Kraštotyra

Vytautas Andriuškevičius

Pasipriešinimo judėjimo dalyvis

Gimė 1929 m. birželio 18 d. Pagirių km., Garliavos valsč., Kauno r. 

Skaityti daugiau...

Vitkauskas Viktoras

20110202 vitkauskas
PASIPRIEŠINIMO DALYVIS, PARTIZANAS

Gimė 1920 m. rugpjūčio 1 d., Vencloviškių k., Čekiškės vls., Kauno apskr.

Mokėsi gimnazijoje, vėliau Belvėderio pienininkystės-gyvulininkystės mokykloje ir buhalterių kursuose1944 m. dirbo Kauno „Kaspino“ galanterijos fabrike buhalteriu. 1946 m. saugumiečiams pradėjus verbuoti dirbti agentu, V.Vitkauskas išėjo partizanauti. I946 m. rugpjūčio 16 d. jis įstojo į Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanų kuopą, kuri veikė Šakių apskrityje. 1947 m. gegužės 12 d. paskiriamas Žalgirio rinktinės vado adjutantu, suteikiant jam grandinio laipsnį. Iki 1948 m. balandžio 28 d., jau būdamas Žalgirio rinktinės vadu, laikinai ėjo ir Tauro apygardos vado pareigas, nuo 1950 m. sausio 25 d. – patvirtintas šiose pareigose (slapyvardis Karijotas). Rinko archyvinę medžiagą apie pirmuosius partizanus, vadus, kovos organizatorius, mūšius, kovotojų gyvenimo būdą, klaidas, kovines užduotis, buvusius vadovybės pasitarimus, posėdžius bei nutarimus ir kt.Už pareigingumą bei drąsą, vykdant savo pareigas jis buvo vertinamas ir aukščiausios partizanų vadovybės.
Apdovanojimai: 1950 m. spalio 14 d. Pietų Lietuvos srities vado įsakymu - III laipsnio Laisvės Kovos Kryžiumi su kardais, 1951 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo 43-ųjų metinių proga – LLKS Vyriausios vadovybė suteikė laisvės kovotojo partizano kapitono laipsnį,1997 m. gruodžio 22 d. Viktorui Vitkauskui pripažintas kario savanorio statusas.1998 m. gegužės 19 d., prezidento V.Adamkaus dekretu – III laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius) ir majoro laipsnis (po mirties).
Mirė 1951 m. vasario 2 d.

Lit. ir nuotr. iš  http://www.genocid.lt/centras/lt/1277/a/

Daugiau: http://www.genocid.lt/centras/lt/1277/a/

Vailokaitis Jonas

 800px-Jonas Vailokaitis

LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARAS, FINANSININKAS, POLITIKOS VEIKĖJAS

Gimė 1886 06 25 Šakių apskr. Sintautų vlsč. Piktžirnių k.,
1908 m. baigęs Sankt Peterburgo prekybos pramonės institutą, grįžo į Lietuvą. Čia pradėjo savo ekonominę veiklą Marijampolės „Žagrės" kooperatyvo tarnautoju. 1912 m. kartu su broliu kunigu Juozu suorganizavo Brolių Vailokaičių banką Kaune, kurio pagrindinis tikslas buvo sutelkti laisvą lietuvių kapitalą. Per Pirmąjį pasaulinį karą Vailokaitis liko Lietuvoje, dėl politinės veiklos vokiečių pasodintas į kalėjimą, aktyviai dalyvavo Lietuvos valstybės kūrimo darbe. 1917 m. išrinktas Tautos Tarybos nariu. 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais tarybos nariais pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. 1920 m. išrinktas Lietuvos Steigiamojo Seimo nariu. Buvo Valstybės finansų ir biudžeto komisijos pirmininkas. Po Pirmojo pasaulinio karo su broliu kun. Juozu Vailokaičiu įsteigė Ūkio banką ir jam vadovavo. Jo skyrius atidarė apskričių miestuose, kad lengviau sutelktų laisvą Lietuvos kapitalą žemės ūkiui, pramonei bei prekybai kredituoti. Mėsos gaminių pramonei organizuoti Vailokaičiai įsteigė akcinę bendrovę „Maistas", pastatė modernų mėsos perdirbimo fabriką su skerdyklomis ir šaldytuvais. Smulkių metalo pramonės dirbinių gamybai J. Vailokaitis su broliu Juozu nupirko Brolių Šmitų metalo fabriką ir įsteigė metalo akcinę bendrovę „Metalas". Fabriką pertvarkė ir sumodernino. Kad statyboms turėtų medžiagų, įsigijo Palemono plytinę Kaune ir keletą mažesnių įmonių provincijoje. Prekybai kelti steigė eksporto bei importo bendroves, turėjo tekstilės urmo prekybą. Brolių Vailokaičių įmonės daug prisidėjo prie Lietuvos žemės ūkio, pramonės bei prekybos kėlimo. 1925 m. išrinktas į Lietuvos banko tarybą. 1940 m. pasitraukė Vokietijon, kur įsitraukė į lietuvių išeivių visuomeninę veiklą. Buvo vienas iš LAF įkūrėjų, išrinktas Lietuvių sąjungos primininku. Gyveno Berlyne, vėliau persikėlė į Blankenburgo miestą, kur mirė ir buvo palaidotas. 2007 08 17 simbolinė urna su žeme iš palaidojimo vietos parvežta ir palaidota Paštuvos kaimo kapinėse (Raudondvario sen., Kauno r.) šalia brolio. Daugiau: http://tiny.lt/info/v337c5p

Mirė 1944 12 16 Blankenburge, Vokietijoje

Daugiau: http://tiny.lt/d3576f9
Lit. ir nuotr. https://lt.wikipedia.org/wiki/Jonas_Vailokaitis

Stašelis Vincas

Stašelis

LIETUVOS SAVANORIS, MOKYTOJAS, KARIŪNAS

Gimė 1896 m. gegužės 25 d., Dabušių k., Molėtų vlsč., Utenos apskr.

Įgijęs mokytojo specialybę, dirbo Vosiškių k. pradinėje mokykloje, vėliau persikėlė į Netonių pradinę.
V. Stašelis aktyviai dalyvavo Raudondvario valsčiaus šaulių būrio organizavime, buvo valsčiaus tarybos narys, aktyviai reiškėsi Lietuvos katalikų mokytojų sąjungos veikloje.  Pagerbiant kraštiečio atminimą, 1923 m. Raudondvario valsčiaus valdyba nutarė suteikti statomam Nevėžio tiltui V. Stašelio vardą. Tiltas pastatytas 1930-1931 m. ir iškilmingai atidarytas 1931 m. lapkričio 14 d. Prasidėjus Sovietų Sąjungos ir Vokietijos karui, 1941 m. birželio 31 d. tiltas  susprogdintas. 1991 m. Raudondvario apylinkės Taryba vieną miestelio gatvių pavadino jo vardu,  Raudondvario pilies muziejuje įrengta ekspozicija, skirta šio Klaipėdos sukilimo dalyvio atminimui. Mirė 1923 m. laisvės kovoje, Klaipėdos sukilime.

Lit.  iš str. Nepamirštamas raudondvarietis / Antanas Vaičius. - Iliustr. - Krašto istorija // Naujos tėviškės žinios. - ISSN 1392-8686. - 2003.

Nuotr. iš Babtų kraštotyros muziejaus archyvo

Rūkas Vytautas Pranciškus

rūkas

MONSINJORAS

Gimė 1925 m. gegužės 7 d. Pagirių k., Kauno r.

1932–1938 m. mokėsi Garliavos (Kauno r.) mokykloje. 1938–1940 m. – Kauno Tėvų jėzuitų Pagryžuvio reformuotose klasėse. 1940–1944 m. tęsė mokslus Kauno gimnazijose. 1944–1946 m. – Tėvų jėzuitų Pagryžuvio (Kelmės r.) vienuolyno noviciate. 1946–1947 m. ir 1953–1958 m. studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. 1949–1953 m. mokėsi Panevėžio vidurinėje muzikos mokykloje. Ją baigęs įgijo choro ir ansamblio vadovo kvalifikaciją. 1958 m. kovo 23 d. vyskupo Julijono Steponavičiaus buvo įšventintas į kunigus. Nuo 1958 m. iki 1962 m. buvo Švenčionių parapijos bažnyčios vikaras, 1962–1964 m. – Ignalinos parapijos klebonas, 1965–1966 m. Šumsko (Vilniaus r.) parapijos klebonas. 1966 m. liepos 11 d. kunigas V. P. Rūkas buvo paskirtas administratoriumi į Trakų parapijinę bažnyčią ir juo buvo beveik keturis dešimtmečius - iki 2001 metų. Nuo 1974 m. rugsėjo 19 d. iki 2001 m. gruodžio 14 d. ėjo Trakų dekanato pareigas. Dabar monsinjoras yra emeritas. Kasdieninė tarnystė dievui ir žmonėms – tai tik viena monsinjoro, ramaus, santūraus ir visada besišypsančio žmogaus gyvenimo pusė. Labai sunkiu Lietuvos Bažnyčiai laiku monsinjoras išsaugojo neįkainojamos vertės Trakų Švč. Marijos apsilankymo bažnyčios aukso lobius. Monsinjoro iniciatyva ir pastangomis buvo restauruojami Trakų bažnyčios paveikslai, Trakuose pastatytas ne vienas kryžius ar paminklas. 1990 m. buvo užmegzti draugiški santykiai su Westfalijos kr. Miunsterio vyskupijos Rheine miesto Švč. Mergelės Marijos parapijos klebonu Giunteriu Hillebrandtu (Vokietija). Bažnyčios ir miesto savivaldybės dėka buvo pastatyti Jaunimo namai ir restauruoti Trakų senelių globos namai. 2000 m. Popiežius Jonas Paulius II Trakų dekanato dekanui, klebonui kunigui V. P. Rūkui suteikė monsinjoro titulą, ,,už ilgametį pastoracinį darbą Trakų parapijoje bei didelį įnašą katekizuojant jaunimą ir moksleivius, už rūpinimąsi bažnyčios paveldo tvarkymu, restauravimu, Jaunimo centro ir Parapijos globos namų statybas‘‘ .

Apdovanojimai:
2001 m. monsinjoras apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu. 2003 m. minint 15-ąsias Trakų Sąjūdžio metines apdovanotas Lietuvos Sąjūdžio Padėkos raštu.
2005 m. gegužės 6 d. Trakų rajono savivaldybės taryba už ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei ir Trakų kraštui suteikė monsinjorui Trakų garbės piliečio vardą ir apdovanojo Trakų garbės piliečio ženklu.
2006 m. monsinjoras V. P. Rūkas buvo apdovanotas Vilniaus apskrities Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino nominacija „Už pasiekimus visuomeninio kapitalo (pilietiškumo) ugdymo srityje". Kaip buvo skelbiama, ši nominacija monsinjorui įteikta „už ilgametę vaisingą tarnystę Dievui ir žmonėms, dosnų tikėjimo ir meilės dalijimą ne tik žodžiais, o ir kasdieniniais darbais“.
2007 m. V. P. Rūkui įteikta Trakų rajono savivaldybės Kunigaikščio Vytauto Didžiojo nominacija – I laipsnio Diplomas už ilgametę ir prasmingą ganytojišką veiklą Trakų žemėje, gebėjimą bendrauti su įvairių tikėjimų Trakų gyventojų bendruomene ir taurų siekį mokyti žmones mylėti Dievą.
2005 m. išleista knyga „Monsinjoras Vytautas Pranciškus Rūkas“ . Apie V. P. Rūką rašoma leidiniuose „Kas yra kas Lietuvoje“, „Kas yra kas Vilniaus apskrityje“, periodikoje.

Mirė 2020 m. gruodžio 17 d.

Lit. ir nuotr. http://tiny.lt/4bp2axw

Pečiulaitis Povilas

Partizanas Povilas Peiulaitis 2005

PARTIZANAS, TAURO APYGARDOS BIRUTĖS RINKTINĖS

Gimė 1923 m. birželio 23 d. Tvarkiškių k., Kauno r.

1931-1935 m. – mokėsi Juragių - Padainupio (Kauno r.) vid. mokykloje, 1937-1941 m. – privačiai mokėsi staliaus dailidės amato, 1962-1968 m. – Rusijoje, lagerio mokykloje. 1944-1952 m.– Tauro apygardos Žalgirio rinktinės Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio dalyvis ( slapyvardis lakštingala). 1948 m. paskirtas Tauro apygardos Birutės rinktinės II būrio vadu, 1951 m.- Žalgirio rinktinės vadu. 1952 m. buvo suimtas ir nuteistas mirties bausme, 1953 m. perteistas 25 metams lagerio, 1972 m. – paleistas iš Mordovijos lagerio. 1972 - 1989 m. buvo persekiojamas Vidaus reikalų ministerijos, neleidžiama prisiregistruoti ir dirbti Lietuvoje bei Baltijos šalyse. Maskvoje buvo susitikęs su JAV departamento sekretoriumi G.Shultzu (1988) ir aptarė Baltijos tautų okupaciją. Maskvoje gavo JAV piliečio pasą (1985-1989) ir 1989 m. išvyko į JAV.
Apdovanojimai: Vyčio kryžiaus III laipsnio ordinu už nuopelnus ginant LR laisvę ir nepriklausomybę.
Parašė knyga: „Šitą paimkite gyvą“.

Mirė 2007 m. vasario 24 d.

Daugiau: https://www.vle.lt/straipsnis/povilas-peciulaitis/
               http://www.pilviskiai.lt/publ/41-1-0-95
Nuotr. iš http://www.pilviskiai.lt/publ/41-1-0-95

Milčius Leonas

Milcius

LR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS AKTO DĖL LIETUVOS NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBĖS ATSTATYMO SIGNATARAS

Gimė 1942 m. gruodžio mėn. 11 d. Kluoniškių k., Kauno r.

1949-1956 m. mokėsi Zapyškio 7-metėje mokykloje,1960m. baigė Ežerėlio mokyklą. 1965m. baigė LŽŪA Mechanizacijos fakultetą ir pradėjo dirbti Joniškėlio žemės ūkio technikumo dėstytoju. 1965-1990 ir 1997-2000 m. buvo Lietuvos žemės ūkio mechanizacijos ir elektrifikacijos mokslinio tyrimo instituto aspirantas, dirbo šio instituto jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu, Projektavimo-konstravimo biuro skyriaus, o vėliau ir biuro vedėju. 1973 m. parengė ir apgynė disertacija technikos mokslo kandidato vardui gauti, kuris 1993 m. nostrifikuotas į technikos mokslu daktaro laipsnį. 1990 m. buvo išrinktas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą, o 1992 m. -į Lietuvos Respublikos Seimą. Yra Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990-1991 m. dirbo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Mokslo ir mokymo departamento direktoriumi, 2001-2004 m. - Darbo ekonomikos ir mokymo metodikos tarnybos direktoriumi.
2002 m. išleido publicistikos knygą „Darbų ir laiko tėkmėje", 2005 m. - eiliuotą knygele „Sausio naktis", 2007 m. - eilėraščiu rinkinį „Sapnu vyšnia", eilėraščių rinkinius „Žemės ir laiko spalvos", 2012 m., „Rudens žydėjimas“, 2015 m., „Prie Nemuno, Neries, Nevėžio...“, 2018 m. 
Eilėraščius spausdino laikraščiuose „Dirva" (JAV), „Naujos tėviškės žinios" (Kauno r.), skelbė kūrėju interneto svetainėje „Žalia žolė" ir kt.

Daugiau: https://www.lrs.lt/datos/kovo11/signatarai/

Nuotr. iš http://tiny.lt/epw35ep

Morkūnas Romas

Sportininkas ( skraidyklių ir parasparnių sportas)

Gimė 1952 m. spalio 28 d., Vilkijoje, Kauno r.

Skaityti daugiau...

Mašanauskas Ksaveras

K.Masanauskas22

LIETUVOS KARIUOMENĖS VYTAUTO DIDŽIOJO KARININKŲ KURSŲ LEKTORIUS PLK. LTN.

Gimė 1894 m. Dievogalos k., Garliavos vlsč., Kauno apskr.
Studijas pradėjo 1916 m.Varšuvos Veterinarijos institute. 1918 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę. Krašto apsaugos ministerija pasiuntė mokytis į Tartu universitetą, kurį baigė 1923 m. ir pradėjo dirbti veterinarijos gydytoju Lietuvos kariuomenėje. Dėstė veterinariją Karo mokykloje. 1936 m. dėstė Kauno Veterinarijos akademijoje arklių kaustymo ir kanopų ligų mokslą. 1941 m. ištremtas į Sibirą.
Darbai:“Arklių kaustymo vadovėlis”, 1934 m.  Mirė 1962 m. Kaune

Nuotr. iš http://tiny.lt/bemb85f

Marcinkienė Jadvyga

doc20210210162941 page-0001

GYDYTOJA 

Gimė 1927 m. sausio 10 d., Leopoldavo k., Plungės r.

1932–1938 m. mokėsi Tverų (Plungės r.) prad. mokykloje, 1939–1944m. – Telšių gimnazijoje, 1944–1945m. – Telšių mokytojų seminarijoje, 1945–1947m. – Vilniaus akušerių felčerių m-kloje, 1947–1950 m. ir 1957–1960 m. – studijavo Kauno medicinos institute.  Dirbo 1950–1954m. – Nemakščių (Raseinių r.) ambulatorijos akušere, 1954–1956 m. - Adakavo (Tauragės r.) 8-metės mokyklos mokytoja, 1960–1961m. – Vidiškių (Ukmergės r.) ambulatorijos vedėja, 1961–1997 m. –  Garliavos (Kauno r.) poliklinikos gydytoja.  Gydytoja nuo 1957 m. gyvena Garliavoje ir 1997–2006 m. dirbo VŠĮ Garliavos ligoninės Rentgeno kabineto vedėja, rentgenodiagnostike. Darbe gydytoja pasižymėjo puikiomis medicininėmis žiniomis. Ji buvo uoli švietėja, važinėjo po kolūkius, darbovietes, skaitydavo sanitarinio švietimo paskaitas. Paskaitos baigdavosi litaratūriniais vakarais. Kalbėdavo apie knygas, deklamuodavo eiles. Literatūra jai visuomet buvo gyvenimo kelrodis. Aktyviai dalyvavo „Garliaviečių klubo“, veikusio Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje, veikloje. 

2007 m. suteiktas nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas ir apdovanota nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės ženklu.

Lit.: "Kas yra kas Kauno apskrityje 1999".- Kaunas, 1999.- P. 291.

Nuotr. iš asmeninio archyvo