiančios arbatos“

Gruodžio 12 d. klube Garliaviečiai“ vyko renginys „Pabūkime šviesiose mintyse prie kvepiančios arbatos“.

Skaityti

Kauno rajono paminklai - Senoms kaimo kapinaitėms atminti

aa

VILKIJOS APYLINKIŲ SENIŪNIJA
Antalkių km.

Vilkijos apylinkių seniūnijoje Antalkių kaime, 2011 m. senų kapinaičių vietoje pastatytas kryžius. Autorius tautodailininkas Linas Saladis.

Nuotr.iš http://vilkijietis.lt/kryziai

Kauno rajono paminklai - Poetui Maironiui Ringovės kaime

kryzius maironiui


VILKIJOS APYLINKIŲ SENIŪNIJA
Ringovės km.

„Maironis yra visoje Lietuvoje."/ E.Urbonas

2012 m. Maironio 150-osioms gimimo metinėms paminėti netoli Vilkijos esančiame Ringovės kaime (Kauno r.) pastatytas panevėžiečio tautodailininko Donato Jasinevičiaus sukurtas medinis kryžius. Idėja šioje vietoje pastatyti kryžių kilo Lietuvos maironiečių draugijos vadovui – Eugenijui Urbonui. Jo manymu, šioje vietoje Maironis, plaukdamas iš Raseinių Nemunu, išlipdavo pasivaikščioti, pasigrožėti gamta. 

Nuotr. Virginijos Tamašauskienės

Kauno rajono kryžiai - Partizanams - Kuro girininkijoje Zapyškio seniūnija


zoomed Dubravos04 dzoomed Dubravos02 dzoomed Dubravos01 d

ZAPYŠKIO SENIŪNIJA
Kuro girininkija

1951 m. gegužės 20 d. šioje vietoje įrengtame bunkeryje karinės čekistų operacijos metu nusišovusių Tauro apygardos štabo Visuomeninės dalies viršininko Juozo Totoraičio-Čigono, Žalgirio rinktinės partizanų Valerijos Liktoraitės (Doma Poškutė)-Danutės, Benedikto Trumpio-Ryto ir Marcelės Žindžiuvienės-Tigrienės atminimui.
Kryžiai pastatyti XX a. 9-ajame dešimtmetyje.
2007 m. Vidmanto Mašanausko rūpesčiu buvo atnaujintas vienas iš senųjų kryžių.

Lit. ir nuotr. : http://genocid.lt/Statiniai_Vietos/Paminklai/Kaunas_paminklai.htm#Alsenu

Kauno rajono paminklai- Aleksandro Stulginskio universiteto dėstytojams ir darbuotojams - tremties aukoms atminti



rektoriams

AKADEMIJOS SENIŪNIJA
Akademija, Studentų g.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir minint 50-ąsias pirmųjų trėmimų metines, 1991 m. birželio 13 d. Akademijos parke buvo iškilmingai atidengti koplytstulpiai LŽŪA( dabar-Aleksandro Stulginskio univeriteto) Rytų tremties ir Vakarų netekties aukoms atminti (autorius – tuometinis LŽŪA Miškotvarkos katedros darbuotojas, tautodailininkas Edvardas Barauskas). Centrinio koplytstulpio raižinius prasmingai papildo poeto Bernardo Brazdžionio eilės apie ilgesį Lietuvai. Koplytstulpius pašventino tuometinis Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčios rektorius kun. Ričardas Mikutavičius, vėliau dirbęs LŽŪA (dabar – Universiteto) kapelionu. Ąžuolų kamienus koplytstulpiams paaukojo Kėdainių miškų urėdija.

Lit. ir nuotr.:http://asu.lt/universitetas-2/rektoriai/rektoriu-atminimo-aleja/

Kauno rajono paminklai - Profesoriaus Balio Vitkaus biustas

Vitkus

AKADEMIJOS SENIŪNIJA

Prof. Balio Vitkaus biustas Aleksandro Stulginskio universiteto Rektorių alėjoje. Atidengtas 2009 m. spalio 16 d. Skulptorius Marijus Petrauskas.

Balys Vitkus - penktasis Akademijos rektorius (1941-1944). Balys VITKUS gimė 1898 03 01 Staškūniškio viensėdijoje, Daugailių vls., Utenos aps. mirė 1988 10 07 Čikagoje, JAV. 1916 baigė gimnaziją Petrapilyje, 1916-1917 studijavo Maskvos žemės ūkio akademijoje, 1922-1925 Breslau universitete, kur 1925 08 01 gavo diplomuoto agronomo vardą. 1921/22 mokslo metais mokytojavo Utenos „Saulės” progimnazijoje. ŽŪA Dotnuvoje ėjo šias pareigas: 1925 10 20 – vyr. asistentas ir e.lektoriaus p., 1926 05 01 – e.docento p., 1928 01 01 – docentas, 1938 – e.o.prof. p., nuo 1926 – Specialiosios gyvulininkystės katedros vedėjas; 1926-1934 – ŽŪA profesorių tarybos sekretorius; 1939 – 1940 09 (ligi komunistų valdžia atleido iš pareigų) – ŽŪA prorektorius ir profesorių tarybos sekretorius; 1941-1944 – ŽŪA rektorius. Dėstė bendrąją ir specialiąją gyvulininkystę. Buvo suorganizavęs mokomąjį ir tiriamąjį vištyną, kuriame atliko tyrinėjimų paukštininkystės srityje. 1944 pasitraukė į Austriją, o nuo 1948 12 21 JAV.
Yra parašęs Žemės ūkio vadovo III ir IV t. skyrius apie stambiuosius raguočius ir avis ir ožkas, apie gyvulių veisimą (1931, 1936). Paskelbė straipsnių gyvulininkystės bei paukštininkystės klausimais „Žemės ūkyje” ir ŽŪA metraštyje, „Kosmose”, „Litauens Tierzucht” (1933), Lietuviškojoje ir Lietuvių Enciklopedijose. Daugelį metų buvo Vilniui vaduoti sąjungos Centro komiteto nariu, Lietuvos agronomų sąjungos valdybos nariu, 1938-1939 Lietuvos galvijų augintojų ir kontrolės ratelių sąjungos valdybos, nuo 1912 Ateitininkų sąjungos narys. Laikinojoje Lietuvos vyriausybėje 1941 buvo žemės ūkio ministru. Nuo 1955 – VLIK’o narys.
Mirė 1988 10 07 Čikagoje.

Lit. ir nuotr.:http://asu.lt/universitetas-2/rektoriai/rektoriu-atminimo-aleja/