Kraštotyra

2021 m. projektai

Projektas „Rudens spalvos“. Projekto tikslas – sukurti sąlygas vaikų saviraiškai, bendravimui bei ugdyti kompetencijas per įvairias kūrybines, menines, edukacines formas. Stovyklos veiklos programa orientuota į vaikų kūrybiškumo, savarankiškumo ugdymą, mokymąsi dirbti komandoje, į menines – kūrybines veiklas bei kūrybišką informacinių technologijų panaudojimą.

Projekto vadovas – Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Jurgita Bartkevičiūtė.
Projektą finansuoja Kauno rajono savivaldybė ir skiria 1000,00 Eur sumą.

Projektas „Vasarok linksmai ir turiningai“. Projekto idėja – bibliotekoje vykdomomis inovatyviomis veiklomis spręsti Garliavos mieste ir jo apylinkėse gyvenančių socialinės rizikos ir mažas pajamas gaunančių šeimų vaikų užimtumą vasaros atostogų metu bei ugdyti savimi pasitikinčią asmenybę. Stovyklos veiklos programa orientuota į vaikų kūrybiškumo, savarankiškumo ugdymą, mokymąsi dirbti komandoje, į menines – kūrybines veiklas bei kūrybišką informacinių technologijų panaudojimą.

Projekto vadovas – Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Jurgita Bartkevičiūtė.
Projektą iš dalies finansuoja Kauno rajono savivaldybė ir skiria 700,00 Eur sumą.

Projektas „Atostogauk, pažink save ir kitus!” . Paraiškos „Atostogauk, pažink save ir kitus!” tikslas – pagerinti Garliavos ir Garliavos apylinkių mažas pajamas gaunančių šeimų vaikų aktyvaus, turiningo ir saugaus laisvalaikio sąlygas, formuojant socializacijos, komandinės veiklos supratimą ir įgūdžius, gerinant savijautą fizinio aktyvumo pagalba, kultūrinės aplinkos darnoje. Ugdyti aktyvaus laisvalaikio pažinimo džiaugsmą per įvairias kūrybines, menines, edukacines formas.

Projekto vadovas – Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Jurgita Bartkevičiūtė.
Projektą iš dalies finansuoja Kauno rajono savivaldybė ir skiria 700,00 Eur sumą.

Projektas „biblioteka: pažinimui ir atradimams“. Projekto tikslas – inovatyviomis paslaugomis skatinti bendruomenės informacinių ir kultūrinių kompetencijų ugdymą, motyvuojant turtingu užimtumu. Bus sukurtas inovayvus stalo žaidimas su QR kodais „Būkime keliautojais ir atradėjais“, kuris kita forma pristatys Kauno rajono materialaus ir nematerialaus paveldo vertybes, tobulins bendruomenės kultųrinines ir informacines kompetencijas, skatins turiningą laisvalaikio praleidimą.
Projekto vadovas – vyr. bibliotekininkė Virginija Tamašauskienė.
Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir skiria 4900,00 Eur sumą.

Projektas „Augame skaitydami ir kurdami“. Projekto metu literatūrinių veiklų metu, taikant neformalaus ugdymo metodus, skatinti vaikus ir jaunimą, ypač gyvenančius nuo centrų nutolusiose vietovėse, skaityti vertingą literatūrą ir padėti patiems mokiniams įsitraukti į kūrybinį rašymą, motyvuoti juos sukurti įvairaus žanro literatūros kūrinius ir pristatyti bendruomenėms. Įtraukiant į literatūrinę veiklą, siekiam ugdyti mokinių asmeninės, iniciatyvumo ir kūrybingumo bei socialinės kompetencijos.
Projekto vadovas – vyr. bibliotekininkė Vaiva Steponaitienė.
Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir skiria 1310,00 Eur sumą ir Kauno rajono savivaldybė ir skiria 393,00 Eur sumą.

Paroda Mokytojui

2021 m, birželio 4 d. Garliavos bibliotekoje įvyko renginys, pagerbiant mūsų šviesaus atminimo dailės studijos vadovo Olego Karavajevo atminimą. Paminėjimas ir oficialus parodos uždarymas prasidėjo Jonučių kapinėse, pagerbiant vadovo Olego Karavajevo amžino poilsio vietą.

Skaityti daugiau...

Šeškevičius Kazimieras

KNYGNEŠYS

Gimė 1874 m. Kampiškių km., Garliavos valsč., Kauno apskr.

Mokėsi Veiverių mokytojų seminarijoje. Priklausė čia įsikūrusiam slaptam mokinių lietuviškam būreliui. Vienas iš būrelio tikslų - gauti, skaityti ir platinti lietuvišką spaudą. 1891 m. seminarijoje kilo didžiulis triukšmas dėl to, kad tų metų lietuvių laikraštyje „Vienybė lietuvninkų“ aprašyta mokytojo Lapinsko veikla prieš lietuvius. Siekdami išsiaiškinti, kas turi ryšių su nelegalios spaudos leidėjais, caro žandarai krėtė moksleivius. Pas K. Šešekevičių  rado lietuviškų knygų, todėl 1891 m. pašalino iš seminarijos. Išvyko į Peterburgą. Čia,studijuodamas universitete, toliau aktyviai veikė skleisdamas lietuvybę. Palaikė artimus  ryšius su V. Kudirka, J.Andziulaičiu-Kalnėnu, rašė straipsnius į  "Varpą", „Ūkininką“ ir kt.  1903 m. įkūrė Mažaturčių lietuvių savitarpio pagalbos draugiją. 1904 m. iš Peterburgo grįžo į namus Kampiškių km. Vietiniai parapijos kunigai, kuriems buvo svetima lietuviška dvasia, pradėjo rinkti apie jį žinias. Policija pradėjo daryti kratas jo tėvų namuose, todėl Kazimieras skubiai išvyko atgal į Peterburgą.  Tačiau, 1904 m.  liepos 11 d. buvo suimtas ir pasodintas į politinių kalinių kalėjimą „Krest“.

Mirė 1914 m. birželio 16 (19)d.  Kaune, teturėdamas 40 metų.

Lit.: Garliava: laikas ir žmonės : monografija / Inga Stepukonienė. – Kaunas : Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 2016.

Jonas Staniulis

KNYGNEŠYS

Gimė 1863 m. Poderiškių km., Garliavos valsč., Kauno apskr. 

Prisidengdamas kankliavimu, lietuviškas knygas platino Garliavos apylinkėse, nuveždavo jų Kauno kunigų seminarijos klierikams.

Mirė 1939 m. 

Lit.: Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904 : [žinynas] / Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius ; Lietuvos kultūros fondas. Knygnešio draugija, Lietuvos literatūros ir meno archyvas. – Vilnius : Diemedis, 2004.

Sikorskienė Monika

ScanImage399

MEDICINOS SESUO

Gimė 1904 m. Suvariškiuose, Rokiškio apskrityje.

Baigusi gimnaziją atvyko į kauną, kiek vėliau apsistojo Garliavoje. Įsidarbino Gervės arbatinėje. Garliavoje susipažino su inžinieriumi  Antanu Sikorskiu. Monika Sikorskienė tapo legendine Garliavos krašto pribuvėja, įkalbėta daktaro Roko Šliūpo, baigė Kauno Raudonojo Kryžiaus mokyklą ir įgijo profesionalios akušerės specialybę. Įsidarbino Garlioavos sveikatos punkte ir dirbo iki 1948 metų. 1948 m. Sikorskių šeimą ištrėmė į Sibirą, į Irkutsko sritį.  Čia ji buvo įdarbinta vietiniame medicinos punkte, dirbo akuišere, priimdavo gimdymus. Grįžę iš Sibiro, atgavo savo seną namą ir jame apsigyveno. 

Mirė 2002 m., sulaukusi 98 metų. Palaidota šalia vyro Antano Jonuąių kapinėse.

Lit. ir nuotr. iš  knygos: Garliava: laikas ir žmonės : monografija / Inga Stepukonienė ; Pasaulio lietuvių centras. - Kaunas : Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 2016.

Antanas Palubenskas

KNYGNEŠYS

Gyveno Pagirių kaime (anksčiau vadintas Paliesiais), Čekiškės valsčiuje, kur turėjo sodybą. Daug metų buvo eigulys. Apie 1880 m. nutarė persikelti į Vilkiją. Už sutaupytus pinigus nusipirkęs 5 ha smiltyno, pasistatė naują namą ir jame apsigyveno su dviem dukromis Marijona (g. 1855 m.) ir Elžbieta (1860 m.).
Antanas Palubenskas priklausė slaptai kunigų M. Sederevičiaus ir K. Marcinkevičiaus spaudos platintojų grupei, kuri Vilkijos apylinkėse vadinta Sidabražolės vardu. Palubenskas palaikė nuolatinius ryšius su sielininkais, kurie jam tiekdavo nelegalius lietuviškus spaudinius. Palaidotas Pagirių kapinėse. Seserys Palubenskaitės buvo labai religingos ir abi davusios įžadus netekėti. Vilkijoje abi seserys tapo daraktorėmis. Palubenskų namuose susirinkusius vaikus mokė katekizmo, lietuviškai skaityti ir rašyti. Vietinių gyventojų liudijimu, į Palubenskų namus susirinkdavo daugiau kaip pusšimtis vaikų, norinčių įgyti mokslo ir tikėjimo pradmenų. Vaikų mokymu daugiau užsiimdavo Elžbieta, o Marijona Vilkijos miestelyje ir apylinkėse platino religinio turinio knygas ir lietuviškus laikraščius. Šią mokyklą globojo Vilkijos bažnyčios parapijos kunigai, visokeriopai rėmė Jurbarko klebonas Kazimieras Marcinkevičius, kuris Palubenskaitėms atgabendavo ir draudžiamų lietuviškų laikraščių.
A.Palubensko paraginta, knygnešės keliu pasuko Regina Liutkutė-Asanavičienė, kilusi iš Padauguvos kaimo. R. Asanavičienė gimė 1842 m. Su knygnešiu Antanu Palubensku ją siejo artima giminystė. Jis taip pat išugdė ir knygnešę bei daraktorę Uršulę Murauskaitę. Uršulė buvo luoša mergaitė, kuria knygnešys susidomėjo ir priėmė į savo šeimą. Ji buvo išmokyta rašyti ir skaityti. Knygas labai mėgo. Vaikščiodama po kaimus, nešiodavosi dvigubo dugno pintinę. Iš jos patikimiems žmonėms dalydavo maldaknyges, knygas, laikraščius. Įsteigė daug „Gerojo Rožančiaus“ kuopelių. Tų kuopelių nariams kas mėnesį keisdavo paveikslėlius. Slapta mokė vaikus katekizmo, skaityti lietuviškai. Mirė 1934 m. Palaidota senosiose Vilkijos kapinėse. Pagal jos paskutinę valią ant kapo buvo pasodinta daug sidabražolių.

Lit.:http://www.ziemgala.lt/saugykla/pdf/3-stepukoniene_3.pdf

Kiti apdovanojimai

2022 m. 

VALERIJUI MAKŪNUI –Kauno rajono merui, už šietimo idėjų propagavimą ir jgyvendinimą rajono mokymo ir ugdymo jstaigose, už nuolatinj Kauno rajono savivaldybės bendradarbiavimą ir visokeriopą paramą LSU skleidžiant gerąją patirtj apie Universiteto veiklas, organizuojant studentų pedagogines praktikas, jdarbinant LSU absolventus ir teikiant jiems metodinę pagalbą, suteiktasd LSU garbės daktaro vardas.

2020 m.

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS APDOVANOJIMAI:

NELITAI GUDŽIŪNAITEI-BYBARTIENEI – Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties direktorė už puikų įstaigos darbo organizavimą valdant koronaviruso infekciją (COVID-19) Kauno rajono savivaldybėje.

ŽIVILEI KUDIRKIENEI – VšĮ Pakaunės pirminės sveikatos priežiūros centro bendrosios praktikos slaugytoja, už profilaktinių tyrimų Kauno rajono savivaldybės medicinos ir globos įstaigų darbuotojams organizavimą ir sklandų suburtos komandos darbą.

MILDAI LABAŠAUSKAITEI - Kauno rajono savivaldybės administracijos savivaldybės gydytojai. Už reikšmingą indėlį koordinuojant Savivaldybės sveikatos priežiūros, kitų įstaigų veiksmus įgyvendinant Savivaldybėje valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimus dėl koronaviruso infekcijos (COVID-19) valdymo

GRETAI VARNAITEI-VENSKIENEI – Piliečių teisių gynimo asociacijos „Mūsų teisė“ pirmininkei. Už iniciatyvą aprūpinant dezinfekciniu skysčiu Kauno klinikų ir Kauno klinikinės ligoninės Infekcijų skyrius, pagalbos Kauno klinikinei ligoninei organizavimą statant 26 apsaugines palapines.

GEDIMINUI VILPIŠAUSKUI – Kauno rajono savivaldybės Bendrojo skyriaus vairuotojui. Už nepriekaištingą darbą, pavežant Kauno rajono gyventojus iš oro uostų, pasienio punktų į saviizoliacijos vietas, mobilius punktus tyrimams.

„Aukso paukštė" 2020

Pučiamieji
Kauno rajono Babtų kultūros centro pučiamųjų instrumentų orkestras „Algupys“, vadovas Jonas Girnius

https://www.lnkc.lt/go.php/lit/Puciamuju-instrumentu-orkestrai/137599

„Aukso paukštė 2018“
Nominacija „Geriausias krašto folkloro ansamblis ir jo vadovas“

Kauno rajono Ramučių kultūros centro Neveronių laisvalaikio salės folkloro ansamblis „Viešia“. Vadovė Jolanta Balnytė.

https://www.lnkc.lt/go.php/lit/Folkloro-kolektyvai/134357

„Aukso paukštė 2012“

Geriausia suaugusiųjų šokių grupė ir vadovas
Laureatai Garliavos kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Ąžuolas“ ir vadovė Zita Vaškelienė.

„Aukso paukštė 2002“

Gominacija GERIAUSIAS VAIKŲ FOLKLORO ANSAMBLIS IR VADOVAS –
Kauno rajono Domeikavos vidurinės mokyklos vaikų folkloro ansamblis SERBENTĖLĖ
Vadovė Daiva BRADAUSKIENĖ 

„Aukso paukštė 2001“

Nominacija GERIAUSIAS VAIKŲ, JAUNIMO TEATRAS IR VADOVAS
no rajono Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos jaunimo dramos studija VAIDYBA
Režisierius Jonas DARAŠKEVIČIUS

„Aukso vainiko“ laureatai 2012 m.
Skulptorius Adolfas Teresius

Kauno rajono paminklai - gydytojui Leonui Markeliui

149531220 207729214386363 550760385854450470 n

2012 m. prie Čekiškės poliklinikos pastatytas koplytstulpis, skirtas žymaus vietos gydytojo Leono Markelio 100-osioms gimimo metinėms.
Autorius Jonas Klizas

Nuotr. Inesos Krasauskienės