Kauno rajono koplyčios - Viršužiglio Švč. Mergelės apsilankymo koplyčia

virsuziglio koplycia1

VIRŠUŽIGLIO ŠVČ.MERGELĖS MARIJOS APSILANKYMO KOPLYČIA
Viršužiglis,Taurakiemio seniūnija

Viršužiglio istorija glaudžiai susijusi su buv. Kampiškės kaimu. Kampiškės buvęs bažnytkaimis Aukštosios Panemunės valsčiuje, Kauno apskrityje, pačiame Nemuno slėnyje, prie kairiojo jo kranto. 1883 m. Kampiškėse pastatyta koplyčia. 1909 m. įkurta atskira Kampiškių parapija, o praplėtus koplyčią pastatyta švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčia. Pastačius Kauno HE Kampiškių kaimas atsidūrė po vandeniu. Sovietinė valdžia leido gyventojams nusikelti trobesius, bažnytėlę, net išsikasti mirusius artimuosius. Klebonas suprojektavo bažnytėlę perkelti į Šlienavos kaimą. Tam buvo gautas ir komunistų partijos pritarimas. Tačiau kampiškiečiai sujudo, nesutiko, kad į kitą tolimą kaimą būtų perkelta bažnyčia, suorganizavo savo sargybą ir apie 100 parapiečių dieną naktį saugojo bažnyčią. Kampiškiečių pasiryžimas ginti savo bažnyčią nuskambėjo visoje Lietuvoje. Vis dėlo bažnyčia buvo nugriauta, jos medžiaga nugabenta į Šlienavos kaimą, o oficialiai buvo paskelbta, kad gyventojai nebenorėjo bažnyčios laikyti.
Atgavus nepriklausomybę, 1995 m. Viršužiglyje pastatyta koplyčia, kurią suprojektavo architektas L.Dringelis.

Lit. ir nuotr. https://www.miestai.net/forumas/forum/bend

Kauno rajono piliakalniai - Dubravų piliakalnis

300px-Dubravų piliakalnis


DUBRAVŲ PILIAKALNIS
Samylų seniūnija

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga ŠV­-PR kryptimi, 70x45 m dydžio, su iki 1,5 m iškiliu viduriu. Šlaitai nuolaidūs, 7 m aukščio.
Piliakalnis labai apardytas ariant bei šlaituose Tarybinės Armijos kareiviams iškasus taikinių imitatorius. Piliakalnis dirvonuoja, V šlaitas apaugęs eglaitėmis, kiti šlaitai ­ krūmais.
2004 m. V. Kliaugaitė padarė Š šlaito pjūvį, ištyrė plotą aikštelėje ­ iš viso 40 m2, kultūrinio sluoksnio nerado.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. pirmąja puse.

Lit. ir nuotr.: https://lt.wikipedia.org/wiki/Dubrav%C5%B3_piliakalnis

Kauno rajono miesteliai ir gyvenvietės - Bubiai

Bubiai – antroji pagal gyventojų skaičių gyvenvietė Raudondvario seniūnijoje. 2001 m. Bubiuose gyveno 823 gyventojai. Ši gyvenvietė žinoma nuo 1880 metų. Tuomet minima Bubių pašto stotis kelyje iš Kauno į Raseinius. Tarpukaryje Bubių kaimas su apylinkėmis priklausė Vilkijos valsčiui. Šis kaimas 1923 m. turėjo 36 ūkius ir 202 gyventojus (Lietuviškoji enciklopedija, K., 1936, p.862). Tuomet didžiausias Batniavos apylinkėse buvo Kvesų kaimas, kuriame buvo 63 ūkiai ir 321 gyventojas.

Pirmaisiais Lietuvos Respublikos metais Bubių gyventojams iki artimiausios garlaivių prieplaukos Brūžėje reikėjo vykti 3 km, o iki artimiausio pašto valsčiaus centre – 8 km. Nors valsčiaus centras Bubių apylinkių gyventojams nebuvo arti, tačiau žinoma, kad dėl savo patriotizmo ūkininkai aktyviai dalyvavo Vilkijos valsčiaus savivaldos tarybos veikloje. Jie aukojo savo laiką ir energiją tautos labui. 1922-1923 m. Vilkijos valsčiaus savivaldos taryboje dirbo Kalasūnas iš Kvesų k., Bakanas iš Žėbiškių k., Silvestras ir Pranciškus Bulotai iš Virbaliūnų k. ir Petras Kukcinavičius iš Bubių k. Šios savivaldos garbės nariu buvo plačiai Lietuvoje žinomas tuometinis Vilkijos klebonas Stasys Bačkis (Juškų muziejaus Vilkijoje duomenys).

Sovietmečiu Bubiai buvo 1959 m. įkurto Batniavos daržininkystės tarybinio ūkio centras. Šis ūkis 1983 m. turėjo 3507 ha žemės, dirbo 565 darbuotojai. Šiame ūkyje buvo auginamos įvairios daržovės, javai, pašariniai augalai (TLE, V., 1985, p.220). Ūkyje buvo plėtojama ir gyvulininkystė: tų pačių metų duomenimis, ūkyje buvo auginama 2390 galvijų, 200 kiaulių, 2000 ančių. Ūkio direktoriumi klestėjimo laikais dirbo Stasys Šimkus.Bubių kaime veikia Batniavos pagrindinė mokykla, vaikų darželis, paštas, kultūros centras, 2 parduotuvės ir biblioteka.Bubiuose gyvena plačiai Lietuvoje žinomas ilgametis Vilkijos kapelos muzikantas Feliksas Baltrušaitis. Jis žinomas kaip vertingų kultūros lobių (papročių, dainų, šokių, instrumentinės muzikos) saugotojas ir pateikėjas archyvams ir rėmėjams (Tėviškės žinios, 2001 m. sausio 5 d., p.5).

Kauno rajono koplytstulpiai ir stogastulpiai - Skulptūrų parkas

skulpturos Dom

Domeikavoje, priešais Lietuvos kankinių bažnyčią nuo 1996 m. statomas skulptūrų parkas – “Lietuvių tautos kančių kelias”. Parko tematika atliepia bažnyčios Lietuvos kankinių titulą ir atspindi lietuvių tautos kovas ir netektis nuo Vytauto Didžiojo laikų iki šių dienų. Šį parką sudarys 16 skulptūrinių grupių, kurios simbolizuos Kristaus kryžiaus kelią.
Skulptūrų parko projektą parengė – architektas Kęstutis Pempė. Skulptūrų meniniam įvertinimui sudaryta Lietuvos tautodailininkų sąjungos ekspertų komisija(pirmininkas K.Pempė).
Parke pastatyta:
1991 m. – “Kryžius kankinių atminimui su Marijos ir Juozapo skulptūromis”. Aut. Viktoras Žilinskas.
1997 m. – “1940 metą okupacijos ir 1941 metų tremties atminimui”. Aut. Viktoras Žilinskas.
1997 m. – “Lietuvos partizanų kovoms atminti”. Aut. Rimantė Butkuvienė (Butkuvė).
1998 m. – “Negimusiems vaikams". Aut. Adolfas Teresius.
1998 m. – “Vytauto Didžiojo laikų kovoms atminti”. Aut. Ričardas Gaškus, rėmėjas Egonas Butnevičius.
1999 m. – “KGB kankiniams atminti” – autorius Viktoras Žilinskas.
2001 m. – pašventintas akmuo 15 metų Černobylio katastrofos sukakčiai paminėti ir pasodinta 15 ąžuolų.
Likusioms skulptūrinėms grupėms sukurti yra numatytos šios temos:
- Marai, badas;
- Lietuvos Rusijos imperijos sudėtyje 1795 m. III pasidalijimas (1831 – 1863m. m. sukilimai);
- Pirmasis pasaulinis karas;
- Kovos dėl nepriklausomybės 1918 m. ir vėliau;
- Klaipėdos ir Vilniaus krašto kovų aukos;
- Vokiečių okupacija (koncentracijos stovyklos, genocidas);
- Pokario tremtis;
- 1991 metų aukos;
- Černobylio aukos.

 http://domeikava.eu/kultura/kulturos-vertybes/skulpturu-parkas/

Kauno rajono gamtos paminklai - Klevas Galiūnas

Vaičiūnų Klevas Galiūnas

2013 m. Kauno rajono savivaldybės tarybos pritarimu, Zapyškio seniūnijos Vincentavo kaime augantis klevas, paskelbtas Savivaldybės saugomu gamtos paveldo objektu.
Vaičiūnų klevas yra 21 metro aukščio, daugiau nei trijų metrų apimties medis auga Zapyškio seniūnijos, Vincentavo kaime, Audriaus Vaičiūno sklype. Spėjama, kad klevo amžius siekia 150 metų.
Klevas galiūnas – Vaičiūnų giminės medis. Kai audra buvo aplaužiusi jo šakas, visa šeima medžiu rūpinosi lyg gyvu žmogumi. Dėl didelės meilės šiam medžiui, ilgamečiui urėdui Ksaverui Vaičiūnui kilo noras apsaugoti klevą nuo sužalojimų, ar nukirtimo. Jis ir inicijavo medžio įtraukimą į saugomų gamtos objektų sąrašą.
Klevas auga sodyboje, esančioje tarp buvusio senojo ir naujojo Kaunas – Šakiai kelio 28 km. Nuo Kauno. Sodyba pastatyta sudegusio Vincentavos dvaro vietoje. Iš buvusio dvaro išlikęs pasivaikščiojimų tako fragmentas, du apleisti tvenkinukai ir prie senojo kelio tebeaugantis klevas.

Lit. ir nuotr.: http://alkas.lt/2013/08/29/kauno-rajone-dar-vienas-gamtos-paveldo-objektas/

Kauno rajono kryžiai- Paparčių km., Užliedžių sen.

paparčių kaime

Kryžius partizanams

Kryžius 1948 m. birželio 23 d. Varluvos miške įrengtoje partizanų stovykloje kautynėse žuvusių Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės Gegužio grupės vado Jurgio Blockio-Gegužio, partizanų Antano Drūlios-Frico, Šaulio, jo motinos partizanų rėmėjos Agotos Drūlienės, Vinco Grumado-Viesulo, Vytauto (Alekso?) Grumado-Aro ir Žvalgo (slapyv.) atminimui.
Pastatytas 1991 m. žuvusių partizanų artimųjų rūpesčiu.

Lit. ir nuotr.: http://genocid.lt/Statiniai_Vietos/Paminklai/Kaunas_paminklai.htm#Alsenu

Antrųjų Girininkų kaimo miškas, Alšėnų sen.

Kryžius 1952 m. lapkričio 4 d. naktį šioje vietoje MGB kariuomenės vykdytos karinės čekistų operacijos metu žuvusių Tauro apygardos Žalgirio rinktinės S. Dariaus ir S. Girėno tėvūnijos būrio vado Kazimiero Rusecko-Dolerio ir partizano Leono Lukoševičiaus-Vytauto atminimui.
Pastatytas 1995 m. buvusio Tauro apygardos partizano, politinio kalinio P. Pečiulaičio-Lakštingalos ir partizanų ryšininko, politinio kalinio J. Rindeikos rūpesčiu.

alsenu miskasr.: alsenu miskas 2http://genocid.lt/Statiniai_Vietos/Paminklai/Kaunas_paminklai.htm#Alsenu

Skaitymo skatinimo akcija vaikams ir paaugliams „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“

2018-aisiais - Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio metais - Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka organizuoja vaikams ir paaugliams skirtą skaitymo skatinimo akciją „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“.

Skaityti

Markauskienė Marija

Marija Markauskienė (Kereševičiūtė)
Kraštotyrininkė

Gimė 1926 m. rugsėjo 10 d. Vincentavos kaime (dabar Kėdainių raj.) ūkininkų šeimoje.
Būdama jauniausias vaikas šeimoje, ji patyrė didelę tėvų meilę ir globą. Mokėsi Daukšių, Čekiškės pradinėse mokyklose, vėliau – Vilkijos ir Krakių gimnazijose. 1945 m. baigusi pastarąją, pasirinko pedagogės kelią ir dirbo Ariogalos pradinėje mokykloje. Nuo 1946 m. rugsėjo 1d. iki pedagoginio darbo pabaigos M. Markauskienė dirbo Babtų vidurinėje mokykloje (dabar gimnazija) istorijos mokytoja. Gyvendama ir dirbdama Babtuose ji pamilo šį kraštą ir jo žmones – čia sukūrė šeimą, užaugino du sūnus, sulaukė vaikaičių. 1955 m. Vilniaus pedagoginiame institute neakivaizdiniu būdu įgijo istorijos mokytojos specialybę. 1962–1964 m. dirbo direktoriaus pavaduotoja mokymo reikalams, 1948–1962 m. buvo Kauno rajono istorijos mokytojų metodinio ratelio pirmininkė. Už nuopelnus švietimo srityje 1975 m. M. Markauskienei suteiktas Nusipelniusios mokytojos garbės vardas.
1958 m. mokytoja pradėjo kurti mokyklos kraštotyros kampelį, kuris 1964 m. buvo pripažintas visuomeniniu, o 1986 m. jam suteiktas liaudies muziejaus vardas. Muziejuje mokytoja dirbo iki 2002 m. Pradedant 1963 m. ji dalyvavo visuose Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos suvažiavimuose, vadovavo šios draugijos Babtų skyriui, paskelbė per dešimtį straipsnių paminklosaugos ir kraštotyros tema periodikoje ir knygose. 1981m. buvo išrinkta Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos garbės nare. Dirbdama kraštotyrinį darbą kartu su bendraminčiais parengė 5 tomų rankraštį „Babtų apylinkės istorija“. Mokytoja M. Markauskienė su džiaugsmu pasitiko atgimimą ir ta proga parengė bei išleido knygą „Babtai istorijos vingiuose“, taip įprasmindama Babtų 600 m. jubiliejų. Jau būdama garbingo amžiaus M. Markauskienė aktyviai talkino rengiant monografiją „Babtai“ (Versmė, Vilnius, 2017).

Mirė 2018 m. kovo 12 s. Palaidota Babtų kapinėse.

Lit.iš http://museums.lt/atsisveikiname-su-marija-markauskiene/

Garliaviečių klube vakaronė „Sutelktinė pavasario sulaukus“

Viešojoje bibliotekoje vakaronė „Sutelktinė pavasario sulaukus“

Kovo 28 dieną klube „Garliaviečiai“ vyko vakaronė „Sutelktinė pavasario sulaukus“. Tai pirmasis 2018-aisias metais organizuotas klubo narių susitikimas viešojoje bibliotekoje.

Skaityti