Kraštotyra

Senas bibliotekos elektroninis katalogas

Nuo 2021 m. liepos 28 d. uždaromas mūsų senas bibliotekos el. katalogas.

Skaityti daugiau...

Kauno rajono draustiniai, miškai, parkai - Žalgirio mūšio memorialinis parkas

1444566

27

125

147

500

BABTŲ SENIŪNIJA
Cinkiškių kaimas 

Cinkiškiai - kaimas Kauno rajono šiaurėje, prie magistralės Vilnius - Kaunas - Klaipėda, šalia kelio į Kėdainius ir Panevėžį. Šioje sankryžoje 1990 m., minint Žalgirio mūšio 580-ąsias metines, įkurtas Žalgirio mūšio memorialinis parkas. 10 ha ploto parke pasodinta apie 600 raudonųjų ąžuolų, įvairių želdinių ir kitų medelių. Augalai susodinti taip, kad skrendant lėktuvu matytųsi žodis „Žalgiris". Žodžio ilgis siekia 400 metrų.
Tarp medžių puikuojasi 13 skulptūrinių stogastulpių ir 1 koplytstulpis, primenantys žymiausius Žalgirio mūšio karžygius tokius kaip Vytautas Didysis, Lenkijos karalius Jogaila ir kt. Centre pastatytas pagrindinis paminklas - stilizuoti Gedimino stulpai. Kiekvienas paminklas turi savo metrikus ir globėjus.
Parką prižiūri Kauno miškų urėdija, Babtų seniūnija, talkininkai iš aplinkinių vietovių. Kiekvienais metais parke vyksta Žalgirio mūšio pergalės minėjimas.

Lit.: Babtai / [sudarytojas Damijonas Šniukas]. - Vilnius : Versmė, 2017. - 1572 p.: iliustr.
Lietuvos keliais : 50 maršrutų autoturistams / Algimantas Semaška. - Vilnius: Mintis, 1989. - 297, [2] p., [32] iliustr.

Nuotr.:https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/

2021 m. projektai

Projektas „Vasarok linksmai ir turiningai“. Projekto idėja – bibliotekoje vykdomomis inovatyviomis veiklomis spręsti Garliavos mieste ir jo apylinkėse gyvenančių socialinės rizikos ir mažas pajamas gaunančių šeimų vaikų užimtumą vasaros atostogų metu bei ugdyti savimi pasitikinčią asmenybę. Stovyklos veiklos programa orientuota į vaikų kūrybiškumo, savarankiškumo ugdymą, mokymąsi dirbti komandoje, į menines – kūrybines veiklas bei kūrybišką informacinių technologijų panaudojimą.

Skaityti daugiau...

Paroda Mokytojui

2021 m, birželio 4 d. Garliavos bibliotekoje įvyko renginys, pagerbiant mūsų šviesaus atminimo dailės studijos vadovo Olego Karavajevo atminimą. Paminėjimas ir oficialus parodos uždarymas prasidėjo Jonučių kapinėse, pagerbiant vadovo Olego Karavajevo amžino poilsio vietą.

Skaityti daugiau...

Šuškevičius Kazimieras

KNYGNEŠYS

Gimė 1874 m. Garliavos valsč., Kauno apskr.

Mokėsi Veiverių mokytojų semina¬rijoje. Iš jos 1891 m. pašalintas už lietuvišką veiklą.
Jis - varpininkas, lietuviškos spaudos platintojas. Išvykęs į Petrapilį, palaikė ryšius su V. Kudirka ir "Varpu". 1903 m. įkūrė Mažaturčių lietuvių savitarpio pagalbos draugiją. 1904 m. buvo su¬imtas, 1905 metais - antrą kartą areš-tuotas ir Vilniuje kalėjo iki 1905 m. spalio 17 d. Rašė į "Varpą", "Ūkininką", "Vie¬nybę", "Vilniaus žinias", "Šaltinį" ir kitus leidinius. Parvažiavęs iš Pe¬terburgo į tėviškę, kaimynams dali¬jo atsišaukimus. Buvo įskųstas, 1904 m. liepos 14 d. jam užvedė bylą. Pa¬rašė ir išleido knygas: "Baltarusiai ir jų tautinis atgimimas" (1909), "Trumpas pasakojimas apie bites ir medų" (1909), "Pagalbinė tarptau¬tinė kalba" (1909).

Mirė 1914 m. birželio 16 (29) Kaune.


Jonas Staniulis

KNYGNEŠYS

Gimė 1863 m. Podetiškių km., Garliavos valsč., Kauno apskr. 

Prisidengdamas kankliavimu, lietuviškas knygas platino Garliavos apylinkėse, nuveždavo jų Kauno kunigų seminarijos klierikams.

Mirė 1939 m. 

Sikorskienė Monika

ScanImage399

MEDICINOS SESUO

Gimė 1904 m. Suvariškiuose, Rokiškio apskrityje.

Baigusi gimnaziją atvyko į kauną, kiek vėliau apsistojo Garliavoje. Įsidarbino Gervės arbatinėje. Garliavoje susipažino su inžinieriumi  Antanu Sikorskiu. Monika Sikorskienė tapo legendine Garliavos krašto pribuvėja, įkalbėta daktaro Roko Šliūpo, baigė Kauno Raudonojo Kryžiaus mokyklą ir įgijo profesionalios akušerės specialybę. Įsidarbino Garlioavos sveikatos punkte ir dirbo iki 1948 metų. 1948 m. Sikorskių šeimą ištrėmė į Sibirą, į Irkutsko sritį.  Čia ji buvo įdarbinta vietiniame medicinos punkte, dirbo akuišere, priimdavo gimdymus. Grįžę iš Sibiro, atgavo savo seną namą ir jame apsigyveno. 

Mirė 2002 m., sulaukusi 98 metų. Palaidota šalia vyro Antano Jonuąių kapinėse.

Lit. ir nuotr. iš  knygos: Garliava: laikas ir žmonės : monografija / Inga Stepukonienė ; Pasaulio lietuvių centras. - Kaunas : Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 2016.

Liutkus Kazys

KNYGNEŠYS

Gimė 1866 m. Padauguvoje.

Padauguvoje  ir gyveno. Lietuvišką spaudą platinti paskatino sesuo Regina Liutkutė-Asanavičienė.

K. Liutkus knygnešius remdavo ir pinigais.

Mirė 1926 m. Palaidotas senosiose Vilkijos kapinėse.


Antanas Palubenskas

KNYGNEŠYS

Gyveno Pagirių kaime (anksčiau vadintas Paliesiais), Čekiškės valsčiuje, kur turėjo sodybą. Daug metų buvo eigulys. Apie 1880 m. nutarė persikelti į Vilkiją. Už sutaupytus pinigus nusipirkęs 5 ha smiltyno, pasistatė naują namą ir jame apsigyveno su dviem dukromis Marijona (g. 1855 m.) ir Elžbieta (1860 m.).
Antanas Palubenskas priklausė slaptai kunigų M. Sederevičiaus ir K. Marcinkevičiaus spaudos platintojų grupei, kuri Vilkijos apylinkėse vadinta Sidabražolės vardu. Palubenskas palaikė nuolatinius ryšius su sielininkais, kurie jam tiekdavo nelegalius lietuviškus spaudinius. Palaidotas Pagirių kapinėse. Seserys Palubenskaitės buvo labai religingos ir abi davusios įžadus netekėti. Vilkijoje abi seserys tapo daraktorėmis. Palubenskų namuose susirinkusius vaikus mokė katekizmo, lietuviškai skaityti ir rašyti. Vietinių gyventojų liudijimu, į Palubenskų namus susirinkdavo daugiau kaip pusšimtis vaikų, norinčių įgyti mokslo ir tikėjimo pradmenų. Vaikų mokymu daugiau užsiimdavo Elžbieta, o Marijona Vilkijos miestelyje ir apylinkėse platino religinio turinio knygas ir lietuviškus laikraščius. Šią mokyklą globojo Vilkijos bažnyčios parapijos kunigai, visokeriopai rėmė Jurbarko klebonas Kazimieras Marcinkevičius, kuris Palubenskaitėms atgabendavo ir draudžiamų lietuviškų laikraščių.
A.Palubensko paraginta, knygnešės keliu pasuko Regina Liutkutė-Asanavičienė, kilusi iš Padauguvos kaimo. R. Asanavičienė gimė 1842 m. Su knygnešiu Antanu Palubensku ją siejo artima giminystė. Jis taip pat išugdė ir knygnešę bei daraktorę Uršulę Murauskaitę. Uršulė buvo luoša mergaitė, kuria knygnešys susidomėjo ir priėmė į savo šeimą. Ji buvo išmokyta rašyti ir skaityti. Knygas labai mėgo. Vaikščiodama po kaimus, nešiodavosi dvigubo dugno pintinę. Iš jos patikimiems žmonėms dalydavo maldaknyges, knygas, laikraščius. Įsteigė daug „Gerojo Rožančiaus“ kuopelių. Tų kuopelių nariams kas mėnesį keisdavo paveikslėlius. Slapta mokė vaikus katekizmo, skaityti lietuviškai. Mirė 1934 m. Palaidota senosiose Vilkijos kapinėse. Pagal jos paskutinę valią ant kapo buvo pasodinta daug sidabražolių.

Lit.:http://www.ziemgala.lt/saugykla/pdf/3-stepukoniene_3.pdf