Apie biblioteką

Kiti apdovanojimai

2020 m.

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS APDOVANOJIMAI:

NELITAI GUDŽIŪNAITEI-BYBARTIENEI – Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties direktorė už puikų įstaigos darbo organizavimą valdant koronaviruso infekciją (COVID-19) Kauno rajono savivaldybėje.

ŽIVILEI KUDIRKIENEI – VšĮ Pakaunės pirminės sveikatos priežiūros centro bendrosios praktikos slaugytoja, už profilaktinių tyrimų Kauno rajono savivaldybės medicinos ir globos įstaigų darbuotojams organizavimą ir sklandų suburtos komandos darbą.

MILDAI LABAŠAUSKAITEI - Kauno rajono savivaldybės administracijos savivaldybės gydytojai. Už reikšmingą indėlį koordinuojant Savivaldybės sveikatos priežiūros, kitų įstaigų veiksmus įgyvendinant Savivaldybėje valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimus dėl koronaviruso infekcijos (COVID-19) valdymo

GRETAI VARNAITEI-VENSKIENEI – Piliečių teisių gynimo asociacijos „Mūsų teisė“ pirmininkei. Už iniciatyvą aprūpinant dezinfekciniu skysčiu Kauno klinikų ir Kauno klinikinės ligoninės Infekcijų skyrius, pagalbos Kauno klinikinei ligoninei organizavimą statant 26 apsaugines palapines.

GEDIMINUI VILPIŠAUSKUI – Kauno rajono savivaldybės Bendrojo skyriaus vairuotojui. Už nepriekaištingą darbą, pavežant Kauno rajono gyventojus iš oro uostų, pasienio punktų į saviizoliacijos vietas, mobilius punktus tyrimams.

„Aukso paukštė" 2020

Pučiamieji
Kauno rajono Babtų kultūros centro pučiamųjų instrumentų orkestras „Algupys“, vadovas Jonas Girnius

https://www.lnkc.lt/go.php/lit/Puciamuju-instrumentu-orkestrai/137599

„Aukso paukštė 2018“
Nominacija „Geriausias krašto folkloro ansamblis ir jo vadovas“

Kauno rajono Ramučių kultūros centro Neveronių laisvalaikio salės folkloro ansamblis „Viešia“. Vadovė Jolanta Balnytė.

https://www.lnkc.lt/go.php/lit/Folkloro-kolektyvai/134357

„Aukso paukštė 2012“

Geriausia suaugusiųjų šokių grupė ir vadovas
Laureatai Garliavos kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Ąžuolas“ ir vadovė Zita Vaškelienė.

„Aukso paukštė 2002“

Gominacija GERIAUSIAS VAIKŲ FOLKLORO ANSAMBLIS IR VADOVAS –
Kauno rajono Domeikavos vidurinės mokyklos vaikų folkloro ansamblis SERBENTĖLĖ
Vadovė Daiva BRADAUSKIENĖ 

„Aukso paukštė 2001“

Nominacija GERIAUSIAS VAIKŲ, JAUNIMO TEATRAS IR VADOVAS
no rajono Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos jaunimo dramos studija VAIDYBA
Režisierius Jonas DARAŠKEVIČIUS

„Aukso vainiko“ laureatai 2012 m.
Skulptorius Adolfas Teresius

Šeškevičius Kazimieras

KNYGNEŠYS

Gimė 1874 m. Kampiškių km., Garliavos valsč., Kauno apskr.

Mokėsi Veiverių mokytojų seminarijoje. Priklausė čia įsikūrusiam slaptam mokinių lietuviškam būreliui. Vienas iš būrelio tikslų - gauti, skaityti ir platinti lietuvišką spaudą. 1891 m. seminarijoje kilo didžiulis triukšmas dėl to, kad tų metų lietuvių laikraštyje „Vienybė lietuvninkų“ aprašyta mokytojo Lapinsko veikla prieš lietuvius. Siekdami išsiaiškinti, kas turi ryšių su nelegalios spaudos leidėjais, caro žandarai krėtė moksleivius. Pas K. Šešekevičių  rado lietuviškų knygų, todėl 1891 m. pašalino iš seminarijos. Išvyko į Peterburgą. Čia,studijuodamas universitete, toliau aktyviai veikė skleisdamas lietuvybę. Palaikė artimus  ryšius su V. Kudirka, J.Andziulaičiu-Kalnėnu, rašė straipsnius į  "Varpą", „Ūkininką“ ir kt.  1903 m. įkūrė Mažaturčių lietuvių savitarpio pagalbos draugiją. 1904 m. iš Peterburgo grįžo į namus Kampiškių km. Vietiniai parapijos kunigai, kuriems buvo svetima lietuviška dvasia, pradėjo rinkti apie jį žinias. Policija pradėjo daryti kratas jo tėvų namuose, todėl Kazimieras skubiai išvyko atgal į Peterburgą.  Tačiau, 1904 m.  liepos 11 d. buvo suimtas ir pasodintas į politinių kalinių kalėjimą „Krest“.

Mirė 1914 m. birželio 16 (19)d.  Kaune, teturėdamas 40 metų.

Lit.: Garliava: laikas ir žmonės : monografija / Inga Stepukonienė. – Kaunas : Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 2016.

Jonas Staniulis

KNYGNEŠYS

Gimė 1863 m. Poderiškių km., Garliavos valsč., Kauno apskr. 

Prisidengdamas kankliavimu, lietuviškas knygas platino Garliavos apylinkėse, nuveždavo jų Kauno kunigų seminarijos klierikams.

Mirė 1939 m. 

Lit.: Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904 : [žinynas] / Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius ; Lietuvos kultūros fondas. Knygnešio draugija, Lietuvos literatūros ir meno archyvas. – Vilnius : Diemedis, 2004.

Antanas Palubenskas

KNYGNEŠYS

Gyveno Pagirių kaime (anksčiau vadintas Paliesiais), Čekiškės valsčiuje, kur turėjo sodybą. Daug metų buvo eigulys. Apie 1880 m. nutarė persikelti į Vilkiją. Už sutaupytus pinigus nusipirkęs 5 ha smiltyno, pasistatė naują namą ir jame apsigyveno su dviem dukromis Marijona (g. 1855 m.) ir Elžbieta (1860 m.).
Antanas Palubenskas priklausė slaptai kunigų M. Sederevičiaus ir K. Marcinkevičiaus spaudos platintojų grupei, kuri Vilkijos apylinkėse vadinta Sidabražolės vardu. Palubenskas palaikė nuolatinius ryšius su sielininkais, kurie jam tiekdavo nelegalius lietuviškus spaudinius. Palaidotas Pagirių kapinėse. Seserys Palubenskaitės buvo labai religingos ir abi davusios įžadus netekėti. Vilkijoje abi seserys tapo daraktorėmis. Palubenskų namuose susirinkusius vaikus mokė katekizmo, lietuviškai skaityti ir rašyti. Vietinių gyventojų liudijimu, į Palubenskų namus susirinkdavo daugiau kaip pusšimtis vaikų, norinčių įgyti mokslo ir tikėjimo pradmenų. Vaikų mokymu daugiau užsiimdavo Elžbieta, o Marijona Vilkijos miestelyje ir apylinkėse platino religinio turinio knygas ir lietuviškus laikraščius. Šią mokyklą globojo Vilkijos bažnyčios parapijos kunigai, visokeriopai rėmė Jurbarko klebonas Kazimieras Marcinkevičius, kuris Palubenskaitėms atgabendavo ir draudžiamų lietuviškų laikraščių.
A.Palubensko paraginta, knygnešės keliu pasuko Regina Liutkutė-Asanavičienė, kilusi iš Padauguvos kaimo. R. Asanavičienė gimė 1842 m. Su knygnešiu Antanu Palubensku ją siejo artima giminystė. Jis taip pat išugdė ir knygnešę bei daraktorę Uršulę Murauskaitę. Uršulė buvo luoša mergaitė, kuria knygnešys susidomėjo ir priėmė į savo šeimą. Ji buvo išmokyta rašyti ir skaityti. Knygas labai mėgo. Vaikščiodama po kaimus, nešiodavosi dvigubo dugno pintinę. Iš jos patikimiems žmonėms dalydavo maldaknyges, knygas, laikraščius. Įsteigė daug „Gerojo Rožančiaus“ kuopelių. Tų kuopelių nariams kas mėnesį keisdavo paveikslėlius. Slapta mokė vaikus katekizmo, skaityti lietuviškai. Mirė 1934 m. Palaidota senosiose Vilkijos kapinėse. Pagal jos paskutinę valią ant kapo buvo pasodinta daug sidabražolių.

Lit.:http://www.ziemgala.lt/saugykla/pdf/3-stepukoniene_3.pdf